Prezidentui Gitanui Nausėdai pasiūlius tam jau kitąmet skirti 3 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP), ministrė pirmininkė teigia, jog dėl konkretaus tolesnio plano reikės tartis.

„Man teko matyti tokį dokumento projektą, kuriame yra kalbama apie tris procentus, tačiau neapibrėžtame laike. Mes, tuo tarpu, kalbame apie 2,5 proc. jau šiais metais“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė premjerė.

Pasak jos, anksčiau nei planuota pasiekus šį tikslą, reikės tartis ir dėl tolesnių tikslų.

Man teko matyti tokį dokumento projektą, kuriame yra kalbama apie tris procentus, tačiau neapibrėžtame laike. Mes, tuo tarpu, kalbame apie 2,5 proc. jau šiais metais.

„Tai žinoma, kad yra poreikis sutarti, o kokie tolesni tikslai. Ir vakar buvo sutarta su frakcijų atstovais, kad visos frakcijos deleguos savo žmones tam dabar galiojančio nacionalinio susitarimo dėl gynybos finansavimo ir kitų dalykų tokiai peržiūrai, kadangi reikia susitarti dėl naujų tikslų ir naujų riboženklių“, – sakė I. Šimonytė.

Premjerės teigimu, šios derybos neturėtų ilgai trukti, o jų metu ir paaiškės, ar ten figūruos 3 proc. BVP rodiklis ir kuriuo metu jis bus pasiektas.

Vis dėlto premjerė paragino diskutuoti ne tik apie simbolinius skaičius, bet ir apie realias galimybes, turint galvoje didėjančią ginkluotės paklausą Europoje, ypač Vokietijoje.

„Būtų labai keista, jeigu aš palaikyčiau ką nors, kas yra susiję su krašto apsaugos silpninimu. Bet tuo pačiu metu aš taip pat ir esu žmogus, kuris nori racionaliai išdėlioti planą, matyti, ką mes galime padaryti, už kokius pinigus ir per kokį laiką, kokiomis prielaidomis“, – sakė ministrė pirmininkė.

Vyriausybė pavasarį siūlys Seimui dar 2022 metais padidinti gynybos finansavimą nuo kiek daugiau nei 2 proc. iki 2,5 proc. BVP, tam reikia krašto apsaugai skirti apie 250 mln. eurų.

Asignavimus gynybai Lietuva didina reaguodama į Rusijos invaziją Ukrainoje. Už papildomus asignavimus būtų įsigijami salvinės ugnies sistemos, koviniai dronai, prieštankinės sistemos, kita ginkluotė, amunicija, karių ekipuotė.