„Aš manau, kad pagrindinis pareigūnas, kuris formuoja ir įgyvendina užsienio politiką – Lietuvos Respublikos prezidentas. Mes su juo šiuo klausimu glaudžiai bendradarbiaujame. Jeigu matys prezidentas, kad reikalinga dar kažkokių papildomų priemonių taikyti, galbūt jis savo nuomonę irgi pareikš. Tačiau Seimas taip pat turėtų girdėti, nes užsienio politikoje taip pat dalyvauja, kaip minėjau, prezidentas kartu su Vyriausybe, Seimu. Todėl čia turėtų būti suderinti bendri sprendimai“, – trečiadienį teigė S. Skvernelis.

Premjeras taip pat Seimui siūlo bendras pozicijas dėl Baltarusijos priimti iki plenarinio posėdžio. Pasak jo, taip būtų galima išvengti nevaisingų diskusijų.

Aš manau, kad pagrindinis pareigūnas, kuris formuoja ir įgyvendina užsienio politiką – Lietuvos Respublikos prezidentas.

„Jeigu mes kalbame apie šią sritį (užsienio politikos. – ELTA), kur daugelis politinių partijų sutaria, tai Seime tokia diskusija galėtų būti, bet gal ne plenariniame posėdyje. O tarp politinių jėgų, frakcijų, kad surastume bendrą sprendimą, kad nepradėtume plenariniame posėdyje, kaip dažnai būna, nevaisingų diskusijų, – teigė jis.

„Norėtųsi, kad užsienio politikos svarbiausiais klausimais mes iš pradžių susitartume ir tik po to bandytume formalizuoti“, – pabrėžė S. Skvernelis.

Seimo opozicijos lyderis konservatorius Gabrielius Landsbergis antradienį teigė, kad Seimo rudens sesijoje bus siekiama griežtinti rugpjūčio viduryje priimtą rezoliuciją dėl Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų. Konservatorių lyderis įsitikinęs, kad Seimas turėtų tęsti pademonstruotą lyderystę situacijos Baltarusijoje klausimu.

G. Landsbergis teigia, kad rezoliucijoje bus deklaruojama, jog Lietuva ne tik nepripažįsta A. Lukašenkos naujai išrinktu prezidentu, tačiau ir nepripažįsta jo sudaromų tarptautinių sutarčių. Opozicijos lyderis taip pat informuoja, kad antruoju punktu rezoliucijoje būtų pritariama L. Linkevičiaus teiktam išplėstam sankcionuotam Baltarusijos pareigūnų sąrašui.

„Pirmoji nuostata yra susijusi su laukiančiu Lukašenkos ir Putino susitikimu, kurio metu gali būti diskutuojama dėl paskutinių bendrasąjunginės arba bendros valstybės punktų pasirašymo. Mano vertinimu, A. Lukašenkai pasirašius tokį sutarimą, įvyktų Baltarusijos de fakto aneksija. Jeigu Lietuva nepripažįsta prezidento, nepripažįsta jo rinkimų, Lietuva turėtų nepripažinti ir tarptautinių sutarčių su neteisėto prezidento parašu“, – Prezidentūros spaudos konferencijoje sakė G. Landsbergis.