Politologai: Lietuvos pasiekimai derantis dėl ES migracijos politikos – kuklūs

Lietuvos pasiekimus derantis dėl Europos Sąjungos (ES) migracijos politikos keitimo bei finansavimo valdant krizę, palyginti su užsibrėžtomis ambicijomis, politologai vertina kukliai.

Tuo metu vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius sako, kad net ir Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen (Urzulai von der Lajen) pareiškus, jog Briuselis neskirs lėšų migrantams sulaikyti skirtiems užtvarams prie bloko sienų, Lietuva nepraranda vilties pasiekti šio tikslo.

Deklaracija – svarbi, bet ne nauja

Kaip BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Ramūnas Vilpišauskas, praėjusią savaitę Europos Vadovų Tarybos (EVT) priimtas išvadas dėl migracijos galima vertinti dvejopai.

Anot jo, gana reikšmingas yra Baltarusijos hibridinių atakų ir migrantų naudojimo politiniams tikslams pripažinimas ES mastu bei pažadas vertinti naujų sankcijų pareigūnams ir organizacijoms galimybę, siejant jas su nelegalios migracijos organizavimu.

„Kita vertus, dar rugsėjo viduryje Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo metiniame pranešime Europos Parlamente įvardino tai, ką daro Baltarusija, kaip hibridinę agresiją ir išreiškė solidarumą su Lietuva, Latvija ir Lenkija. Tad šis vertinimas nėra naujas, tik jis – nebe Europos Komisijos, o Europos Vadovų Tarybos išvadose matomas, bet apskritai čia – nieko naujo“, – pridūrė politologas.

Apie tvoros finansavimą – tyla

Reikia turėti realistinius lūkesčius, per kiek laiko ir ką Lietuva gali pasiekti.

Anot jo, Lietuvos pareigūnai pastaruoju metu nuolat akcentavo keliolikos valstybių pasirašytą laišką Europos Komisijai, kuriame, be kita ko, raginama keisti Šengeno kodeksą, jog europinėmis lėšomis būtų galima finansuoti fizinių barjerų ties išorės siena įrengimą, o Lietuva tai pristatė „kaip reikšmingą savo užsienio politikos pasiekimą“.

„Bet praėjusios savaitės EVT išvadose apie tai nieko nesakoma, ir galima suprasti, kad tokių planų Europos Komisija neturi. Manau, kad tai rodo konsensuso tarp valstybių narių trūkumą ir tebeegzistuojantį bendresnį nesutarimą tarp Europos Sąjungos valstybių, kaip reikėtų keisti galiojančias migracijos ir prieglobsčio suteikimo taisykles“, – tvirtino R. Vilpišauskas.

Jo teigimu, norimo sutarimo dėl migracijos valdymo jau kelerius metus nepavyko pasiekti ir Graikijai bei Italijai, nors šios šalys susiduria su gerokai didesniais migrantų skaičiais nei Lietuva. Tad praėjusios savaitės EVT sprendimų nereikėtų vertinti vien kaip diplomatinio Lietuvos pralaimėjimo.

„Konsensusas kol kas yra sunkiai pasiekiamas, šiuo požiūriu Lietuvos užsienio politikos formuotojų pasiekimai taip pat kol kas yra riboti. Ta sėkmė ribota, galbūt galima tikėtis pasiekti daugiau, jei būtų sklandus veikimas, koordinuojamas tarp Vyriausybės ir prezidento šiuo ir kitais klausimais, jei būtų nuolatinis Lietuvos ambasadorius Briuselyje. Bet, kaip sakiau, Italijai ir Graikijai taip pat jau keletą metų nepavyksta rasti tokio sprendimo, kuris palengvintų joms tenkančią imigrantų srautų sukeliamą spaudimą“, – kalbėjo politologas.

Lūkesčiai – per dideli

Vis dėlto, jo vertinimu, Lietuvos ir konkrečiai Prezidentūros lūkesčiai šiuo klausimu buvo per dideli.

„Reikia turėti realistinius lūkesčius, per kiek laiko ir ką Lietuva gali pasiekti. Turbūt pats prezidentas G. Nausėda savo pasisakymuose buvo sukėlęs tuos lūkesčius aukščiau, nei kad realiai buvo galima tikėtis pasiekti rezultatų“, – tvirtino ekspertas.

Su juo sutinka ir VU TSPMI dėstytoja Dovilė Jakniūnaitė, sakydama, kad svarbu objektyviai įvertinti Lietuvos diplomatines galimybes pasiekti didelių migracijos politikos permainų Europoje.

„Panašu, kad tai yra labai ilgas procesas, ir visą laiką svarbu sukelti adekvačius lūkesčius prieš Vadovų Tarybą, svarbus tas pojūtis, ką gali padaryti, ko ne. Atrodo, prezidento komandai reikėjo kažkuo pasigirti, tad šiek tiek galbūt ir perspaudė. Rezultatas, sakyčiau, normalus, bet fanfarų tikrai kol kas negalime paleisti“, – BNS teigė profesorė. 

Įžvelgia ir Lenkijos „kortą“

Ji pripažino, kad daug diplomatinių pastangų pareikalavusi Lietuvos suburta keliolikos ES valstybių koalicija, palaikanti migracijos bei prieglobsčio taisyklių ir Šengeno kodekso keitimą, „niekur nedingo“ ir ji yra svarbi.

