„Taip, tai rimtas įspėjimas iš visuomenės. Nakties įvykiai tikrai turėtų A. Lukašenkai sukelti nerimą. Kai kuriuose miestuose rinkimų komisijos paskelbė tikruosius rezultatus, o ne suklastotus. Taip pat jėgos pareigūnai, pavyzdžiui, „Omonas“, jie tiesiog atsisakė stoti prieš piliečius. Jėgos pareigūnai, nuleisdami skydus ar bent jau būdami neaktyvūs, palaikė visuomenę ir opozicines jėgas. Tokie dalykai turėtų kelti nerimą A. Lukašenkai, nes jei jėgos struktūros nustos jį remti, tai jis nelabai turės atramos. Jo valdžia Baltarusijoje yra paremta tik biurokratiniu jėgos aparatu“, – Eltai sakė LKA docentas.

Paklaustas, ar protestai Baltarusijoje gali peraugti į 2014 m. Maidano scenarijų Ukrainoje, G. Česnakas tvirtino, kad tai priklausys būtent nuo opozicijos pasiryžimo protestuoti bei tolesnės jėgos struktūrų pozicijos.

„Situacija Ukrainoje taip pat vystėsi palengva ir ji nebuvo tokia jau greita. Prasidėjo viskas lapkričio pabaigoje, gruodžio pradžioje ir vyko tris mėnesius. Tai klausimas, ar Baltarusijos opozicijai yra galimybė tris mėnesius protestuoti. Šiuo metu opozicijai yra palankus oras, yra vasara ir žmonės tam gali skirti laiko. Šiuo paradoksu A. Lukašenka apsiskaičiavo, jeigu būtų žiemos vidurys, tai gal kitaip viskas vyktų. Tai klausimas, kiek opozicija laikysis stipriai, jei opozicija išsilaikys tik keletą naktų, tai akivaizdu, kad toks scenarijus negalimas, bet jei bus nusiteikimas ilgesniam laikui, o veikiausiai taip ir bus – nes palaikymas protestams iš visuomenės nemažas, – tai galime tikėtis gal ne identiško scenarijaus, bet kažko artimo. Pabaiga dar nėra aiški tikrai, praėjo per mažai laiko“, – sakė G. Česnakas.

Jeigu jėgos struktūros parems protestuotojus, tai A. Lukašenkai alternatyvių pasirinkimų beveik neliks, tikriausiai bus nuspręsta bėgti į Turkiją.

Norint nuversti A. Lukašenką, pasak eksperto, visuomenė turėtų susitelkti ilgesniam laikui nei keletas dienų.

„Kad galėtume kalbėti apie kažkokius stipresnius pokyčius, protestai tikrai turėtų tęstis ne vieną dieną ir ne dvi. Tai labai turėtų priklausyti nuo jėgos struktūrų pasirinkimo, kol kas sunku pasakyti. Bet jei protestai per kurį laiką aprims, tai A. Lukašenka savo diktatoriškas galias tik sustiprins. Jeigu jėgos struktūros parems protestuotojus, tai A. Lukašenkai alternatyvių pasirinkimų beveik neliks, tikriausiai bus nuspręsta bėgti į Turkiją“, – sakė G. Česnakas.

Pasak LKA docento, ES tikrai turėtų svarstyti sankcijų grąžinimą Baltarusijai, bet kokio dydžio jos galėtų būti, anot G. Česnako, dar sunku pasakyti.

„Manau, kad Vakarai tikrai svarstys sankcijų grąžinimą. Kita vertus, mes turime ir suprasti, kad čia kartu yra ir didesnis geopolitinis žaidimas. A. Lukašenka yra labai priklausomas nuo Maskvos, o kadangi šiuo metu yra įtampos tarp Maskvos ir Minsko, tai ES ir Vakarai bandys sukurti tam tikrą balansą, kad visiškai A. Lukašenkos neįspaustų į kampą. Žinoma, sunku kalbėti apie visas ES valstybes, nes iš kai kurių galima tikėtis tokio tono, bet šalys kaip Lietuva linkusios palaikyti stipresnę vertybinę pusę bei griežtesnę poziciją“, – teigė jis.

Pasigedo stipresnės Lietuvos diplomatų pozicijos

Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius mano, kad Lietuvos užsienio politikos formuotojai į įvykius Baltarusijoje reaguoja per švelniai.

„Manau, kad vienas svarbiausių iššūkių po to, kas įvyko Baltarusijoje praėjusią naktį, tenka Lietuvos diplomatijai. Ir, deja, bent jau kol kas, ko gero, tenka konstatuoti, kad Lietuvos diplomatija yra pasirengusi tik tam, kam ir visi Vakarai – dar kartą „apgailestauti“ ir „pareikšti gilų susirūpinimą“, – savo feisbuko paskyroje rašo M. Laurinavičius.

M. Laurinavičiaus teigimu, nepanašu, jog Lietuvos diplomatija yra pasirengusi bet kokiems aktyviems veiksmams.

„Padariusi klaidą bandydama atnaujinti dialogą su diktatoriumi, Lietuvos diplomatija, panašu, daro dar vieną klaidą – šį kartą visiško neveiklumo. Nors neregėtas pilietinis aktyvumas Baltarusijoje, mano įsitikinimu, suteikia Lietuvai naujų unikalių galimybių (...) Panašu, kad ir dabar pagrindinė Lietuvos užsienio politikos problema Baltarusijos atžvilgiu lieka ta pati – aiškios politikos neturėjimas“, – sakė M. Laurinavičius.