Premjerė: karantinas daug nepalaisvės ir vasarį (interviu)

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Ar nekils chaoso pradėjus masinį skiepijimą, ar sumažins mokesčių sistemos "gyvulių ūkį", apie skambutį pirmtakui ir naujakurystę Turniškėse – Ingridos Šimonytės interviu "Kauno dienai".

"Laba diena, premjere, kaip gyva?" – sveikinuosi su I.Šimonyte. "Gyva, bet nešviežia, kaip sakydavo mano mama. Panašiai taip ir jaučiuosi: gyva, bet jau nelabai šviežia", – juokiasi ministrė pirmininkė.

Ir šiame poste ji tik antras mėnuo, bet atrodo jau nešviežia ta prasme, kad situacija dėl COVID-19 nesuteikė laiko apšilti. Tad ir pokalbio pradžia, žinoma, apie tai, kas labiausiai žmonėms šiandien rūpi, – skiepus ir karantiną.

Tik iš ES pirkimų

– Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre (NVSC) informacija apie mirtis nuo COVID-19 rinkta neką pažangesniu būdu nei pašto karveliai, tad kur garantijos, kad sklandžiai vyks per 2 mln. gyventojų masinis skiepijimas – jo apskaita, piliečių informavimas, srautų valdymas ir pan.?

– Pagrindinė garantija, kad tą procesą organizuojame visai kitais būdais. Bet ir NVSC atveju galėjo nebūti tų pašto karvelių – visa informacija galėjo būti paimta iš e.sveikatos sistemos. Kodėl taip nebuvo padaryta, sunku pasakyti, nebėra prasmės to ir svarstyti, nes pakeisti teisės aktai ir dabar tą informaciją gauna ir skelbia Statistikos departamentas. Bet visos mirtys buvo fiksuotos registruose, tik priežastys nebuvo atskleidžiamos taip, kaip turėjo būti.

I.Šimonytės Vyriausybei nuo pirmųjų dienų netrūksta neeilinių išbandymų. (Vyriausybės kanceliarijos nuotr.)

Masinės vakcinacijos procesas nėra toks paprastas, kaip suskaičiuoti mirusiuosius. Labai tikiuosi, chaoso nebus, bet bus organizacinių nesklandumų. Reikės milijonus žmonių surikiuoti tam tikra eile, skirtingose savivaldybėse. Kai kurios grupės, pavyzdžiui, pagal amžių, labai aiškiai apibrėžtos objektyviais parametrais – asmens kodu. Tačiau kai dėl svarbių priežasčių išskiriame tam tikras kitas grupes – medikus, socialinių įstaigų darbuotojus ar pedagogus, natūralu, kad kyla diskusijų, ar, pavyzdžiui, ligoninės informatikas yra priskirtinas prioritetinei grupei. Be to, yra persirgusių COVID-19 žmonių, bet jie to nežino, tad testavimas prieš skiepijant atsijos dalį žmonių.

Jei žmonės dirba rizikingą darbą, turi kontaktą su kitais žmonėmis, vadinasi, nepasiskiepiję rizikuoja užkrėsti kitus, bus svarbus klausimas, kaip institucija, jei joje didelė dalis asmenų nepasiskiepijusi, gali teikti paslaugas.

Jau dabar matote, kad savivaldybėse tempai skirtingi: vienose dar skiepijami aukštai prioritetų eilėje esantys medikai, kitose jau nusileista gerokai žemiau, iki vaistininkų. Tą lemia ir sudėtinga "Pfizer" / "BioNTech" vakcinos logistika, nes jos negali išdalyti po dozę.

– Ar Lietuva, kaip viena labiausiai kenčiančių dėl antros pandemijos bangos, negalėtų prašyti Europos Komisijos (EK) papildomos vakcinų kvotos ar perpirkti jos iš kitų šalių, pavyzdžiui, Izraelio, kuris kovą ketina baigti vakcinavimą, o vakcinos nusipirkęs daug?

– Lietuva jau įsigijo papildomus vakcinos kiekius, bet to paties europinio pirkimo kontekste. Pagrindinį kiekį šalys išsidalijo pro rata principu, o papildomą galėjo imti arba neimti. Lietuva "Pfizer" / "BioNTech" vakcinų papildomai užsisakė, "Modernos" – ne, nes jos teikimo terminai vėlyvi. Dėl kitų spręsime, kai jos bus patvirtintos. Tačiau ar užsisakėme didesnį ar mažesnį kiekį, tiekimo terminai nuo to nepriklauso, tai yra anksčiau gauti vakcinos, nei buvo proporciškai padalyta ES valstybėms, tikrai negalima. Be to, ES narės negali sudaryti sutarčių dėl vakcinų už ES ribų.

– Didžiausią kiekį Lietuva buvo numačiusi pirkti iš "AstraZeneca". Ši pigesnė, tačiau efektyvumas apie 65–70 proc., o "Modernos" ir "Pfizer" / "BioNTech" 95 proc. Ar čia vieta taupyti?

– "AstraZeneca" vakcina kol kas ES neregistruota, tikimasi, tai bus padaryta sausio pabaigoje. Kada prasidės jos tiekimas, kol kas negaliu pasakyti. Kiekis užsakytas pagal pro rata principu padalijant visoms ES šalims, ir mes jį tikrai išpirksime. Dėl papildomo kiekio spręsime įvertinę, kokie bus siūlymai.

Bet svarbiausia – ne tiek vakcinos kaina, kiek pristatymo terminai. Jei "Moderna" būtų įsipareigojusi ją tiekti ankstesniais terminais, tikrai būtume siekę gauti ir papildomą kiekį. Laikas dabar kritiškai svarbus. Jei pristatymo terminai keliasi į metų pabaigą, tada potencialiai bus registruota daugiau vakcinų, gamybos pajėgumai bus labiau išvystyti ir bus daugiau pasirinkimo.

Jei vakcinos registruotos ES, mes preziumuojame, kad jos yra saugios. "AstraZeneca" vakcina dar turi didelį pranašumą, kad jos logistika daug paprastesnė ir ja galėtų skiepyti bet kuri vaistinė. Taip, klinikiniai tyrimai rodo, kad jos efektyvumas mažesnis, bet dar nėra gerai žinoma, kiek išsilaikys imunitetas, kas kiek laiko reikės revakcinuotis, nes COVID-19 gyvuoja dar neilgai. Gali būti, kad metų pabaigoje mums jau reikės vakcinų perskiepyti žmones antru ratu.

– Ar turite duomenų, kokia dalis tarp jau galėjusių pasiskiepyti to atsisakė?

– Kai kuriose įstaigose buvo nemažai jau persirgusiųjų – apie 10 proc., o kai kur net apie 30 proc., tad jiems nereikėjo skiepytis. Atsisakiusiųjų irgi skirtingai – vienur iki 10 proc., kai kur, deja, ir daugiau. Pagrindinis motyvas – aš palauksiu ir pažiūrėsiu, kaip seksis kitiems. Didelio nusiteikimo prieš vakcinavimą nėra, nors, ne paslaptis, visuomenėje yra ir tokių žmonių.

Bet jei žmonės dirba rizikingą darbą, turi kontaktą su kitais žmonėmis, vadinasi, nepasiskiepiję rizikuoja užkrėsti kitus, bus svarbus klausimas, kaip institucija, jei joje didelė dalis asmenų nepasiskiepijusi, gali teikti paslaugas. Skiepijimą reikės diegti, žinoma, ne prievarta, bet įtikinėjimo būdu.

Suvaržymai – ir vasarį

– Iki sausio 31-osios karantino atlaisvinimai – tik neturintiems sąlygų mokytis namie moksleiviams ir vienišiems asmenims, bet ne verslui. Esant kokiems rodikliams ekspertų grupė siūlo atlaisvinti karantiną?

– Jei vertintume situacijos blogumo lygius nuo pirmo iki ketvirto, vis dar esame ketvirtame. Nors situacija geru tempu taisosi, kad galėtume kalbėti apie platų apribojimų atlaisvinimą įvairiose srityse, dar reikia gerokai sumažinti atvejų skaičių ir nepanašu, kad tokių rezultatų galėtume pasiekti anksčiau nei vasario pabaigoje. Bet tai nereiškia, kad apribojimai per vasarį negali keistis. Diskutuosime, kur rizikų būtų mažiausia ir veiklas būtų galima atlaisvinti. Ugdymo veikla – absoliutus prioritetas. Reikia kiek įmanoma greičiau grąžinti vaikus, ypač mažiausius, į nenuotolinį ugdymą. Pradinio ugdymo pedagogai vakcinavimo prioritetų sąraše gana aukštai, kad ir jie galėtų saugiau grįžti į mokyklas.

