Politologė apie migrantų krizę ir užsienio politiką: panika niekam nereikalinga

  • Teksto dydis:

Prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė Vyriausybės vadovę Ingridą Šimonytę bei partijų vadovus susitarti dėl bendrų užsienio politikos principų. Apie šį susitikimą – pokalbis su politologe Rima Urbonaite laidoje „Info diena“.

„Pati užsienio politika, kuri yra formuojama ir įgyvendinama prezidento kartu su Vyriausybe, atrodo, turi kryptį. Aš manau, kad prezidentas pamatė problemą ne tame, kad mes prarandame šitą kryptį, nes akivaizdu, kad pirmiausia čia jo paties yra funkcija, čia jo žodis yra vienas iš svariausių kartu su užsienio reikalų ministru. Bet jis pamatė problemą, kad viduje mes pradedame nekalbėti tarsi unisonu, kokia ta užsienio politika turėtų būti. Štai Ramūnas Karbauskis staiga tampa užsienio politikos ekspertu, kur lyg niekada nekišdavo nosies. O dabar jau sako, kad mūsų užsienio politika yra netinkama, kalba apie kažkokį bendravimą su Minsku per aplinkui, nors nieko nepasako, kaip tai turėtų atrodyti praktiškai. Ir tada apie ką su Minsku mes turime kalbėti. Nes čia svarbu pasakyti ne tai, kad tu turi kalbėti, svarbu apie ką tu kalbėsi“, – kalbėjo politologė.

Akivaizdu, kad situacija yra gana įtempta ir tai reikia pripažinti. Turime daug neišspręstų organizacinių klausimų.

„Kitas dalykas, mes matome kai kuriuos Seimo narius, kurie važiuoja į Rudninkus ir sako: „Eikite iki pabaigos“ ir faktiškai ragina priešintis teisėtiems pareigūnų veiksmams. Ką tai reiškia? Pareigūnai, kurie galėtų padėti saugoti migrantus ten, kur jie yra, turi būti telkiami ten, kur migrantų dar net nėra. O pavojus yra tame, kad šiandien sąlygos yra tokios, dėl kurių migrantai iš tikrųjų gali būti nepatenkinti. Neapsigaukime, kad čia jie gyvena puikiomis sąlygomis. Kitaip tariant, aš manau, kad toks išsibalansavimas prezidentą paragino tiesiog susodinti visus, pasikalbėti ir susakyti savo pozicijas, jas suderinti. Bet labiausiai turbūt yra skirta ne tam, kad mes išlaikytume tą kryptį, bet vidaus rinkai, kas irgi yra labai svarbu, nes jeigu mes kelsime paniką, jeigu sakysime, kad čia yra blogai, reikia kitaip, bet nepasakysime kaip, vėl daugiau tos panikos, na, panika šiandien yra niekam nereikalinga. Akivaizdu, kad tai yra destrukcija. Aš manau, kad prezidento žingsnis sveikintinas, kokie bus to rezultatai, mes dar pamatysime artimiausiu metu. Kiek vis dėlto politikai įsiklausė ir kiek jie tą liniją toliau tęs“, – teigė R. Urbonaitė.

– Net premjerei teko stoti ginti du ministrus: Gabrielių Landsbergį ir Agnę Bilotaitę. Kaip jūs galvojate, kiek konkretūs veiksmai galbūt neįtiko prezidentui iš šių dviejų ministrų?

– Lyg tiesioginės kritikos iš prezidento G. Labdsbergiui aš neišgirdau. Nors aišku, čia matome ir iššūkius su diplomatija – vizitas į Iraką, po vizito dvigubinami skrydžiai. Natūralu, tikrai nėra viskas taip paprasta ir lengva. Iš kitos pusės, A. Bilotaitės atveju, prezidentas daugiausiai kalbėjo apie tą tariamą dialogą, kad nebuvo pakankamai kalbėta, apsitarta, o priimami sprendimai. Bet vėlgi, tas dialogas turi būti ne tik ministrės, o ir visų kitų politikų. Ir klausimas, ar tikrai jo nebuvo, nes panašu, kad jo kažkiek yra būta. Ir tos versijos kai kurių politikų šiandien tiesiog nesueina. Arba, kitaip tariant, jos skiriasi, ir tu nebežinai, kur yra tiesa.

Akivaizdu, kad situacija yra gana įtempta ir tai reikia pripažinti. Turime daug neišspręstų organizacinių klausimų. Tai, kad mūsų fokusas dabar yra į tam tikrus protestus ir į du geografinius taškus, irgi nėra teisinga dėl to, kad pareigūnai kai kur rizikuoja savo sveikata vien dėl to, kad šiandien neužtenka pajėgų. Jeigu yra situacijų, kai 120 saugo keturi šeši pareigūnai, tai jūs suprantate, kad natūraliai tokiose situacijose tu neišvengsi rimtų konfliktų. Aš manau, kad čia dar yra daug nepasimokymo. Kitaip tariant, šiuo metu mes mokomės darydami ir čia turbūt yra didžiausia problema, nes taip, mes neišvengiame didelių klaidų ir akivaizdu, kad koordinavimo, kalbėjimosi tikrai trūksta. Čia prezidentas, klausimas, ar matė tą patį, apie ką aš kalbu, bet faktas, kad to dialogo trūkumas yra. Panašu, kad visiems dabar reikia suremti pečius. Jeigu to nebus, mes su kiekviena diena turėsime daugiau problemų.

Šiuo metu mes mokomės darydami ir čia turbūt yra didžiausia problema, nes taip, mes neišvengiame didelių klaidų ir akivaizdu, kad koordinavimo, kalbėjimosi tikrai trūksta.

– Bet ar iš tų ministrų negalėjo skrieti klausimai prezidentui: o kaip jis galėtų padėti šioje situacijoje? Nes iš Europos Sąjungos (ES) palaikymą kaip ir turime, bet konkrečios pagalbos vis dar kol kas nėra. Ar prezidentas galėtų čia padirbėti?

– Ką mes matome iš ES, tai pati „Frontex“ automobilius mačiau prie Druskininkų „Vilnius SPA“ viešbučio. Tiesa, kodėl jie buvo prie viešbučio, nežinau.

– Gal jie tiesiog apsigyveno ten.

– Taip, aš manau, tikėtina, kad jie ten gyvena. Ir natūralu, kad ten dabar yra jų lokacija. Bet tam tikra parama eina. Kitas dalykas, ar ES mato tokią grėsmę kaip buvo prieš kelerius metus, kai mes turėjome dešimtimis, šimtais tūkstančių migrantų kitoje Europos dalyje. Iš kitos pusės, vėlgi, klausimas, kas buvo daryta paties prezidento. Nes jeigu žiūrime prezidento darbotvarkę, galime matyti: skambutis su Angela Merkel, su „Frontex“ vadovu, susitikimas su Europos Komisijos atstove. Natūralu, kad šiuos dalykus aš matau. Bet ko aš nematau – nė vieno skambučio Lenkijos prezidentui. Nė vieno susitikimo. Nors prezidentas visada pažymėjo mūsų partnerystę su Lenkija ir net jo asmeninį santykį su Lenkijos prezidentu – šiltą, žmogišką, netgi draugišką. Aš tikiuosi, kad visa tai vyksta, gal tiesiog darbotvarkėje to neatsirado. Nes Lenkijos vaidmuo sprendžiant šitą mūsų problemą, sutikite, yra labai svarbus net pasižiūrėjus į žemėlapį.

Klausimų yra ir Prezidentūrai, nepaisant to, kad aš negaliu teigti, jog Prezidentūra nieko nedaro. Bet iš kitos pusės, ar tikrai padarė viską ir ar tie veiksmai yra suderinami su G. Landsbergiu, Ingrida Šimonyte? Čia irgi klaustukas. Nes jeigu jie veiks izoliuotai vienas nuo kito, o ne bendrai, mes turėsime problemų. Aš labai viliuosi, kad šitas susitikimas simbolizuoja tai, kad, vadinkime, savavališko, asmeninio veikimo nebus daug, o kad jis visada bus koordinuotas tarp visų šitų politinių subjektų. Nes priešingu atveju mes tiesiog neturėsime tokio rezultato, kokio mums reikia. O mums šiandien reikia maksimalaus ES įsitraukimo tiek čia sprendžiant lokalias problemas dėl migrantų buvimo, kurių mes tiesiog negalime iš čia išimti dabar, bet ir sprendžiant klausimus su Iraku. Nes Irakas, panašu, kad individualiai mūsų neišgirdo.

– Na, gal išgirdo, nes skrydžių į Minską iš Irako padvigubėjo.

Čia yra labai daug dedamųjų ir jeigu nors vienos dedamosios iš šito variklio varžtelis nėra tinkamai prisuktas, mes į priekį nevažiuosime su šiuo problemos sprendimu. Ir tai yra labai svarbu.

– Nepaisant to, kad tam tikra Irako delegacija irgi yra Lietuvoje, tai irgi negali sakyti, kad niekas neįvyko ir viskas tik blogai. Bet panašu, kad be rimto ES spaudimo arba rimtos, suderintos pozicijos Irakui mes galime irgi nieko nepasiekti. Čia yra labai daug dedamųjų ir jeigu nors vienos dedamosios iš šito variklio varžtelis nėra tinkamai prisuktas, mes į priekį nevažiuosime su šiuo problemos sprendimu. Ir tai yra labai svarbu.

– Bet ar susirinkus į Prezidentūrą prezidentas norėjo tik pakritikuoti valdančiąją daugumą, ar klausimų ir problemų kelia ir kitos parlamentinės partijos, kurių lyderiai trečiadienį buvo Prezidentūroje?

– Be jokios abejonės, nes keista ir R. Karbauskio retorika, kuri kai kuriais klausimais skiriasi, kai kuriais sutampa su Sauliumi Skverneliu. Nekalbant apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos krikščioniškų šeimų sąjungos veikimą, kai šios frakcijos nariai, parlamentarė, kurie važiuoja į vietą ir ragina nevykdyti teisėtų pareigūnų veiksmų. Aš jau nekalbu apie šitos parlamentarės pasisakymus feisbuke, kur save gerbiantis politikas negali netgi tokio žodyno naudoti. Ir ten to veikimo yra tokio, kuris man kelia nerimą. Ir tai, akivaizdu, yra visai kita linija. Jeigu mes girdime nors kokį palaikymą Aliaksandrui Lukašenkai kaip tokiam, tai reiškia, kad žmonės nesupranta priežasčių pasekmių ryšių. T. y., kas yra priežastis, o kas yra pasekmė. To veikimo aš matau ir iš kai kurių politikų veikimo, kuris, sakyčiau, nei tą vadinamą paniką numalšinti, nei padeda ieškoti konstruktyvių sprendimų.

Trečiadienį ir I. Šimonytė dėkojo Vilijai Blinkevičiūtei už patarimus, kurie, anot jos, nėra tokie blogi. Pagaliau socdemų partija imasi kažko konkretaus, nes kurį laiką atrodė kritika dėl kritikos. Bet yra partijos, kurios linkusios kalbėti, bet labai konkrečių pasiūlymų aš taip ir negirdžiu.

– Trumpai: pavyks ar nepavyks, kaip jūs galvojate?

– Šitas žingsnis jau yra gerai, jau yra tam tikra žinutė, bet abejoju, ar mes tikrai visi kalbėsime unisonu ir viskas bus sklandu, gražu. Vis dėlto yra asmeninės politikų ambicijos ir jų, matyt, nepavyks nugludinti taip, kad daugiau problemų neturėtume. Bet bent milimetras yra į priekį, o tai vis tiek yra gerai, nepaisant to, manau, kad prie to klausimo teks grįžti ne kartą, kai matysime vienus ar kitus politikų pareiškimus ar netgi veiksmus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Kur jau atsistatydins, jie visada teisūs ir tą skelbia medija, čia jau galima dėti tašką. O lietuvių liaudis vis dėl ko nors turi raudonuoti ir laikyti save kaltais: kad gyvena šioj žemėj, kad prašo lygių teisių, kad vairuoja senus kibirus, geria valstybės vandenį ir kvėpuoja oru.

o

o portretas
kas ta panika kuria kaip ne politpridurkai su sankcijom bei povilsaikom bei kt politklonais kaip VRK laurute patraukta sekanciam perprogramavimui pasikeitus kt pridurkams=====

Joo

Joo portretas
Gina savus sita politologe...
VISI KOMENTARAI 14
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių