- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialdemokratai kritikuoja konservatorius dėl užsienio politikos. Apie tai, ar tikrai konservatoriai perlenkė lazdą ir ar dabar tinkamas laikas ginčytis dėl užsienio politikos, Info dienoje kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto docentas Andžejus Pukšto.
„Visada tinkamas laikas diskutuoti, ginčytis ir svarstyti, ar einama tinkama linkme. Galiausiai opozicijos yra toks vaidmuo – kontroliuoti ir sekti, ką daro valdančioji dauguma. Manau, kad diskusijos yra sveikos ir valdantiesiems, ir opozicijai. Manau, kad čia yra įprastas, geras dalykas, kai diskutuojama dėl užsienio politikos“, – sakė A. Pukšto.
„Lietuvoje nėra tokių esminių ginčų dėl užsienio politikos, daugiau ginčijamasi dėl instrumentų. Man atrodo, ir socialdemokratai, ir kitos opozicinės partijos sutaria dėl pagrindinių krypčių – dėl to, kad Lietuva privalo išlaikyti transatlantinę kryptį, būti aktyvia Europos Sąjungos ir NATO nare, kad turime dideles grėsmes iš Rytų – iš V. Putino Rusijos, iš Baltarusijos. Čia, man atrodo, visi vienodai žiūri į tas grėsmes ir į užsienio politikos prioritetus. Ginčijamasi dėl instrumentų. Čia nėra didelis ginčas. Lyginant su tuo, kaip ginčijasi Lenkijoje liberalai ir esantys valdžioje konservatoriai, Lietuvos ginčas nėra didelis. Tų nesutarimų aš nepervertinčiau, vis tiek prezidentas ir valdančioji dauguma pakankamai vieningai žiūri į užsienio politikos prioritetus“, – kalbėjo docentas.
Konservatorių planas be galo ambicingas, ar jis išdegs, sunku pasakyti.
Socialdemokratai buvo iškėlę klausimą: ar aplinkui mes matome vien priešus? Esą greičiausiai omenyje jie turėjo ne tik Baltarusiją ir Rusiją, bet ir Kiniją. A. Pukšto nuomone, kyla klausimas, ar turėdami tiek grėsmių iš Baltarusijos ir Rusijos, galime kalbėti ir apie Kiniją: „Geras klausimas: ar kai turime tiek nesusipratimų ir tiek grėsmių Rusijos ir Baltarusijos atkarpoje, ar mes dar galime ambicingai reikštis Kinijos atžvilgiu? Konservatoriai aiškina, kad dėl savo aktyvios pozicijos su Kinija sunku nepripažinti, kad Lietuva atsirado labai garbingoje, geroje pozicijoje santykiuose su JAV ir tuo pačiu mes galime prašyti JAV pagalbos savo santykiuose ir savo kontaktuose, savo pozicijose dėl Baltarusijos ir Rusijos“.
„Iš tikrųjų, konservatorių planas be galo ambicingas, ar jis išdegs, sunku pasakyti. Konservatoriai, ko gero, visada išsiskirdavo iš kitų politinių partijų, kad turėjo labai ambicingą užsienio politiką. Dėl socialdemokratų tai mes iš viso ilgą laiką nieko negirdėjome, buvo tyla iš jų pusės, kaip jie mato užsienio politikos raidą ir kuo ji skiriasi nuo dešiniųjų, nuo liberalų, konservatorių. Dar sykį pasakysiu: tie skirtumai nėra dideli, gal iš tikrųjų skirtumas – santykiai su Kinija. Ar pajėgs Lietuva, aštrinant konfliktus su Kinija ir vystant vertybinę politiką, ar ji sugebės tą visą labai platų frontą išlaikyti? Gal sugebės, pažiūrėsime. Dar neskubėčiau smerkti valdančiųjų“, – pridūrė jis.
Kartelę reikia visada kelti aukštai, bet nėra garantijos, kad mes išeisime sėkmingai iš visos šitos kovos.