– Beje, ar jūsų sesuo, gyvenanti Švedijoje, pasirinkusioje liberalesnę pandemijos strategiją, ypač per pirmąją bangą, jūsų nekritikuoja dėl karantino griežtumo Lietuvoje?

– Kiekvienas žmogus labiau kritikuoja savo šalies valdžią. Kadangi mano sesuo – molekulinės biologijos mokslininkė, ji turi ir kompetencijos tai daryti profesionaliau. Strategijos skirtingos, Švedijoje apribojimų daug nebuvo, bet tas paaiškinama pačia visuomenės tradicija, požiūriu į valdžios prašymus ir apribojimus. Kartais tai buvo pateikiama kaip būdas nepakenkti ekonomikai, bet natūralu, kad negalima nepakenkti mažai ir atvirai ekonomikai, nesvarbu, yra karantinas ar nėra. Viena vertus, yra išorės aplinka, kuri eksportuojančioms šalims labai greitai pasikeičia, kita vertus, yra natūralūs žmonių elgesio pokyčiai – jie kitaip elgiasi, nekeliauja, nevaikšto į masinius renginius.

Ir Švedijoje galiojo apribojimai, tik ne tokie griežti kaip kitur, bet vis tiek veikė ir ūkinę veiklą, ir įprastą gyvenimą. Šalis sulaukė kritikos dėl didelio skaičiaus mirčių ir kitokios strategijos. Bet kiekvienos šalies valdžia atsakinga prieš savo rinkėjus, su jais ir turi aiškintis, geri tie sprendimai ar ne.

Iššūkiai dėl ES paramos

– Patvirtinote pagalbos verslui paketą. Ankstesnės Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas teigia, kad priemonės tokios pat, kokios buvo priimtos ankstesnės valdžios. Tai kokie esminiai naujo paketo pranašumai?

– Iš esmės – tai tos priemonės, kurios buvo numatytos ankstesnės Vyriausybės priimtame karantino nutarime, tačiau praktinio įgyvendimo prasme nelabai kas buvo padaryta, be to, jos nebuvo suderintos su EK, kas yra privaloma. Dabartinė Vyriausybė šiek tiek modifikavo tuos laikotarpius, į kuriuos mes atsižvelgiame vertindami, ar įmonė nukentėjo, kad apimtume ir antrą karantiną, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija labai sparčiai suderino paramos schemą su EK, todėl šios priemonės jau šią savaitę gali būti paleistos į gyvenimą.

– Veganams kukulius gaminusi įmonė su dviem darbuotojais ir nė vienos transporto priemonės laimėjo konkursą vežioti vakcinas, nes pasiūlė 70 tūkst. eurų mažesnę kainą. Ar ketinate teikti kokių pataisų, kad viešieji pirkimai, kuriems tenka apie trečdalis valstybės viešųjų išlaidų, nebūtų parodija?

– Dėl to dar nediskutavome, bet turiu matymą iš Seimo Audito komiteto laikų. Man atrodo didelė klaida, kad turime labai daug viešųjų pirkimų, labai daug perkančiųjų institucijų. Kompetencija jose labai skirtinga, tad išeitis galėtų būti pirkimų centralizavimas, bet jis efektyvus iki tam tikros ribos.

Tačiau ne tik tai. Kai mes kontrolės resursus – Viešųjų pirkimų tarnybos ir kitus – švaistome ir ten, kur pirkimai ir sumos jiems labai maži, nepastebime didžiausių ir svarbiausių dalykų. Man atrodo, kad galimi supaprastinimai, ypač mažiausių pirkimų, nors gal kažkam tai atrodytų kaip nepagrįstas atpalaidavimas.

Situacija dėl COVID-19 I.Šimonytei nesuteikė laiko apšilti. (I. Gelūno/Fotobanko nuotr.)

– Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, jau pavasario sesijoje ketinama priimti sprendimus dėl vadinamojo gyvulių ūkio mokesčių sistemoje mažinimo. Kokios jūsų, kaip finansų srities profesionalės, manymu, reikalingos pataisos mokesčių sistemoje?

– Kol kas reikia, kad ministerijos padarytų savo darbą, nes čia reikia turėti omeny labai daug aspektų. Karantinas taip pat parodė, ką mums kainuoja tas "gyvulių ūkis". Kai turime žmonių grupes, kurios nedalyvauja vienoje ar kitoje socialinio draudimo schemoje, susiklosčius tokiai situacijai kaip dabar, jie neturi ir galimybių pasinaudoti jų teikiamais pranašumais. Tada valstybė turi kurti specialius mechanizmus, naujas išmokas, kad galėtų jiems padėti, o dėl to atsiranda diskusijų.

Bet neturiu iliuzijų, kad dėl šių pataisų sprendimai bus lengvi, nes daugelis diskusijų nenaujos.

– Dėl COVID-19 patiriant daug išlaidų, ar nekyla rizikos jau pradėtiems įgyvendinti dideliems projektams, pavyzdžiui, Kaune – "Mokslo sala", "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" finansuoti ar kofinansuoti kartu su ES?

– Matyčiau kitų iššūkių. ES patvirtino didžiulį paramos paketą, vadinamąjį atsigavimo fondą, kurio sumos milijardinės, o pinigų planavimui ir projektams parengti šalys tikrai turės labai mažai laiko. Man labiau skauda galvą, kaip iki balandžio pabaigos šalies viduje ir su EK suderinti tokį šių lėšų panaudojimo planą, kad dar kartą nepadarytume, kas gal gražu, bet ilguoju laikotarpiu mūsų ekonomikos nestiprina, o panaudotume lėšas tiems struktūriniams pokyčiams, kurie leistų daugiau uždirbti, turėti didesnius biudžetus, teikti kokybiškesnes viešąsias paslaugas. Dabar dirbant prie pandemijos klausimų svarbu neprarasti dėmesio ir tolesniems aukštiems tikslams.

– Beje, kalbant apie projektus, ar ne gėda, kad Lietuva neturi nacionalinio stadiono? Nė vienam sostinės merui nepavyko išjudinti šio projekto, ar nederėtų jo imtis Vyriausybei?

– Kad ir kaip būtų gėda, dėl jos negalime įgyvendinti tokio projekto, kuris neracionalus, neracionaliai brangus ar turi kokių kitų nemaloniai atsiduodančių kvapų. Manau, prieis laikas diskusijai tarp Vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybės ir dėl šio projekto, žiūrėsime, kas šį kamuolį, tiksliau akmenį, gali vėl pajudinti į kalną, kad Lietuva turėtų stadioną. Bet jis neturi būti statomas bet kokia kaina ir bet kokiomis sąlygomis.

Nors situacija dėl COVID-19 geru tempu taisosi, kad galėtume kalbėti apie platų apribojimų atlaisvinimą, dar reikia gerokai sumažinti atvejų skaičių.

Opozicija – ne priešas

– Ankstesnė valdžia buvo sumaniusi sujungti Sveikatos apsaugos ministerijai priskirtus NVSC, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS bei Radiacinės saugos centrus. Bet dabar, kai siaučia COVID-19 ir netrukus visa galia ims dirbti Astravo atominė elektrinė, su šiomis problemomis turinčių dirbti įstaigų vadovai laikini arba praradę pasitikėjimą, dalis specialistų išsilakstę. Kokių turite planų dėl šių įstaigų?

– Gaila, kad daug laiko užtruko tokia neapbrėžta būsena, kai buvo kalbama apie įstaigų jungimus, tik neaišku, dėl kokių priežasčių ir iš pat pradžių matant, kad tam nebus politinės valios. Jungimui žlugus, institucijos paliktos be dėmesio, tad nestebina, kad dalis specialistų pasirinko iš jų išeiti. Dabar reikės papildomų išteklių ir išlaidų, kad tos institucijos būtų sustiprintos, nes to tikrai reikia.

– Ši Vyriausybė paveldėjo ir kitas įstaigas, seniai neturinčias nuolatinių vadovų, pavyzdžiui, Muitinės departamentas – nuo 2018 m. Ar jau svarstomos kandidatūros į šias pareigas?

– Tai finansų ministrės prerogatyva. Labai tikiuosi, kad netrukus bus paskelbtas konkursas, nes nenormalu, kai tokia institucija tiek metų neturi nuolatinio vadovo.

