„Akivaizdu, kad šiandien susiduriame su ypatingu iššūkiu, kurį sunku vertinti kitaip kaip hibridinę ataką. Prasidedančių plataus masto karinių pratybų „Zapad“ kaimynystėje kontekste šiuos veiksmus turime vertinti ypač rimtai ir turime vertinti kaip grėsmę nacionaliniam saugumui“, – antradienį Seime sakė Ingrida Šimonytė.

Bendros karinės Rusijos ir Baltarusijos pratybų „Zapad“ planuojamos rugsėjį netoli Lietuvos sienos.

Vyriausybės vadovė tvirtino, kad neaišku, kas gali ateiti į Lietuvą su migrantų būriu.

Anot premjerės, šiemet į Lietuvą patekę per 1,7 tūkst. neteisėtų migrantų nėra tas skaičius žmonių, dėl kurio sudrebėtų valstybės pamatai, tačiau ji pabrėžė, kad problema yra susijusi su migracijos tendencija ir dinamika.

I. Šimonytė tvirtino, kad nežinia, koks gali būti neteisėtos migracijos mastas, juoba, kad jis yra organizuojamas Minsko režimo.

Karinių pratybų „Zapad“ kaimynystėje kontekste šiuos veiksmus turime vertinti ypač rimtai ir turime vertinti kaip grėsmę nacionaliniam saugumui.

„Vien birželio mėnesį sieną kirto kelis kartus daugiau žmonių negu nuo metų pradžios, vien liepos mėnesį per pirmąsias savaites sieną nelegaliai kirto dvigubai daugiau žmonių nei per visą birželį“, – teigė ji.

Pasak Vyriausybės vadovės, Lietuvai žinomos kelios baltarusių kompanijos, kurios užsiima migrantų gabenimu. Tai legaliai veikiančios bendrovės, besiverčiančios turizmo verslu. I. Šimonytė tvirtino, kad vyksta diskusijos su Europos Sąjungos šalimis dėl sankcijų taikymo tokioms bendrovėms.

Pristatė Vyriausybės veiksmus

Premjerė Seimo nariams pristatė Vyriausybės veiksmus sprendžiant susidariusią situaciją.

Pasak I. Šimonytės, pirmiausia sustiprinta valstybės sienos apsauga, 550 kilometrų palei sieną iš pradžių bus įrengtas vielos užtvaras „Concertina“, o vėliau pastatyta ir tvora, kreiptasi ir sulaukta pagalbos iš Europos Sąjungos institucijų bei atskirų šalių, su migrantų kilmės šalių atstovais kalbama apie galimybę grąžinti žmones ir pan.

„Lietuvos tikslas yra neatidaryti čia koridoriaus įsivaizduojant, kad į Lietuvą galima nesunkiai atvykti, negauti čia leidimo ir pasišalinti į kitas Vakarų Europos valstybes“, – sakė premjerė.

Ji atmetė Mišriai Seimo narių grupei priklausančio Vytauto Bako priekaištus, kad trumpindama prieglobsčio procedūras ir kitaip ribodama migrantų teises, Lietuva pagarsės pasaulyje dėl nežmoniško elgesio su pažeidžiamais žmonėmis.

„Galime svarstyti, ar suteikti pagalbą, ar nesuteikti, bet negalime paversti žmonių, kurie atvyko, kaliniais“, – sakė V. Bakas.

Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad pažeidžiamiems asmenims stengiamasi sudaryti tinkamas sąlygas. Kita vertus, ji teigė, kad migrantų antplūdis gali būti toks, kad nepavyks visiems užtikrinti jų teisių. Anot premjerės, dėl to teikiamose pataisose siūloma nustatyti bazinius dalykus, kuriuos privalu garantuoti.

„Lietuva nėra ta šalis, kuri nesupranta bėgančių nuo persekiojimo žmonių kančių, Lietuvoje prieglobstį rado ne vienas ir ne vienas šimtas žurnalistų, pilietinės visuomenės aktyvistų ir tiesiog paprastų žmonių, į kuriuos nagus ištiesė su kitaminčiais jėga bandantys susidoroti režimai“, – tvirtino I. Šimonytė.

Galime svarstyti, ar suteikti pagalbą, ar nesuteikti, bet negalime paversti žmonių, kurie atvyko, kaliniais.