Esą kai kurie politikai sako, kad Lietuva dėl Taivano klausimo su Kinija prisižaidė ir dabar teks brangiai susimokėti, tačiau ekonomistai nesutinka – jie teigia, kad Kinijos atsakas bus rezervuotas ekonomine prasme. Pasak A. Pukšto, sunku nuspręsti, kurie iš jų yra teisūs: „Labai sudėtinga tuos dalykus padėti ant svarstyklių. Ko gero, Tėvynės sąjungos ar liberalų atstovai mums atsakytų, kad glaudesnė partnerystė su JAV atneš žymiai daugiau naudos negu tie ekonominiai santykiai su Kinija. Labai sunku pasakyti, kiek mūsų verslas greitai sugebės persiorientuoti į kitas rinkas, ar vietoje Kinijos sugebėsime rasti kitų partnerių gal Pietų Korėjoje, gal Japonijoje, gal kitose Pietryčių Azijos šalyse. Manau, dabar daugiau yra toks emocinis ginčas. Ko gero, ir Vyriausybė dar negali iki galo pagrįsti to savo sprendimo kiekybine ir kokybine išraiška. Iš tiesų tas Lietuvos žingsnis dėl Taivano, dėl Kinijos turi labai didelį rezonansą Europos Sąjungose, ne tik santykiuose su JAV. Dalis politikų Europos Sąjungoje irgi žada permąstyti savo santykius su Kinija. Iš tikrųjų tikslai yra be galo ambicingi, kartelę reikia visada kelti aukštai, bet nėra garantijos, kad mes išeisime sėkmingai iš visos šitos kovos“.
Jei dabar valdančioji dauguma būtų socialdemokratai, anot politologo, jie irgi nevažiuotų tartis su A. Lukašenka: „Nemanau, kad jie važiuotų. Kas liečia Baltarusiją, manau, kad čia mūsų politinio elito pozicija yra pakankamai vieninga, juolab kad vis tiek pagrindinės vadžios, pagrindiniai sprendimai dėl užsienio politikos priklauso Lietuvos Respublikos prezidentui. Nemanau, kad dabar būtų traukimasis atgal ir važiavimas kalbėtis su A. Lukašenka“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
D. Grybauskaitė: turime taikaus gyvenimo biudžetą daryti gynybos biudžetu3
Kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį paragino šalies politikus daugiau investuoti į krašto apsaugą ir atsikratyti taikos mentaliteto. ...
-
G. Nausėda narystės NATO minėjimo ceremonijoje: taika Europoje nėra savaime suprantamas reiškinys
Penktadienį minint Lietuvos narystės NATO dvidešimtmetį, S. Daukanto aikštėje vyko iškilminga minėjimo ceremonija. Joje kalbą sakęs prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad taika Europoje nėra savaime suprantamas dalykas. ...
-
Prezidento patarėjas įvardijo, kodėl šalies vadovas neatsakė į VSD pranešėjo komisijos klausimus6
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas, atsakydamas į Seimo laikinosios komisijos klausimus, būtų legitimizavęs šią, anot Daukanto aikštės, politizuotą parlamentinį tyrimą....
-
Prezidentas žada tęsti derybas su kitais sąjungininkais dėl rotacinės oro gynybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda žada tęsti derybas su kitais sąjungininkais, siekiant Lietuvoje įgyvendinti rotacinį oro gynybos modelį. ...
-
G. Nausėda: prie tyrimo dėl galimos korupcijos krašto apsaugoje gali būti sugrįžta7
Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje, prezidentas Gitanas Nausėda perspėja, kad prie jo dar gali būti sugrįžta, jei paaiškės naujų aplinkybių. ...
-
Teisėsaugos veiksmai „darbiečių“ būstinėje – tiriant 500 tūkst. eurų pasisavinimą EP19
Po šią savaitę atliktų procesinių veiksmų Darbo partijos būstinėje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) paskelbė apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant Eu...
-
S. Skvernelis: opozicija padarė klaidą nedalyvaudama VSD pranešėjo komisijoje6
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tikina, kad kitos opozicinės frakcijos suklydo neįsitraukdamos į Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos veiklą. ...
-
Mirė žinomas Varėnos rajono politikas9
Ketvirtadienį pranešta, kad mirė žinomas Varėnos rajono politikas Rimantas Radžius. Jam buvo 62-eji. ...
-
Neatmeta galimybės, kad A. Veryga trauksis iš prezidento rinkimų, o „valstiečiai“ rems I. Vėgėlę34
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis mano, kad „valstiečiai“ gali persigalvoti dėl savo kandidato prezidento rinkimuose ir kelti ne partietį Aurelijų Verygą, o remti advokato Igno Vėgėlės kandidatūr...
-
I. Šimonytė: Lietuvos narystė NATO yra milžiniškas valstybės pasiekimas7
Lietuvai minint 20-ąsias narystės NATO metines, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sveikina šalies žmones. Pasak jos, narystė Aljanse yra milžiniškas valstybės pasiekimas. ...