Rinkimų sąrašo pirmasis dešimtukas – tai kiekvienos partijos vizitinė kortelė, prabos ženklas, deklaracija apie prioritetus ir vertybes. Kokią žinią apie save partijos siunčia rinkėjui, spalio 11-ąją rinksiančiam naują Seimą? "Kauno diena" tęsia rašinių ciklą, šįsyk pristatydama Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) elitą.

Bičiuliai – nebe bičiuliai

LSDP šiemetiniai rinkimai – pirmi po 2017-ųjų "revoliucijos". Ne vienas nesupainiojamai sietas su šia partija politikas dabar – jau kitų partijų sąrašuose. Prieš ketverius metus buvęs sąrašo vedlys, dabar nepartinis Algirdas Butkevičius šįsyk kandidatuoja su Žaliųjų partija. Dar dvi 2016 m. pirmojo dešimtuko pavardės – Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės – ir dabar pirmame dešimtuke, tik jau kitos – Socialdemokratų darbo partijos, o socialdemokratams jie jau visai ne bičiuliai, kaip kad vieni į kitus kreipdavosi socialdemokratai, o oponentai.

Pralaimėti 2016 m. Seimo rinkimai socialdemokratus privertė ieškoti to priežasčių, kaltųjų ir naujo lyderio. 2017-ųjų balandį pirmus tiesioginius LSDP pirmininko rinkimus laimėjo tuometis Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas. Jis ragino nupūsti dulkes nuo rožių atlapuose – grįžti prie tikrosios socialdemokratijos, o netrukus pasiūlė partijos skyriams balsuoti, ar likti valdančiojoje daugumoje, kuri toli gražu neatitinka šios ideologijos. Nutarta trauktis. Tada sukilo LSDP frakcijos Seime veteranai – jie norėjo likti valdžioje. Galiausiai viskas baigėsi skausmingomis skyrybomis ir įsteigta nauja Socialdemokratų darbo partija.

G.Palucko vedama partija apklausoje iškilo į trečią poziciją.

Skyrybos buvo skausmingos, bet kur kas labiau – socialdarbiečiams: iš pradžių visuomenės apklausose rinkę panašų rėmėjų skaičių, palaipsniui G.Palucko vedama partija iškilo į trečią poziciją, o G.Kirkilo socialdarbiečiai leidosi žemiau patekimo į Seimą kartelės. "Vilmorus"/"Lietuvos ryto" apklausoje liepą LSDP, nors per mėnesį prarado 5 procentinius punktus rėmėjų, išsaugojo trečią poziciją ir dabar, skaičiuojant turinčiuosius nuomonę, sulauktų 10,8 proc. balsuotojų paramos.

Dešimtukas ėmė byrėti

Tačiau ne vieną "chrestomatinį" savo narį praradusiems socialdemokratams akivaizdžiai trūksta ryškių, visuomenei žinomų vardų. Paskelbus sąrašą daug kas jame pasigedo kadenciją baigusio eurokomisaro, buvusio LSDP kandidato į prezidentus Vytenio Povilo Andriukaičio. Tik grįžęs iš Briuselio pernai gruodį jis interviu "Kauno dienai" sakė neatmetantis galimybės aktyviai dalyvauti socialdemokratų partijos veikloje, net svarstė galimybę suteikti savo vardą plačiai koalicijai, jei tokią socialdemokratai rinkimams suburtų. Vis dėlto V.P.Andriukaitis dabar pareiškė negalįs kandidatuoti, motyvuodamas, kad tai nesuderinama su jo įsipareigojimais tarptautinėms organizacijoms.

Paskelbus sąrašą daug kas jame pasigedo kadenciją baigusio eurokomisaro, buvusio LSDP kandidato į prezidentus V.P.Andriukaičio.

Elitinio dešimtuko lipdymas socialdemokratams nėjosi sklandžiai. Vos pristačius kandidatų sąrašą po kelių dienų jis ėmė byrėti. Trečias sąraše – vienas žinomiausių visuomenei jaunesnės kartos socialdemokratų, Savivaldybių asociacijos pirmininkas, Jonavos meras, ūkio eksministras 36-erių Mindaugas Sinkevičius iš sąrašo pasitraukė, motyvuodamas, kad jį stabdo įsipareigojimai ir jonaviečiams, ir šeimai, mat yra jaunas tėvas.