Anot jos, Irako ir kitų šalių piliečiai legaliai atvyksta į Baltarusiją, o pastaroji negrasina su jais susidoroti.

Vyriausybės vadovė taip pat teigė, kad neteisėtus migrantus šiuo metu apgyvendinusioms savivaldybėms patirtos išlaidos bus kompensuotos.

„Tą tikrai darysime, taip buvo per visą COVID-19 situaciją, kai pareigūnams, kurie budėjo, ar medikams, kurie papildomai dirbo, buvo mokami priedai už papildomą darbą, nes tai yra ekstremalios situacijos išlaidos (...), reikės įvertinti tuos kaštus ir jiems bus skirtos lėšos“, – sakė ji.

I. Šimonytė sakė, kad jei šalyje nebūtų kitos ekstremalios situacijos – COVID-19 pandemijos, savivaldybių pagalbos apgyvendinant migrantus greičiausiai nebūtų prireikę.

„Bet dabar, kai reikia žmones izoliuoti dėl visos visuomenės saugumo, akivaizdu, kad logistinių pajėgumų reikia daugiau negu jų reikėtų kitomis aplinkybėmis“, – tvirtino ministrė pirmininkė.

Informavo Lenkiją apie sustiprintą vidaus sienos apsaugą

Lietuva informavo Lenkiją, kad dėl neteisėtų migrantų antplūdžio iš Baltarusijos sustiprino ir sienos su Lenkija apsaugą, pranešė premjerė.

„Mes labiausiai kalbėjome apie tai, kad Lietuvai iškilo būtinybė sustiprinti vidaus sienos apsaugą. Tai svarbu dvišaliam judėjimui tarp Lietuvos ir Lenkijos“, – antradienį Seime žurnalistams apie savo pokalbį su Lenkijos vyriausybės vadovu sakė I. Šimonytė.

„Mūsų toks susitarimas su premjeru Mateuszu Morawieckiu (Matuešu Moraveckiu), kad jeigu kokia nors situacija susiklosto, kad mes vienas kitą mandagiai informuojame iš anksto, kad kaimynai tiesiog žinotų“, – teigė ji.

Pasak Lietuvos Vyriausybės vadovės, iš Baltarusijos į Lietuvą atvykstančių užsieniečių tikslas yra Vakarų Europa, todėl jie stengiasi pasišalinti iš Lietuvos, ir vyksta per Lenkiją.

„Žinome, kad veikia ir organizuoto nusikalstamumo grupės, kurios tuo rūpinasi, atvyksta čia, bando žmones išsivežti. Siekdami nesukurti čia praeinamo koridoriaus, be to, galiausiai jeigu Lenkijos pareigūnai vėliau tuos žmones sulaikytų ant sienos, vėliau jie tuos žmones mums grąžintų, kaip čia kirtusius ES sieną, – tokių precedentų jau yra buvę, – mes tiesiog sutarėme, kad objektyviai yra tokia situacija, kuri reikalauja tokių veiksmų ir mes jų ėmėmės“, – sakė I. Šimonytė.

Lenkija pastaruoju metu grąžino Lietuvai kelias dešimtis į Vakarų Europos valstybes bandžiusių pasiekti migrantų, atvykusių per Baltarusiją.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pirmadienį pranešė, kad siekdama suvaldyti išaugusį neteisėtų migrantų srautą, sustiprino keliaujančiųjų asmenų bei transporto priemonių kontrolę prie sienos su Lenkija.

Neteisėtos migracijos kontrolę bei prevenciją vykdantys pasieniečiai kartu su muitininkais budi ne tik prie pagrindinių kelių, vedančių į Lenkiją, tačiau ir ten, kur transporto priemonių bei asmenų eismas yra mažiau intensyvus.

Be to, Lietuvos VSAT su kolegomis Lenkijoje nuolat keičiasi kriminalinės žvalgybos informacija, derina bendrus veiksmus skirstant patrulių pajėgas abiejų valstybių teritorijose.

Vyriausybė liepos pradžioje dėl smarkiai išaugusios neteisėtos migracijos į Lietuvą paskelbė ekstremaliąją situaciją valstybės mastu.

Šiemet Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje iš viso sulaikyti daugiau kaip 1,7 tūkst. neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra daugiau kaip dvidešimt kartų didesnis, nei buvo per visus 2020-uosius.

Minskas tvirtina migrantų Baltarusijos teritorijoje nebestabdantis dėl ES sankcijų.