– Seime valdančioji koalicija turi minimalią – 73 parlamentarų – persvarą. Ar Vyriausybė jaučia politinį užnugarį parlamente? Ar nematote poreikio stiprinti valdančiąją koaliciją galbūt pritraukiant pavienių balsų ar visą frakciją?

– Tvirtinant ir biudžetą, ir Vyriausybės programą buvo palaikančių balsų ir iš nepriklausančių valdančiajai koalicijai. Esame dėkingi už paramą. Ar tai kažkokia formali parama – žinoma, ne, bet žmonės, ypač tie, kurie politikoje seniau, labiau renkasi pagal turinį ir kas atrodo priimtina sprendžiant konkrečius klausimus, o ne principu myliu-nemyliu, pozicija-opozicija. Mišrioje Seimo narių grupėje tos paramos pavyksta atrasti, ir tai yra gerai.

Kita vertus, tokia situacija verčia gerai pamąstyti, su kokiais projektais einame į Seimą. Kol kas nebuvo Vyriausybės siūlymų, kurie Seime būtų sulaukę nesėkmės, vadinasi, darome tai, ką reikėjo. Klausimų buvo ir sudėtingų, bet pavyko užsitikrinti paramą ir dėl Valstybės kontrolės įstatymo, ir dėl "Belarus" sanatorijos situacijos. Ir toliau skaičiuodami, vertindami, įtikinėdami, galvodami, kas galėtų palaikyti vieną ar kitą sprendimą, bandysime irtis, užuot ėję į Seimą su savo tiesa tikintis, kad visi klusniai nubalsuos, nes Vyriausybė taip nutarė.

– Sutarimo reikia ir dėl švietimo. Kada galima tikėtis nacionalinio susitarimo projekto? Kokį čia matote savo asmeninį ir Vyriausybės vaidmenį?

– Švietimo ministrė jau pradėjo konsultacijas dėl susitarimo struktūros ir turinio. Mano manymu, labai svarbu, kad nacionalinis susitarimas nebūtų toks, koks dažnai Lietuvoje būna, – skirkime kažkam kažkiek BVP (bendrojo vidaus produkto) procentų, nesiaiškindami, iš kur juos paimsime. Tokių susitarimų buvo ir jie dažnai pasmerkti nesėkmei, išskyrus susitarimą dėl gynybos, bet jį vykdyti įpareigoja narystė NATO. Reikia labai aiškiai matyti taškus, dėl ko reikia susitarti, nes BVP procentas yra tik išvestinis dydis.

Susitarti bus sudėtinga, bet labai tikiuosi, kad jau pirmą šių metų ketvirtį galėsime kalbėti apie labai konkretų jo turinį ir susitarimą.

Vyriausybės vaidmuo čia – tam tikra lyderystė Seime. Bet čia reikės daugiau veikti ne instituciniu lygiu – Seimas ir Vyriausybė, o politinio konsensuso tarp skirtingų partijų. Labai tikėčiausi, kad tai būtų politinių partijų ir gal socialinių partnerių susitarimas, kad kita Vyriausybė nepradėtų reformų iš naujo.

– Sakėte, kad nepulsite atšaukti visko, ką nusprendė jūsų pirmtakai. Vis dėlto gal jau matote kelis esminius sprendimus, kuriuos ketinate iš esmės pakeisti?

– Pakeitėme karantino sąlygas, nes atrodė, kad tikrai reikia keisti. Keitėsi vienas kitas sprendimas, bet tikrai nėra taip, kad būtų noras padaryti specialiai atvirkščiai, nei darė Sauliaus Skvernelio Vyriausybė. Tikslas – suderinti su savo Vyriausybės programa. Dabar dėliojamės atsigavimo fondo projektų planą. Jis bus kitoks, nes bus suderintas su mūsų Vyriausybės programa.

– O su S.Skverneliu ar pasikalbate, pasitariate?

