Politologų komentaras: kodėl Vokietijos prezidentas nelaukiamas Kyjive

Pareiškę, kad Vokietijos prezidentas Kyjive nelaukiamas, Ukrainos lyderiai davė gerą vertybinės politikos pamoką Europos Sąjungai (ES), tačiau tikėtis Berlyno politikos pokyčių Kremliaus režimo atžvilgiu nevertėtų, sako Generolo Jono Žemaičio karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas. Kad prezidentas Vokietijoje tėra simbolinė figūra akcentuoja Vilniaus Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė. Jos teigimu, kur kas svarbiau Ukrainoje sulaukti Vokietijos kanclerio.

G. Česnakas: Ukraina europiečiams pademonstravo politinio korektiškumo ribas

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris antradienį pasisiūlė kartu su kitais ES vadovais apsilankyti Ukrainoje, tačiau gavo atsakymą iš Kyjivo, kad jo vizitas „nepageidaujamas“. Profesoriaus G. Česnako teigimu, ši Ukrainos pozicija pagrįsta ne tik dėl per švelnios Vokietijos politikos karą sukėlusios Rusijos atžvilgiu, tačiau ir dėl anksčiau pastebėto Berlyno nuolankumo Kremliui.

„Ukrainos sprendimas susijęs su prezidento praeityje užimtomis pozicijomis Rusijos atžvilgiu, nes jis tikrai buvo matomas Ukrainoje. Veikiausiai, kai žmogus yra prisidėjęs prie Rusijos stiprėjimo ir atvedimo į invaziją Ukrainoje, tai, sakyčiau, kad ukrainiečiai europiečiams pradėjo demonstruoti politinio korektiškumo ribas. Ukraina parodė, kad galime kalbėti su visais, bet vertybinės pozicijos turi būti saugomos ir pabrėžiamos diplomatiniuose santykiuose“, – trečiadienį Eltai komentavo G. Česnakas.

Giedrius Česnakas/G. Bartuškos (ELTOS) nuotr.

Jo teigimu, Ukrainos užimta pozicija yra pamoka Europos Sąjungai aklai nesivadovauti politiniu korektiškumu.

„Ukrainos pozicija šiuo atveju yra suprantama ir galbūt tai bus naujas Europos diplomatijos etapas, pasimokymas iš Ukrainos, kad galime bendrauti tarp valstybių, tačiau pabrėžiant vertybinius interesus ir aklai nesivadovaujant diplomatiniu ir politiniu korektiškumu. Veikiausiai čia pamoka Europos Sąjungai“, – Eltai teigė G. Česnakas.

Be to, Kyjivas išreiškė norą, kad šalyje apsilankytų Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir pažadėtų daugiau ginklų, taip argumentuodamas atsisakymą priimti Vokietijos prezidentą. G. Česnako teigimu, nors po šio Ukrainos sprendimo Vokietija neturi atsitraukimo galimybės, tačiau didesnės ginkluotosios paramos tikėtis nevertėtų.

„Manau, kad Vokietijos pozicija Ukrainos atžvilgiu ir paramos teikimas neturėtų ilgam laikui nukentėti todėl, kad ir pats Vokietijos prezidentas pripažino padaręs klaidų Rusijos vertinimuose. Dėl to Vokietija tarsi neturi atsitraukimo galimybės, ji pažadėjo padėti Ukrainai, nepaisant šiek tiek diplomatinio eksceso, Vokietija supranta ir savo klaidas. Tai, manyčiau, kad tikėtis ginklų tiekimo sustiprėjimo negalima, bet pakenkti irgi iš esmės neturėtų“, – pridūrė jis.

M. Šešelgytė: prezidentas Vokietijoje yra nominali figūra

Politologė M. Šešelgytė pažymi, kad Ukrainos sprendimas išreikšti nepageidavimą šalyje lankytis Vokietijos prezidentui yra ne tik vertybinės politikos demonstravimas, tačiau ir spaudimo būdas. Vis tik, politologės teigimu, Vokietija jau ėmėsi kuo griežtesnių veiksmų, todėl šiuo metu galima pastebėti Ukrainos lūkesčių ir Vokietijos galimybių susidūrimą.

Margarita Šešelgytė/D. Labučio (ELTOS) nuotr.

„Vokietijos pasikeitimas yra milžiniškas tiek gynybos klausimais, tiek energetikos, bandant perorientuoti energetinių išteklių gavimą iš Rusijos iš kitų šaltinių. Čia yra labai didelis žingsnis Vokietijai, ir tai užtrunka ne dieną ir ne dvi. Bet, ko gero, kai Ukrainoje vyksta konfliktas, tai kiekviena diena yra labai svarbi, nes žūsta žmonės ir čia susiduria lūkesčiai ir galimybės. Nelabai sutampa noras, kad viskas vyktų greičiau, kai praktiškai to padaryti yra neįmanoma“, – teigė M. Šešelgytė.

Prezidentas Vokietijoje yra tokia tarsi nominali figūra, jis nėra pagrindinis sprendimų priėmėjas, nes sprendimus priima kancleris.

Kita vertus, M. Šešelgytė pažymi, kad Ukrainai kur kas svarbesnis Berlyno kanclerio vizitas, kadangi Vokietijos šalies vadovas yra tik „nominali“ figūra.

„Bet šiuo atveju svarbu turėti omenyje, kad prezidentas Vokietijoje yra tokia tarsi nominali figūra, jis nėra pagrindinis sprendimų priėmėjas, nes sprendimus priima kancleris Olafas Scholzas. Gali būti, kad Ukraina laukia būtent šio pareigūno vizito“, – akcentavo politologė.

ELTA primena, kad Vokietijos prezidentas F.W. Steinmeieris antradienį pasisiūlė kartu su kitais ES vadovais apsilankyti Ukrainoje, tačiau gavo atsakymą iš Kyjivo, kad jo vizitas „nepageidaujamas“.

Nuo pat pirmųjų karo savaičių Kyjivas kritikuoja Vokietiją įvairiais aspektais – kad jos politika Rusijos atžvilgiu prieš karą buvo per švelni, kad per lėtai tiekia Ukrainos kariuomenei reikalingus ginklus ir kad vilkina embargo įvedimą Rusijos iškastiniam kurui.

Vokietijos valdančiosios koalicijos politikai trečiadienį išreiškė susierzinimą dėl Ukrainos sprendimo.

„Tai daugiau nei erzina“, – sakė O. Scholzo socialdemokratų (SPD) užsienio politikos ekspertas Nilsas Schmidas.

„Esame šalys sąjungininkės ir būtų buvęs geras ženklas, jei Steinmeieris būtų galėjęs vykti į Kyjivą kartu su kitų valstybių vadovais“, – sakė jis transliuotojui „Deutschlandfunk“.

Jis pridūrė, kad daugeliui Vokietijos gyventojų šis sprendimas buvo „visiškai nesuprantamas“.


Šiame straipsnyje: Frankas Walteris SteinmeierisvokietijaUkrainakaras UkrainojePolitologai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių