„Faktas, kad mes matome daug intensyvesnes pastangas sieną kirsti nelegaliai, negu mes matėme rugsėjo mėnesį“, – žurnalistams Seime antradienį teigė I. Šimonytė.

Paklausta, kiek tikėtina, kad Lietuvos pasienyje gali pasikartoti panaši situacija kaip prie Lenkijos sienos su Baltarusija, I. Šimonytė teigė nenorinti gąsdinti. Vis dėlto, pasak premjerės, reikia būti pasiruošus įvairiems scenarijams.

„Aš nieko nenoriu gąsdinti, bet jūs matote, kokia yra situacija aplink Lenkijos sieną. Tai kaip jau ne kartą šioje istorijoje esame įsitikinę, kad tiesiog turime būti pasiruošę netikėtumams ir tokiam – taip pat“, – teigė Vyriausybės vadovė.

Nepaprastoji padėtis siūloma atsakingoms institucijoms įvertinus riziką

Lietuvos pasienyje įvesti nepaprastąją padėtį Vyriausybė siūlo atsakingoms institucijoms įvertinus riziką dėl Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje susitelkusių migrantų, sako premjerė I. Šimonytė.

„Ne Vyriausybė ir ministrai iš galvos nusprendžia kažkokius dalykus, o tiesiog vertindamos riziką institucijos, kurios atsakingos už situacijos valdymą, siūlo sprendimus, kurie būtų svarbūs, kad situacija būtų valdoma geriau“, – į klausimą, kodėl siūloma pasienyje su Baltarusija įvesti nepaprastąją padėtį, antradienį žurnalistams Seime atsakė premjerė.

Ilgesnis atstumas nuo pasienio ruožo reikalingas tam atvejui, jeigu būtų didesnis srautas žmonių įvairesnėse vietose.

Vyriausybė siūlo Seimui nepaprastąją padėtį įvesti mėnesiui, ji galiotų pasienio ruože ir penki kilometrai į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje.

Į Lietuvą patekusiems ir šalyje apgyvendintiems migrantams būtų ribojama teisė susirašinėti, kalbėtis telefonu ir t. t., išskyrus galimybę kreiptis į valstybės institucijas ir įstaigas.

„Ilgesnis atstumas nuo pasienio ruožo reikalingas tam atvejui, jeigu būtų didesnis srautas žmonių įvairesnėse vietose(...) Siena yra ilga, ir pajėgos visais atvejais bus ribotos, dėl to specialaus režimo reikia galbūt platesniame ruože, nei kad yra nustatyta (pasienio ruožas – BNS)“, – siūlymą dėl nepaprastosios padėties zonos komentavo I. Šimonytė.

Ji taip pat pažymėjo, kad migrantai savo veiksmus koordinuoja, todėl siūloma įvesti ribojimus jų apgyvendinimo vietose.

„Turiu mintyje ir protestus, kuriuos matome apgyvendinimo vietose, taip pat ir tam tikrą jų koordinavimą su kitu vyksmu kitose vietose, ir tą stebėjome ir ankstesniais epizodais, ir vakar dieną labai akivaizdžiai, siūlymas yra, kad mobilusis ryšys ir internetas būtų prieinamas tam, kad būtų iš esmės komunikuojama su valstybės institucijomis, t. y. kol žmogus yra čia, svarstomas jo prieglobsčio prašymas, kol yra faktiniai poreikiai, bet kitoms reikmėms – ne“, – kalbėjo premjerė.

Judėjimą pasienio ruože ir penkis kilometrus į šalies vidų Vyriausybės vadovė aiškino tuo, kad „pavėžėjai, kontrabandininkai, kurie bandytų tenai patekti, negalėtų to daryti“.

Į klausimą, ar siūlymas dėl nepaprastosios padėties įvedimo derintas su šalies vadovu Gitanu Nausėda, premjerė sakė, jog „prezidentas buvo informuotas, kad Vyriausybė siūlys šitą dalyką“. Su juo tiesiogiai projektą premjerė ketina aptarti antradienį po pietų.

Vyriausybės vadovė neprognozavo, kaip nutarimas dėl nepaprastosios padėties judės į priekį Seime, ar bus priimtas jau antradienį.

„Tai priklauso nuo to, kaip Seimas elgsis toliau, todėl, kad Vyriausybė net nėra įgaliota teikti šio nutarimo kaip kokio kito nutarimo, kai Vyriausybė pateikia, pristato ir Seimas balsuoja. Šiuo atveju Seimo pirmininkė turi įregistruoti tą projektą savo vardu ir toliau svarstymas atitinkamai vyktų. Šiandien yra įtrauktas kaip rezervinis klausimas, matyt, kad viskas priklausys nuo to, kaip seksis Seimui tą klausimą apsvarstyti, dar prieš tai turbūt bus diskusijų su frakcijomis“, – pažymėjo premjerė.

Nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija dėl situacijos prie kaimyninės Lenkijos sienos, kur iš Baltarusijos pusės susitelkę keli tūkstančiai migrantų, pirmadienį pasiūlė įvesti Vidaus reikalų ministerija.

Sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo priima Seimas.

Be judėjimo ribojimų ir ryšio blokavimo migrantų apgyvendinimo vietose, nepaprastosios padėties režimas taip pat leistų naudoti valstybės rezervo lėšas krizei spręsti.

Be kita ko, išliktų sustiprinta sienos apsauga, o nepaprastosios padėties teritorijoje būtų ribojamas transporto priemonių judėjimas be pasieniečių leidimo, galiotų draudimas atvykti į šią teritoriją, išskyrus gyventojus, taip pat turinčiuosius nekilnojamojo turto ir tai patvirtinančius dokumentus.

Tarnybos galėtų tikrinti transporto priemones ir asmenis, jų daiktus, siekiant surasti ir paimti neteisėtai laikomus ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias ir kitas pavojingas medžiagas, sulaikyti įstatymų pažeidėjus.

Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko per 4,2 tūkst. migrantų, tačiau rugpjūtį pasieniečiams pakeitus taktiką į šalį neįleisti dar beveik 6 tūkst. asmenų.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija.