Laikai niekada nebuvo ramūs, tačiau niekada vieni apie kitus tiek nežinojome, kaip dabar. Informacijos perteklius daro savo, ir veikia tai visus. Psichoterapeutas G. Chomentauskas pirmiausia savo nerimą ragina pažaboti – juk pasaulis visuomet buvo pilnas pavojų.

„Pastebiu, kad mūsų visuomenėje suaktyvėjo žmonių baimės, nerimas. Žmonės daug diskutuoja apie tai, kas bus. Tačiau reikėtų suprasti tų baimių ar nerimo kilimo kontekstą. Nes baimė yra reali grėsmė – pavyzdžiui, kai meška atbėga. O nerimas kyla tuomet, kai mes patys prisikuriame. Mūsų, to nerimo kūrėjų, esama labai daug, nes paskutiniais metais iš Lietuvos sugebėjome padaryti tokią baubų šalį“, – kalba G. Chomentauskas.

Psichoterapeutas pastebi, jog ypač paskutiniais mėnesiais visuomenės dėmesys susikoncentravęs ties korupcija, KGB agentais, prievartautojais, priekabiautojais, smurtautojais prieš vaikus ir vienas kitą. Negana to, specialisto manymu, mums nebeužtenka gyvų žmonių, todėl surandame kagėbistus praeityje – lyg ir nebeliko nė vieno rašytojo iš mūsų praeities, kuris būtų švarus.

G. Chomentauskas/Stop kadras

„Atrodytų, esame paleidę nerimo, paranojos, nepasitenkinimo gaminimo mašiną. Ji neišvengiamai veikia mus visus. Mano nuomone, tai yra labai blogas požymis. Psichinės nesveikatos požymis. Požymis sistemos, kuri pradeda kandžioti pati save.

Atrodytų, esame paleidę nerimo, paranojos, nepasitenkinimo gaminimo mašiną. Ji neišvengiamai veikia mus visus.

Užuot matę pozityvius dalykus, tai, kas yra šaunu – o pasigirti mes tikrai turime kuo – matome tik tai, prie ko turime prikibti, ką apkaltinti, iš klaidos išpūsti didžiulį burbulą, nurašyti žmogų kaip niekam tikusį. Kurdami tokį visuomenės ir atskirų žmonių įvaizdį, kuriame nerimo burbulą, kuris veikia visus“, – tvirtina psichoterapeutas.

Ir vis dėlto, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, tautiečius kamuojantis grėsmių diapazonas yra platus. Asmeninių bėdų bijo kiekvienas. Beveik visi bijo karo. Nemažai kam nerimą kelia ekonominės krizės. Kai kas jaudinasi, kad gali kilti gamtos katastrofos. Tačiau politikos mokslų daktarė M. Šešelgytė nė viena iš šių blogybių negąsdina, bet pataria į kai kuriuos pasaulyje vykstančius pokyčius tiesiog atkreipti dėmesį.

„Kalbant apie Lietuvą, svarbu atkreipti dėmesį, kad esame nedidelė valstybė. Tokios valstybės yra labai priklausomos nuo sisteminės politikos, tarptautinės ekonomikos veiksnių, nes mes savo pastangomis, ko gero, daug ko pakeisti negalime. Kalbant apie 2017-uosius, buvo daug krizių, pasikeitimų tarptautinėje politinėje aplinkoje“, – tikina politologė.

Už tai dėl dažniausiai tiek privačiuose pokalbiuose, tiek viešojoje erdvėje eskaluojamų didžiosios kaimynės grėsmių, politologė ramina: pasak jos, kitais metais Rusija turės kur kas svarbesnių reikalų, negu mes.