„Kalbant apie lėšas, šiuo metu tai bus lėšos, kurios bus skiriamos ir valstybės biudžeto lėšų, turint minty, kad valstybės  biudžeto balansas yra neigiamas, t. y. biudžetas yra deficitinis, tai reikš tiesiog skolintas lėšas“, – po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė I. Šimonytė.

„Ar galėsim tikėtis, nes apeliuoti tikrai galėsim, bet ar galėsim aplikuoti į ES finansinę paramą – kol kas dar tas klausimas išlieka atviras. Manau, kad tą klausimą kelsime ne tik mes, bet ir kitos ES sieną saugančios valstybės, nes rizika, su kuria mes susiduriame, nėra kažkaip specifiškai lietuviška, ji gali susiklostyti ir kituose pasieniuose“, – pažymėjo premjerė.

Ji informavo, kad penktadienį Vyriausybė ketina patvirtinti tvoros statybai paspartinti reikiamus teisės aktų projektus, kurie kitą savaitę neeilinės sesijos metu bus teikiami Seimui. Pasak I. Šimonytės, jie gali būti susiję su išmiškinimo, statybų klausimais, o ekstremali situacija ir taip jau leidžia paprastesnes viešųjų pirkimų procedūras.

„Seimui tai pat bus pateiktas dar vienas paketas projektų, jie bus susiję su fizinio užtvaro, kitaip sakant, tvoros ar sienos statymu ES ir Baltarusijos pasienyje, bus reikalingos tam tikros išlygos šitam projektui ir šito projekto svarbos pripažinimo Seime, kad procesas judėtų sparčiau“, – sakė premjerė.

Ji sakė, kad tvoros statyboms ketinama pasitelkti valstybės kontroliuojamas įmones, kurios „galėtų užtikrinti sklandų proceso įgyvendinimą vadybiniu požiūriu ir taip pat skaidrų įgyvendinimą“.

Pasak I. Šimonytės, galėtų būti pasitelktos energetikos sektoriaus įmonės, kurios turi patirties įgyvendinant didelius infrastruktūrinius projektus.

Siekdama stabdyti neteisėtų migrantų srautą Lietuva prie sienos su Baltarusija ketina statyti tvorą.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba siūlo statyti tinklinę keturių metrų aukščio tvorą, kurios ilgis siektų 508 km. Jos įrengimas bendrai kainuotų daugiau kaip 150 mln. eurų.

Šiemet sieną iš Baltarusijos į Lietuvą perėjo daugiau kaip 4 tūkst. neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra keliasdešimt kartų didesnis nei buvo per visus 2020 metus.

Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.