Atrodytų, suprantama: M.Sinkevičius kartą jau buvo palikęs mero postą, kai partija jį delegavo į ūkio ministrus. Tačiau LSDP pasitraukus iš valdančiosios koalicijos, jis posto neteko. Dabar vėl, jau trečiąkart, tiesioginiuose rinkimuose meru išrinktas politikas nenori dar kartą apvilti jonaviečių. Tik, žinoma, sprendimą priimti galėjo iki rinkimų sąrašo sudarymo ir paskelbimo.

Panašu, partijos pirmininkas buvo pastatytas prieš faktą: likus vos kelioms valandoms iki M.Sinkevičiaus pareiškimo, kad į Seimą nekandidatuos, G.Paluckas dar aiškino žinojęs apie M.Sinkevičius dvejones, bet jei jis būtų traukęsis iš rinkimų sąrašo, tai anksčiau, o dabar tokia tikimybė menka. Tačiau po kelių valandų šis paskelbė į Seimą nekandidatuosiantis. Beje, M.Sinkevičius 2017 m. buvo G.Palucko varžovas partijos pirmininko rinkimuose, bet pralaimėjo.

Pokyčiai – paskutinę akimirką

Į panašią situaciją G.Palucką atvedė ir vienintelė kviestinė dešimtuko žvaigždė – visuomenei gerai pažįstamas ekonomistas profesorius Romas Lazutka. Dar iki rinkimų sąrašų paskelbimo LSDP reklamavosi, kad jų komandą papildė šis ekspertas. Jis socialdemokratų sąraše pelnė aukštą penktą vietą ir vienmandatę apygardą ne veltui – apie tokį populiarų ir gerbiamą asmenį galėtų svajoti kiekviena partija. Profesorius neneigė, kad ir anksčiau sulaukdavęs kvietimų eiti į politiką, bet tik šįsyk atrado tokią komandą, su kuria norėtų tai daryti.

Paskutinę akimirka iš socialdemokratų sąrašo pasitraukė kviestinė žvaigždė R.Lazutka.

Tačiau netikėtai praėjusią savaitę jis Eltai pareiškė: "Nei aš dalyvauju, nei nedalyvauju, dar nėra paskelbti sąrašai, jie nėra registruoti".

G.Paluckas prisipažino apie tokias jo dvejones nežinojęs. Paskutinę dieną iki galutinio sąrašo pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai vis dar vyko pokalbiai, kurie LSDP baigėsi fiasko – pats populiariausias dešimtuko asmuo, motyvuodamas asmeninėmis priežastimis, kandidatuoti atsisakė.

Socialdemokratai tokiam atvejui jau rengė atsarginį variantą – prišnekino kandidatuoti taip pat visuomenei puikiai žinomą ekspertę edukologę Viliją Targamadzę. Ji jokiai partijai nepriklauso.

Lyderiui – rinkimų nesėkmės

Žinoma, nesmagu partijos lyderiui, kad apie ketinimus trauktis iš elitinių vietų sąraše jis sužino ne iš pirmų lūpų. Tai rodo autoriteto stoką. Tiesa, ji partijoje, palyginti su visuomene, dar labai didelė. Nors G.Paluckas jau dukart partijos pirmininko rinkimuose sulaukė bendrapartiečių palaikymo, jo pernai pritrūko net trejuose rinkimuose.

Pernai renkant Vilniaus miesto savivaldybės tarybą jo vedami socialdemokratai liko be nieko, o jis pats mero rinkimuose tebuvo septintas su 2,6 proc. balsų. Po to G.Paluckas pralaimėjo ir rinkimus į laisvą Seimo nario vietą Žirmūnų vienmandatėje. Nebūdamas nei Seimo, nei savivaldybės tarybos narys, neturėdamas jokių kitų, išskyrus LSDP pirmininko, postų, jis mažiau matomas ir girdimas viešojoje erdvėje.

Nedaug kas mano, kad jo karjerą temdo tai, jog teismo 2012 m. buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba viešųjų pirkimų konkurse: jis, kaip Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius, sudarė neskaidrią sutartį dėl žiurkių naikinimo. Kur kas dažniau sakoma, kad G.Paluckui kaip politikui tiesiog trūksta charizmos. O jos neišmoksi – arba turi, arba ne.