– Esame Seime šnekučiavęsi, o kai prieš Kalėdas buvo nelabai malonus inicidentas – opozicija paliko Seimo salę, skambinau jam ir prašiau sugrįžti. Pažadėjau atsiprašyti ir atsiprašiau, nors nieko bloga lyg ir nebuvau padariusi. Buvo nemaloni situacija, ir ją reikėjo išspręsti. Asmeniškai mudu visada bendraujame, gal žodžiu "draugiškai" įžeisčiau buvusį premjerą, bet tikrai visiškai nuoširdžiai ir paprastai. Galėčiau paskambinti gerbiamam Sauliui, jei tik kiltų koks klausimas, ir lygiai taip pat jis manęs galėtų ko paklausti. O viešumoje svarstant kokį klausimą yra pozicijos-opozicijos retorika, bet tai politika. Asmeniškai aš to nepriimu, opozicija man – ne priešas, su dauguma opozicijos žmonių mano asmeniniai santykiai visai geri.

Gyvenimas kitaip

– Kaip jums, tokiai laisvai asmenybei, sekasi priprasti prie apsaugos, prie gyvenimo Turniškėse?

– Sunkiai, bet gerbiu Vadovybės apsaugos tarnybos darbą ir, suprasdama, kad manęs niekas nevarė į šias pareigas ir jas dabar einu, turiu atsižvelgti į tai, kad kiti žmonės dėl to dabar turi darbo su manimi. Kai kažką dabar noriu daryti – nueiti į parduotuvę ar dar kažką, turiu dukart pagalvoti, kas su manim turės daryti tą patį. Tai mane šiek tiek riboja, bet stengiuosi Vadovybės apsaugos tarnybai nekelti problemų, ir ji man nekelia problemų, dirba labai profesionaliai.

– Pas kaimynus į svečius negalima, bet ar susitinkate, pasikalbate?

– Tik per tvorą linkėjimus galiu nusiųsti gerbiamam prezidentui Valdui Adamkui, bet dar nebuvo progos jo aplankyti. Jei taisykles nustatėme, patys jų turime ir laikytis.

– Aštrios retorikos nevengianti grupė feisbuke "Valstybinis Tautos Frontas" (VTF) apsidžiaugė, kad premjere tapo jų skaitytoja ir komentatorė. Ką VTF šiandien, po mėnesio su trupučiu prie Vyriausybės vairo, parašytumėte apie premjerę I.Šimonytę? O apie sveikatos apsaugos, kitus ministrus? Juk taip nebūna, kad neturėtumėte nuomonės.

– Apie save nuomonę turiu ir mielai patraukiu per dantį pirmiausia save, o kai kada stengiuosi nepiktai ir kitus. Bet mano daugiau ar mažiau vykę juokai būna ekspromtu, pagal užduotį man juokauti nepavyksta.

O Vyriausybei buvo daug kritikos, kad daugelis jos narių neturi administracinio darbo patirties. Bet čia yra ir netikėtų privalumų. Taip, kai kurie neišmanė procedūrų ir reglamento, bet visa komanda labai kolegiškai bendradarbiauja, ir jei vienam ministrui skubiai reikia kitos ministerijos išvados, be didelių formalumų, laiškų rašymo, registravimo, antspaudavimo tai vyksta greitai, sklandžiai ir produktyviai. Tai mane labai žavi. Tai turbūt ir jaunystės, jaunatviško maksimalizmo rezultatas. Man labai lengva dirbti su žmonėmis, kurie yra Vyriausybėje.

– Tai ir toliau laikykitės, premjere.

– Ir jūs laikykitės ten.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Planas

Planas portretas
Praskolinti valstybę, žlugdyti verslus , šeimas, mokyklas, teeeeeeeesiasi. Pirmyn lesbo salos kovotojos

Tai koks

Tai koks portretas
vyriausybes vadoves tolimesnis planas? Lietuva jau antrus metus karantinuojasi, imones merdi, bankrutuoja, isskyrus keleta milijonieriu prekybcentriu, kurie veiku ir maro metu, nes jie tesiog "kitokie", zmones sedi be pinigu, judejimas ir tas suvarzytas, o pagal si logika is esmes niekas nepsikeis - ta KOKS gi tolimesnis planas, panele Simonyte? Kiek dar metu taip sedesime?

Onė

Onė portretas
kas per išsireiškimai" gyvulių ūkis" o jau gyventojai tiksliau žonės patapo gyvulių ūkiais linkiu visiems valdžios vyrams ir moterims tapti gyvuliais , galvokit ką šnekat visiems
VISI KOMENTARAI 78
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių