- LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT RADIJO laida „60 minučių“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apie susitikimą su Lenkijos politiku Jaroslawu Kaczynskiu, vykusį praėjusiais metais, turi papasakoti pats ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, nes kitu atveju mes pripažįstame, kad šešėlinė politika – norma. Taip LRT RADIJUI sako Vytauto Didžiojo universiteto politologas Bernaras Ivanovas.
Jam antrina ir portalo DELFI vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Anot jos, šioje situacijoje reikalingas didesnis skaidrumas.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė: demokratinėje visuomenėje reikia skaidrumo
M. Garbačiauskaitė-Budrienė tvirtina – siekis išspręsti įsisenėjusį „Orlen“ ir „Lietuvos geležinkelių“ konfliktą nėra blogas, tačiau veiksmų reikėtų imtis kitokių.
„Iškėlėte teisingą klausimą – ar iš tiesų Saulius Skvernelis buvo įgaliotas vykdyti tokias derybas. Manau, kad pats susitikimas ir pastangos išspręsti įsisenėjusį „Orlen“ ir Lietuvos geležinkelių“ konfliktą ar gerinti santykius su Lenkija savaime nėra blogai – tai teigiamas siekis. Vis dėlto mes gyvename demokratinėje visuomenėje, kurioje reikia skaidrumo“, – pabrėžia M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Ji atkreipia dėmesį į tai, kad skiriasi nurodomos susitikimo datos. Lenkijos spauda, pirmoji paviešinusi šį faktą, rašo, kad susitikimas vyko lapkričio mėnesį, o S. Skvernelio patarėjas Tomas Beržinskas tikino, kad susitikimo metu Lietuvoje dar tik vyko rinkimų kampanija.
„Tada S. Skvernelis net jokios oficialios pozicijos neužėmė. Būtų įdomios detalės. Manau, kad skaidrumo reikėtų daugiau. Žmonės tai lygina su Maišiagalos memorandumu. Reikėtų priminti, kad 1995 m. tuometinis Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas su premjeru susitarė nedideliame rate ir atidavė tam tikras Lietuvos teritorijas Latvijai. Vėliau buvo atšauktas tas susitarimas“, – sako M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
B. Ivanovas: turinį turėtų paaiškinti pats S. Skvernelis
B. Ivanovas mano, kad istorija tikrai nėra tokia jau paprasta, be to, tai nėra ir įprasta praktika. Be to, pabrėžia jis, dabar to susitikimo turinys turi būti maksimaliai išviešintas, o ne slepiamas ir nekomentuojamas.
„Teisingai M. Garbačiauskaitė-Budrienė pastebėjo – iš tikrųjų per tokius susitikimus kartais padaroma labai rimtų klaidų. O šito tikrai nereikia, nes partneriai partneriais, bet čia juk yra ir įvairiausių interesų konfliktų“, – sako B. Ivanovas.
S. Skvernelis, primena politologas, vis dėlto nebuvo privatus asmuo, todėl šiuo atveju turinį turėtų paaiškinti pats S. Skvernelis ir susitikimo dalyviai: „Tai labai svarbu, nes kitu atveju mes pripažįstame, kad šešėlinė politika yra norma, kad galima spręsti už uždarų durų, su niekuo nesikonsultuojant.“
Šiuo atveju, mano B. Ivanovas, „netgi ne taip svarbu, apie ką kalbėta, svarbiausia – kaip kalbėta, kaip tai komentuojama, kaip į tai reaguojama, o reaguojama į tai absoliučiai netinkamai“.
Premjero patarėjas: T. Pačėsas kitų S. Skvernelio susitikimų nebeorganizuos
„Premjeras jau plačiau komentavo tą susitikimą tiems, kas jo to paklausė. Jei reikia, aš galiu pakartoti dar kartą, kad susitikimas įvyko praėjusių metų rudenį, dar nesibaigus Seimo rinkimų kampanijai. Konkrečiau – tarp pirmojo ir antrojo rinkimų į Seimą turo“, – LRT RADIJUI sako S. Skvernelio patarėjas Tomas Beržinskas.
Anot jo, „tai buvo privatus S. Skvernelio – tuo metu nei premjero, nei netgi potencialaus kandidato į premjerus, viso labo kandidato į Seimo narius – susitikimas su ponu Kaczynskiu“.
Susitikimo tikslas, teigia T. Beržinskas, – labai paprastas: „Buvo aptarti Lietuvos ir Lenkijos santykiai ir tie dalykai, kurie tuos santykius temdo. Ir, žinoma, tų santykių perspektyva.“
T. Beržinsko žodžiais, susitikimą organizavo buvęs krepšininkas, krepšinio treneris Tomas Pačėsas, Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumo narys, „kuris irgi dirba puoselėjant Lietuvos ir Lenkijos santykius, mėgina eiti ta linkme“.
Tačiau, tikina premjero patarėjas, T. Pačėsas kitų S. Skvernelio susitikimų nebeorganizuos, nes S. Skvernelis jau užima premjero pareigas, tad visus tarptautinius vizitus organizuoja oficiali S. Skvernelio komanda.
Paklaustas, apie ką konkrečiai S. Skvernelis tuomet Lenkijoje kalbėjo, T. Beržinskas teigia, kad detalių negali pasakyti, nes neturėjo galimybės dėl šito pakalbėti: „Bet galiu tik pakartoti – apie Lietuvos ir Lenkijos santykius ir būtent apie tai, kaip reikėtų juos gerinti. O detalės arba tie nesklandumai, tie šešėliai, kurie temdo ar tuo metu temdė Lietuvos ir Lenkijos santykius, matyt, puikiai žinomi iš viešosios erdvės.“
L. Linkevičius: faktas, kad buvo bandoma kalbėtis, yra teigiamas
S. Skvernelio susitikimą Lenkijoje vertinu labai teigiamai, nes visi neformalūs kontaktai su kaimyninių šalių politikais labai svarbūs, LRT RADIJUI sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius: „Tik atkreipčiau dėmesį, kad, mano žiniomis, susitikimas vyko dar prieš premjerui pradedant eiti pareigas. Čia buvo kiek seniau, bet pats faktas, žinoma, yra teigiamas.“
Paklaustas, ar žinojo apie tokį susitikimą, L. Linkevičius tikina, kad jam tai nebuvo naujiena, bet jis žinojo tik patį faktą, o detalių ne.
„Bet, matyt, kaip dabar rašoma, panašiai ir buvo. Vis tiek buvo kalbama ir apie dvišalius santykius. Ypač išskirčiau vieną iš problemų, susijusių su „Orlenu“. Beje, visiškai neseniai, kaip pamename, šis konfliktas buvo išspręstas taikos sutartimi, kas tikrai labai svarbu reguliuojant dvišalius santykius. Manau, kad neformalūs kontaktai prie to irgi prisidėjo“, – kalba L. Linkevičius.
Pasiteiravus, ar dabar premjeras turėtų plačiau pakomentuoti susitikimą, ministras sako, kad, jo manymu, viešoje erdvėje pakanka komentarų: „Juo labiau kad tai seniai buvo, praėjo beveik metai. Pats faktas, kad buvo bandoma kalbėtis, yra teigiamas.“
Be to, tikina L. Linkevičius, ir formalūs, ir neformalūs susitikimai visada yra naudingi, ypač jeigu jie skirti siekiant derinti tarpusavio santykius, glaistyti kai kuriuos konfliktinius momentus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Šimonytė: ką per debatus kalbėjo E. Vaitkus yra tai, ką kalba Kremlius23
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė į prezidentus, premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad save rinkimuose išsikėlusio mediko Eduardo Vaitkaus pasisakymuose apie užsienio politiką ji įžvelgia Kremliaus ...
-
L. Kasčiūnas pakvietė Švediją prisidėti prie oro policijos misijos vykdymo Lietuvoje1
Antradienį viešėdamas Stokholme krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pakvietė Švediją dislokuoti savo naikintuvus NATO oro policijos misijos vykdymui Lietuvoje. ...
-
G. Nausėda atvyko atsisveikinti su G. Kirkilu: jis buvo politikas gerąja to žodžio prasme6
Antradienį atsisveikinti su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu atvyko ir prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovo teigimu, G. Kirkilas buvo politikas gerąja to žodžio prasme. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo sprendimą I. Makaraitytės šmeižto byloje3
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo sprendimą šmeižto byloje prieš Indrę Makaraitytę – pašalino savo įrašą feisbuke bei sumokėjo žurnalistės bylinėjimosi išlaidas. ...
-
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: V. Rakučio pasisakymai apie moteris yra žeidžiantys ir nepadorūs7
Kilus pasipiktinimui dėl įžeidžių konservatoriaus Valdo Rakučio pasisakymų apie jaunų moterų sprendimus susilaukti vaikų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) seniūnė Seime Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, ...
-
A. Bilotaitė dėl G. Nausėdos pranešimo apie L. Volkovo užpuolikus kreipėsi į prokurorus37
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl prezidento Gitano Nausėdos veiksmų, šiam praėjusią savaitę viešai paskelbus apie sulaikytus rusų opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikus. Prezi...
-
Su G. Kirkilu atsisveikina buvę kolegos ir politiniai oponentai: jis buvo valstybės žmogus24
Vilniuje atsisveikinti su mirusiu buvusiu Ministru pirmininku Gediminu Kirkilu renkasi kolegos ir politiniai oponentai. ...
-
Seimas – už griežtesnes sankcijas baltarusiams, bet prieš jų ir rusų kelionių ribojimus3
Seimas antradienį atmetė siūlymus riboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių keliones į tėvynę, tačiau yra linkęs pritarti projektui, metams pratęsiančiam nacionalines sankcijas jų atžvilgiu ir griežtinančiam sąlygas baltarusiams. ...
-
Parlamentas linkęs griežtinti įkalinimo sąlygas iš bausmės atlikimo vietos pabėgusiems žmonėms
Seimas antradienį po svarstymo pritarė įstatymo pataisomis, kuriomis siūloma sugriežtinti įkalinimo sąlygas iš bausmės atlikimo vietos pabėgusiems nuteistiesiems. ...