Nepaisant ne itin populiaraus visuomenėje lyderio, socialdemokratai vis dėlto nepasidavė naujai madai patikėti partiją į rinkimus vesti nepartiniam asmeniui, o ne partijos pirmininkui. Tad be reitingavimo G.Paluckas sąraše dabar pirmas, nors praėjusiuose Seimo rinkimuose tebuvo tik 41-as, ir tik rinkėjų valia pakilo per keturiolika pozicijų į 27-ą vietą.

Reitingavo ir visuomenė

Po partijos pirmininko antra sąraše – Seimo narė Rasa Budbergytė (2016 m. buvo trečia), kurios biografijoje – daug aukštų postų Lietuvoje ir tarptautinėse institucijose: ji buvo Lietuvos valstybės kontrolierė, finansų ministrė, Lietuvos deleguota atstovė Europos audito rūmuose.

R.Budbergytės biografijoje – daug aukštų postų Lietuvoje ir tarptautinėse institucijose.

LSDP tarybos reitingavime jai teko ketvirta vieta. Bet socialdemokratai pasiūlė sąrašą reitinguoti ir visuomenei. Beveik 26 tūkst. balsuotojų valia lydere tapo R.Budbergytė.

Antras, atsilikęs vos vienu balsu, Julius Sabatauskas, po jo – M.Sinkevičius, ketvirtas – jaunasis Juozas Olekas (tikėtina, dalis balsuotojų manė, kad tai - socialdemokratų veteranas, dabar europarlamentaras Juozas Olekas), po jo – Algirdas Sysas, Dovilė Šakalienė, Linas Jonauskas, Orinta Leiputė.

Dilema dėl trečio numerio

Dėl antros vietos didelės dilemos nebuvo, o trečioji sukėlė sumaišties. Iš rinkimų pasitraukus M.Sinkevičiui, LSDP nutarė ne pastumti visą sąrašą per vieną vietą, bet taryboje spręsti, kas vertas patekti į trejetuką. Į jį iš ankstesnės aštuntos vietos nutarta pakelti LSDP atsakingąjį sekretorių, rinkimų į Seimą štabo vadovą, 2012–2016 m. aplinkos viceministrą 41-erių L.Jonauską. Sprendimas tikrai pagrįstas, nes partijos tarybos reitingavime jis buvo pirmas (antras – J.Sabatauskas, trečia – O.Leiputė, paskui R.Budbergytė, Raminta Popovienė). Visuomenės nuomone, L.Jonauskas taip pat vertas aukštos – septintos vietos.

Klausiamas, kaip iš 56-os vietos praėjusiuose rinkimuose pašoko į elitą, L.Jonauskas sako, kad partijoje labai aktyviai dirbo. Bet, spėja, gal ir prieš ketverius metus jo vieta partijos sąraše būtų kitokia, jei jį būtų reitingavę bendrapartiečiai, o ne sudėliojęs siauram rate tuometis partijos pirmininkas. Tad nenuostabu, kad rinkėjai gerokai padirbėjo jį taisydami. Pavyzdžiui, L.Jonauską pakėlė per 22 pozicijas į 34-ą vietą, o štai Auksę Kontrimienę iš 9-os vietos nusmukdė net į 35-ą.

L.Jonauską galima vadinti socialdemokratu nuo pat šaknų. Mažeikiškis augo darbininkų šeimoje. Jau nuo penktos klasės padėdavo motinai dirbti vakarais papildomą valytojos darbą, net dvyliktoje klasėje, rengiantis abitūros egzaminams, tekdavo ieškotis, kur užsidirbti, kad galėtų nusipirkti būtiniausių maisto produktų.

Bet būsimas politikas už pažangų mokslą ir puikius sportinius rezultatus skynė garbės raštus, dar lankė ir muzikos mokyklą. Buvo aktyvus Mažeikių jaunimo tarybos narys ir steigėjas. Pagal programą "Būsimasis pedagogas" mokėsi Vilniaus pedagoginiame universitete, kartu su šiek tiek daugiau nei trisdešimčia moksleivių iš visos Lietuvos buvo atrinktas į eksperimentinę projektinę Jaunųjų lyderių mokyklą.

Politikas neabejoja, kad sunki padėtis formavo jo socialdemokratines pažiūras, todėl būdamas aštuoniolikos jis jau aiškiai suvokė savo pašaukimą padėti paprastiems žmonėms ir įstojo į Socialdemokratų partiją.

Lyčių lygybė

Ketvirtoji sąraše Orinta Leiputė – buvusi Kauno miesto vicemerė, praėjusios kadencijos Seimo narė, Socialdemokračių moterų sąjungos pirmininkė.

Tačiau nesėkmės rinkimuose ją dabar palikę be politinių postų. Po nesėkmingų jai 2016 m. Seimo rinkimų Kauno miesto meras ją pasikvietė į patarėjas jaunimo reikalų, kultūros, švietimo, sporto ir seniūnijų veiklos klausimais. Tačiau kai pernai savivaldybių tarybų rinkimuose Kauno socialdemokratai nelaimėjo nė vieno mandato, ji neteko ir mero patarėjos posto. Po to O.Leiputė dirbo švietimo srities projektuose, bet darbo sutartis per karantiną pasibaigė, ir politikė šiuo metu nutarė susitelkti tik ties pasirengimu rinkimams.

Be R.Budbergytės, O.Leiputės ir V.Targamadzės, pirmajame LSDP dešimtuke – dar dvi moterys, abi Seimo narės: septinta – D.Šakalienė, aštunta – R.Popovienė. Palyginimui: į socialdarbiečių pirmą dešimtuką prasiveržė tik viena moteris.

LSDP savo sąrašui yra įvedę lyčių kvotas: kiekviename penketuke negali būti daugiau kaip trys vienos lyties atstovai. Pasak O.Leiputės, kvotų dar reikia, nors dabar taip sąrašas susidėlioja jau beveik natūraliai. Siekiamybė – kad sąraše būtų po lygiai moterų ir vyrų. Šįsyk, netikėtai sąraše atsiradus V.Targamadzei, tai ir įvyko.

Beje, D.Šakalienė – vienintelė pirmajame dešimtuke partijų perbėgėlė, neskaičiuojant, kad kažkada jaunystėje G.Paluckas yra buvęs Jaunųjų konservatorių lygos narys. D.Šakalienė politikoje debiutavo 2016 m. ateidama į Seimą su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, paskui savyje įžvelgė liberalę, bet netrukus suprato esanti socialdemokratė. Vis dėlto, skirtingai nei daugelis partinių turistų, ji pas socialdemokratus atėjo ne prieš pat rinkimus pasvėrusi, su kuria partija kandidatuoti parankiau: frakcijoje Seime ji nuo 2017-ųjų lapkričio, netrukus tapo ir šios partijos nare.

D.Šakalienė – vienintelė pirmajame socialdemokratų dešimtuke partijų perbėgėlė.

Dabar aštunta dešimtuke R.Popovienė pirmą savo Seimo nario mandatą 2012 m. laimėjo vienmandatėje Kauno-Kėdainių apygardoje dar būdama nepartinė. Nors iškelta socialdemokratų, ji sulaukė paramos ir iš konservatorių, valstiečių, tvarkiečių, taip pat visuomeninių organizacijų. Vietos žmonės įvertino jos dėmesį neįgaliesiems, nepasiturinčioms šeimoms: ji įsteigė Kauno rajono socialinių paslaugų centrą, kuriam pati ir vadovavo. R.Popovienė turi ir darbo vietos valdžioje patirtį: 2000–2007 m. dirbo Kauno rajono savivaldybės administracijos vyriausiąja specialiste, o po to buvo administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Vienas debiutantas

Du dešimtuke – iš senųjų "tikrųjų" socialdemokratų. Šeštas jame socialdemokratu dar 1989 m. tapęs Julius Sabatauskas. Jis Seime – jau penkta kadencija.

Dabar devintas Algirdas Sysas iš pradžių į socialdemokratų rinkimų sąrašus buvo įtraukiamas kaip profsąjungų atstovas, paskui tapo ir šios partijos nariu. Dabar jis šešta kadencija Seimo narys.

Beje, pernai jis dabartiniam LSDP pirmininkui G.Paluckui metė iššūkį – kandidatavo partijos pirmininko rinkimuose. Nors šansų laimėti daug neturėjo, bet tuo norėjo garsiai išsakyti kritiką pirmininkui dėl pralaimėtų savivaldos rinkimų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, kitų problemų partijoje.

Dešimtuką užbaigia į jį paskutinę minutę patekęs vos 29-erių Robert Duchnevič. Iš rinkimų trasos pasitraukus M.Sinkevičiui ir pergrupavus sąrašą taryba nutarė aukštyn pakelti lig tol šešioliktą buvusį jaunąjį Vilniaus rajono politiką. Jis – Vilniaus rajono tarybos narys, buvo LSDP kandidatas į merus, LSDP Vilniaus rajono skyriaus pirmininkas. Tautinių mažumų departamente teisininku dirbantis socialdemokratas – aktyvus visuomenininkas, užsiima savanoryste – yra Šaulių sąjungos narys, savanoris ugniagesys, dalyvauja Lenkų diskusijų klubo veikloje. Jis – įvairių socialinių ir pilietinių akcijų, tokių kaip Vasario 16-osios minėjimas Nemenčinėje, kai buvo išskleista 250 m ilgio Lietuvos valstybės vėliava, iniciatorius.

Kviestinių nereitingavo

Pusė LSDP pirmojo dešimtuko – esami Seimo nariai. Iš devynių dabartinių frakcijos narių nekandidatuoja vienintelis Bronius Bradauskas. Tiesa, jo poziciją lyg ir ketino "paveldėti" jo sūnus Dainoras. Kaip informavo partijos atsakingasis sekretorius L.Jonauskas, pernai rugsėjį jis įstojo į LSDP ir iki šio kovo buvo socialdemokratas. Bet prieš pat sąrašo reitingavimą nepavykus gauti norimos vienmandatės apygardos D.Bradauskas socialdemokratus iškeitė į socialdarbiečius ir į rinkimus eina su jais.

Net keturi pirmame dešimtuke rinkimų dieną jau bus sulaukę 60-ies, vyriausias A.Sysas – 66-erių. Bet amžiaus vidurkį gerokai atjaunino "paskutinės minutės" dešimtuko narys 29-erių R.Duchnevič. Tad vidutinis LSDP sąrašo elito amžius dabar – 48,2.

Panašu, į elitą veržiasi ir daugiau jaunesnės kartos socialdemokratų. Visuomenės sureitinguotame sąraše devintoje vietoje atsidūrė kol kas nacionalinėje politikoje nežinomas aktyvus marijampoliškis 34-erių Tadas Prajara.

Nors visiškas politikos debiutantas dešimtuke tik vienas – prof. R.Lazutka, bet tokių tolesnėse sąrašo eilutėse ir daugiau. Beje, kviestiniai sąrašo nariai nereitinguoti, jiems skirtas vietas nustatė partijos prezidiumas.

Penkioliktoje vietoje – 27 metus JAV gyvenęs ir dabar į Lietuvą grįžęs ekonomistas Vaidas Navickas, kurį socialdemokratai patraukė savo siekiu atsinaujinti, tapti iš tikrųjų kairiąja partija. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovui Sauliui Čaplinskui skirta 19-a, TV laidų vedėjui, žurnalistui Giedriui Drukteiniui – 20-a, pasaulio dviračių treko čempionei Simonai Krupeckaitei – 25-a, psichologui Andriui Kaluginui – 40-a vieta.

Tad belieka sulaukti, kokią vietą visam porevoliuciniam LSDP sąrašui skirs rinkėjas.

Socialdemokratų partijos dešimtukas

1. Gintautas Paluckas

2. Rasa Budbergytė

3. Linas Jonauskas

4. Orinta Leiputė

5. Vilija Targamadzė

6. Julius Sabatauskas

7. Dovilė Šakalienė

8. Raminta Popovienė

9. Algirdas Sysas

10. Robert Duchnevič

Esami Seimo nariai: 5

Esami savivaldybių tarybų nariai: 1

Buvo 2016 m. rinkimų sąrašo 10-uke: 4

Amžius: nuo 29 iki 66 m., vidurkis 48,2

Lyčių lygybė: vyrų 5, moterų 5

Politikos debiutantai: 1

Partijų perbėgėliai: 1

Ne partijos nariai: 1

Kontroversiški atvejai: 0