„Bet šiuo atveju reikėtų vertinti tą Vadovų Tarybą, kuri yra čia ir dabar. Neturėtume galbūt užmiršti ir konteksto, pavyzdžiui, kad didysis migracijos judesys eina per Lenkiją, bet Lenkija yra problemiška ir kitu aspektu Europos Sąjungoje. Panašu, kad yra tas balansas, jog negali deklaruoti to absoliutaus palaikymo Lenkijai, nes deklaruojant paramą Lietuvai, tai daroma ir Lenkijai. Tas balansas, spėju, buvo svarstomas ir nenorėta perspausti“, – tvirtino D. Jakniūnaitė.

Atrodo, prezidento komandai reikėjo kažkuo pasigirti, tad šiek tiek galbūt ir perspaudė. Rezultatas, sakyčiau, normalus, bet fanfarų tikrai kol kas negalime paleisti.

Anot jos, rezoliucijos dalis apie migraciją yra labai aptaki, o konkrečius sprendimus priims Europos Komisija.

„Bendrai, yra papildomas elementas, kur sakoma, kad Vadovų Taryba įpareigoja Komisiją siūlyti sprendimus, ruošti atitinkamus pakeitimus, ir kol kas tai viskas, kokie tie pakeitimai – nėra aišku. Žiūrint į prezidento pranešimą spaudai, jis tai įvardijo kaip pergalę, bet pacitavo tą abstraktų sakinį apie migrantų instrumentalizaciją ir hibridinę ataką“, – kalbėjo politologė.

Viceministras: pergalė – nemaža

Viceministras A. Abramavičius sako, kad EVT deklaraciją vis dėlto reikėtų vertinti kaip nemažą Lietuvos pergalę.

„Nemažai yra pasiekta, aš vis dėlto labiau teigiamai vertinčiau, nes išvadose tikrai atsispindi keletas svarbių pozicijų. Pirmiausia, paminėčiau tą nuorodą į hibridinę ataką, hibridinį veiksmą – tai svarbu ir leidžia mums tęsti sienos uždarymo bei apgręžimo politiką. Antra labai svarbi nuoroda – pavedimas EK atlikti teisinės bazės pakeitimus. Savo laiškuose rašėme apie Šengeno kodeksą, bet turėta omenyje ne tik kodeksas, bet ir bendra europinio prieglobsčio sistema. Tai – pakankamai svarbios išvados“, – BNS kalbėjo jis.

Viceministras pripažino, kad EVT išvados ir netrukus pasirodęs U. von der Leyen pareiškimas „užbraukia tas viltis, kad fizinis barjeras būtų finansuojamas“, tačiau, anot jo, EK pirmininkė pabrėžė ir didėjantį finansavimą sienų valdymo sistemoms, o tai Lietuvai taip pat labai svarbu.

Žada nenuleisti rankų

Viceministro teigimu, nepaisant to, Lietuva nenuleis rankų ir sieks europinio finansavimo tvorai pasienyje.

„Galbūt tai pakomentuotų Prezidentūra, bet mes matome tai kaip proceso dalį, nekeičiame savo planų: bet kuriuo atveju, hibridinė ataka ir jos įvardijimas mums leidžia toliau vykdyti savo politiką. Valstybės priimti sprendimai dėl fizinio barjero bus toliau vykdomi, valstybės biudžete finansavimas yra numatytas. Iš ES tokiu atveju gautumėme finansavimą sienų stebėjimo sistemai“, – tvirtino A. Abramavičius.

Viceministras akcentavo, kad turėdama 12–14 valstybių palaikymą, Lietuva pasiryžusi toliau vykdyti derybas su EK tiek dėl prieglobsčio sistemos keitimo, tiek ir dėl tvoros finansavimo.

„Noriu pabrėžti, kad rankų neverta nuleisti, ir ta iniciatyva dėl fizinio barjero finansavimo – prie jos dar reikės grįžti. Manau, kad tai ne galutinis sprendimas“, – pridūrė jis. 

Valstybės priimti sprendimai dėl fizinio barjero bus toliau vykdomi, valstybės biudžete finansavimas yra numatytas.

ES lyderiai penktadienį pasmerkė Baltarusijos hibridines atakas išnaudojant migraciją politiniams tikslams bei pareiškė, jog į tai bus reaguojama imantis „tolesnių ribojimo priemonių“ prieš juridinius ir fizinius asmenis. Lyderiai taip pat pakvietė EK siūlyti reikiamus ES teisinės sistemos pakeitimus bei numatyti konkrečias finansines priemones, kurios leistų užtikrinti „skubią ir tinkamą reakciją“ į migracijos krizę.

Vis dėlto apie galimą ES finansavimą fiziniams barjerams Bendrijos pasienyje išvadose neužsimenama, o U. von der Leyen po susitikimo pareiškė, kad „finansavimo aštriai vielai ir sienoms nebus“.

Lietuva, Latvija, Lenkija be finansavimo tvorai taip pat siekia, jog hibridinės atakos atveju būtų įteisinti Lietuvos šiuo metu vykdomi migrantų apgręžimai.

Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai. Lietuva bei ES kaltina Baltarusijos režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija keršijant už bloko sankcijas Minskui dėl represijų prieš opoziciją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

klp

klp portretas
nemoka paspausti nusiusti 1000 islaikytiniu i Liuksemburga ir lai ten seria juos

Tam reikia laiko ir atkaklumo

Tam reikia laiko ir atkaklumo portretas
Gal pavyktu suoorganizuot referendumą, tada ES piliečiai nuspręstų ar jiems reikia migrantų is viso

Politologai

Politologai portretas
Nutyli kad tai yra milijardinis biznis ir visi jo galai Briuselyje. Visi Lietuvos kaukimai apie hibridinius karus juokina žmoniu trafiko nauduos gavejus.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių