Politologė apie G. Nausėdos kalbą: prezidentas čia truputėlį „nusiplauna rankas“

  • Teksto dydis:

Buvusi šalies vadovė Prezidento kalboje ir kitų politikų darbuose pasigedo realybės suvokimo. Dalia Grybauskaitė sako, kad politikai nutyli artėjantį ekonominį sunkmetį, apie kurį vis garsiau kalba visas pasaulis, ir užuot jam ruošęsi, toliau žada gerovę visiems, praneša LNK.

„Kalba iš principo ir turi konstituciškai atspindėti užsienio ir vidaus aktualijas, manau, tai ir buvo padaryta. Kalbos niuansus nagrinėsite jūs, tai jums ir linkiu sėkmės. Gal tik vieną pastabą norėčiau pasakyti ne kalbai, bet apskritai besiklostančiai situacijai geopolitiniame pasaulyje ir Lietuvoje. Ko negirdžiu nei kalboje, nei Vyriausybės kalbose, nei politikų planuose, kad būtina atsižvelgti į geopolitinės-ekonominės situacijos blogėjimą. Yra didelė tikimybė, kad nuo teorijų apie stagfliaciją globali ekonomika pereina į recesiją. Tai galime matyti jau šį rudenį ir žiemą. Tai reiškia, kad Lietuvoje ekonominė krizė taip pat atsibels dviejų–trijų mėnesių laikotarpyje. Kodėl tai sakau – todėl, kad visi planai apie papildomas lėšas, apie antiinfliacinius paketus jau turi atsižvelgti į geopolitinės ekonomikos lėtėjimą ir tai, kad tokių lėšų dėl ekonomikos susitraukimo gali nebūti. Šito aš negirdžiu kol kas, girdžiu kalbas, kurios ir buvo taikos laikotarpiu, augimo ir klestėjimo laikotarpiu. Deja, šitas laikotarpis baigiasi ir vienkartinės išmokos, vienkartiniai lėšų į ekonomiką įliejimai skatins ir didins infliaciją. Tokia didelė infliacija kartu su ekonomikos sulėtėjimu yra absoliučiai neišvengiama ekonominė krizė. Tai šitą reikia visiems turėti galvoje, neturėti iliuzijų, nežadėti, ko negalime realizuoti ir pradėti gyventi realybėje“, – aiškino D. Grybauskaitė.

Anot prezidentės, Vyriausybė turėtų nesišvaistyti lėšomis ir pažadais, o kurti antiinfliacinį planą, padėsiantį išgyventi ateinančią pasaulinę ekonominę krizę.

Mūsų politikų kalbose aš negirdžiu, kad jie supranta į kur smunka viso pasaulio geopolitika, o paskui ją ir Lietuvos ekonomika.

„Aš nenoriu kalbėti apie konkrečius reikalavimus, konkrečius paketus. Daug ką galima ir bus galima daryti, bet atsižvelgti į realijas jau privalome, nes būtent populistinis nepamatuotas ekonomikos skatinimas pandemijos metu, kalbu apie visą pasaulį dabar, buvo mada mėtyti lengvus pinigus, taip vadinamus „sraigtasparnio“. Praktiškai dabar sutariama, kad tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių, sukėlusių tokią didžiulę pasaulinę infliaciją. Tai mes inertiškai darome vis tą patį – siūlome tą patį. Politinis elitas iki šiol neatsižvelgia, kad šitas laikotarpis baigėsi, kad lengvi pinigai sukelia hiperinfliaciją ir, kad tai reikia stabdyti. Kol kas mūsų politikų kalbose aš negirdžiu, kad jie supranta į kur smunka viso pasaulio geopolitika, o paskui ją ir Lietuvos ekonomika. Po pusmečio tokių galimybių, lėšų nebus, o mes žadame, žadame ir vis žadame. Tai reikia baigti žadėti, atsižvelgti į realybę, elgtis atsakingai. Negalima daugiau užsukinėti infliacijos, o tai yra visų atsakomybė – nuo Seimo iki Vyriausybės ir prezidento“, – dėstė D. Grybauskaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Valdantieji prezidento kalboje įžvelgė paramą jų vykdomai politikai.

„Prezidentas paminėjo daug svarbių sričių, kurioms prioritetą teikė ir Seimas, ir Vyriausybė – tai švietimas, atsinaujinanti energetika, savivalda, žemėtvarka ir sportas. Sakyčiau, kad paminėtos tos sritys, kurioms ir yra skiriamas didelis dėmesys dabar. Tame aš matau prezidento pritarimą tai darbotvarkei, kurią turime“, – kalbėjo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Kritiką, anot pirmininkės, prezidentas labiau skyrė buvusiai kadencijai.

„Kritikos būta taip pat. Sakyčiau, kad apžvelgta galbūt net ne vienos kadencijos, o ir ankstesnių kadencijų tam tikros klaidos, ypač kalbant apie sporto politiką. Vertinu kaip prezidento nuomonę“, – sakė Seimo pirmininkė.

Pozicijai kritikos galėjo būti ir daugiau

Prezidento kalbą analizavo ir politologai.

„Atsižvelgiant į dabartinį kontekstą, pozicijos ir opozicijos susipriešinimą, prezidento patarėjo praeitą savaitę nuskambėjusį situacijos vertinimą, atrodė, kad pozicijai kritikos galima sulaukti gerokai daugiau. Pranešimo metu ji buvo labai subtili, skambėjo labiau kaip situacijos apibūdinimas, taisytinų vietų išryškinimas labiau negu konkretus priekaištas būtent šiai Vyriausybei, išskyrus konkrečius momentus, kai buvo kalbama apie žemės ūkio ministrą. Dėl to galima iš dalies sutikti ir su Seimo pirmininke, nes iš tikrųjų ta kritika nebuvo labai tiesiogiai nukreipta į Vyriausybę. Kalbant apie D. Grybauskaitės išryškintą ekonominio sunkmečio artėjimą, tai gera atsvara pozityviam kalbos tonui, kuris dėl geopolitinės situacijos turi ir tokį raminamą poveikį. Nepaisant to, kad yra išryškinamos problemos, bendras vaizdas buvo pakankamai pozityvus (tonas, pabrėžta vienybė, bandyta atsisakyti skirstymo „aš-jūs, mes-jie“, labiau bendrumo paieškos) pačioje retorikoje. Nuskambėjęs artėjančio ekonominio sunkmečio ignoravimas iš D. Grybauskaitės lūpų turbūt yra atsvara, kuri piešia tokį pesimistinį scenarijų. Balansavimas tarp šitų dviejų požiūrių būtų reikalingas planuojant tolimesnius darbus“, – sakė Vilniaus universiteto (VU) dėstytoja Ieva Petronytė-Urbonaviečienė.

Prezidentas savo kalboje demonstravo pasididžiavimą Lietuvos kaip valstybės veiksmais karo Ukrainoje kontekste.

„Nepaisant to, kad prezidento kertinė atsakomybių sritis yra užsienio politika, ankstesnėse kalbose jis daugiau koncentravosi į vidaus politiką. Tai čia yra aiškus pokytis užsienio politikai. Vėlgi, yra ir gyrimo ir pasigyrimo. Ne tik į savo nuveiktus darbus atkreiptas dėmesys, pastebėti ir tinkami Vyriausybės atlikti veiksmai, ir diplomatinis korpusas, ir žmonių prisidėjimas. Sutelktumo išryškinimas tiek per įvadines kalbas apie šalies pažangą, tiek žvelgiant į Lietuvos reakciją karo Ukrainoje kontekste išties rodė pasididžiavimą būtent šita situacija. Aišku, po to mes pereiname prie energetinės nepriklausomybės ir ten dar yra darbų, kuriuos prezidentas identifikuoja kaip nuveiktinus“, – analizavo I. Petronytė-Urbonavičienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kritika yra pagrįsta ir jos pakankamai mažai buvo išsakyta būtent šios kalbos metu.

„Net ir sutarus, kad pandemijos valdymą turi lemti specialistų nuomonė, koją kišo politiniai išskaičiavimai, siekis eiti lengviausiu keliu, vengimas pripažinti klaidas ir jas taisyti“, – sakė prezidentas metiniame pranešime. Anot pašnekovės, G. Nausėdos išsakyta kritika yra pagrįsta ir keista, kad jos buvo tiek mažai.

„Praeitais metais mes labai daug kalbėjome apie tą stringančią skiepijimo komunikaciją ir tikrai Vyriausybei buvo skirta daug kritikos. Šioje vietoje galima kalbėti, kad ta (prezidento – red. past.) kritika yra pagrįsta ir net šiek tiek stebina, kad jos pakankamai mažai buvo išsakyta būtent šios kalbos metu. Praktiškai nepaliesti liko ir tie patys riaušių momentai arba gilus visuomenės susipriešinimas, kuris įvyko. Aš tai vertinčiau kaip pozityvų šito momento nebeeskalavimą ir tokį telkimo ženklą“, – komentavo VU dėstytoja.

Valdantieji sako, kad pajamos auga labiau nei infliacija, o prezidentas teigia, kad tai vyksta lėčiau, nes kainos auga greičiau.

„Infliacija turbūt pasijuto kiekvienam per paslaugas, prekes ir jų kainas. Čia jau turbūt yra ekonominės politikos klausimai, koks būtų teisingiausias strateginis žingsnis. Ar tai būtų papildomi antiinfliaciniai paketai, ką ir opozicija, ir prezidentas lyg ir į šitą pusę juda. Iš kitos pusės – valdančiųjų argumentacija, kad reikėtų šiek tiek palaukti. (...) Klausimas, ką Lietuva pasirinks ir ar tai bus pats teisingiausias variantas ilguoju laikotarpiu“, – svarstė I. Petronytė-Urbonavičienė.

G. Nausėda kalboje pažėrė kritikos visiems ministrams, tačiau labiausiai sukritikavo žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką.

„Prezidentas tiesiai šviesiai sako, kad visiems ministrams turi priekaištų, bet tiesiogiai sukritikuoja būtent žemės ūkio ministro darbą. Beje, ten retoriškai labai gražiai apžaista, nes pasakyta, kad mes sutarėme, bet ministras nevykdė savo įsipareigojimų, tai čia prezidentas truputėlį „nusiplauna rankas“, – šypsojosi I. Petronytė-Urbonavičienė.

Didžiąją pranešimo dalį prezidentas žiūrėjo ir pranešimą skaitė atsisukęs į valdančiųjų pusę

„Galbūt natūralu, nes salėje jie sėdi priešais. Iš kitos pusės, aiškių indikacijų retorikoje trūksta, kad tai Vyriausybės kaltė, o būtent tas žvilgsnis subtiliai pasako, kad tai vis dėlto išsakoma jums“, – analizavo I. Petronytė-Urbonavičienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

to gr bybiniems šunims

to gr bybiniems šunims portretas
bolševikė vėl į valdžią taikosi. ir dar kažkokie pindosai apie okupaciją peza. Kokia okupacija jei prezidentai okupantai? Kas dėl musmirių (tik raudonų baltais taškeliais) tai jas karvės ėda kaip saldainius.Gal tinka ir bolševikus šert.

tai kas buvo susipratimas prezidento kėdėje?

tai kas buvo susipratimas prezidento kėdėje? portretas
bolševikai, šlepetės ar Taksas?

Grbybiniems šunims

Grbybiniems šunims portretas
ėskite musmires
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių