Politologai įvertino chaotišką dieną Seime ir prezidento poziciją: atrodo nesolidžiai

Kiek vėliau į situaciją įsitraukė ir šalies vadovas, stojęs į opozicijos pusę bei paraginęs skubiai ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų sklandų darbą ir neskaldytų tiek parlamento, tiek visuomenės. Mykolo Romerio universiteto (MRU) Komunikacijos fakulteto docentas dr. Virgis Valentinavičius mano, kad prezidentui Gitanui Nausėdai vertėtų laikytis aukščiau smulkių parlamentarų barnių, nes kišimasis į, jo teigimu, banalius nesutarimus atrodo nesolidžiai. Tuo tarpu opozicijos veiksmai, V. Valentinavičiaus nuomone, tik parodė valdantiesiems oponuojančių narių desperaciją būti matomiems ir išgirstiems.

„Nausėda eilinį kartą demonstruoja tai, kad jis nelabai supranta, kaip Seimas veikia ir kas jame vyksta. Jis vis dar palaiko geresnius santykius su opozicija negu su valdančiaisiais. Ir tas pats dalykas kartojasi nuo pat kadencijos pradžios. Nausėda kažkaip nepastebi, kad jis geriausiai atrodo tada, kai veikia kartu su Vyriausybe, pavyzdžiui, sprendžiant Ukrainos klausimus“, – Eltai komentavo V. Valentinavičius.

„O dabar prezidentas atrodo nesolidžiai, nes jis veliasi į tokius banalius parlamentinius barnius, kurie mažai ką reiškia ir kurie neturi prasmingos pabaigos. Galima įtarti, kad prezidentas, kaip ir opozicija, jaučiasi nepatogiai ir bijo, kad valdančiųjų populiarumas dėl karo Ukrainoje per daug išaugs. Ir, matyt, jis bando šiai tendencijai priešintis, bet nemanau, kad tai protingas elgesys, nes įprastai prezidentas turėtų laikytis aukščiau tokių smulkių barnių“, – pridūrė jis.

Kiek kitokios nuomonės laikosi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas. Prezidento pareiškimas, kad „buldozerio principai politikoje ir beatodairiškas valdančiosios daugumos siekis „nugalėti“ oponentus bet kokiomis priemonėmis suskaldė Seimą“, M. Jurkyno nuomone, nėra stojimas ginti vienos pusės.

„Prezidentas nestojo į opozicijos pusę, jis tiesiog pasakė, kad reikia išlaikyti tam tikrą politinės kultūros lygį ir su opozicija, kuri yra mažuma ir nieko nesprendžia. Reikia elgtis atitinkamai pagarbiai, nes po kitų rinkimų patiems gali tekti būti opozicijoje ir pagarbus bendravimas, įtraukimas į funkcijas, kurios numatytos pagal Seimo statutą, turi būti išpildytos“, – svarstė M. Jurkynas.

Opozicija pademonstravo savo silpnumą ir desperaciją

V. Valentinavičiaus teigimu, opozicija, paskelbusi boikotą Seimo posėdžiams ir keldama sąlygas dėl grįžimo į normalų darbą, pademonstravo savo silpnumą ir desperaciją būti matomiems. Anot politologo, Rusijos sukelto karo Ukrainoje akivaizdoje Vyriausybės reputacija visuomenės akyse kyla, todėl opozicijai tenka kitais būdais atkreipti į save dėmesį.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Opozicija tokiais veiksmais demonstruoja savo silpnumą ir tam tikrą desperaciją, nes dėl karo Ukrainoje Vyriausybė yra stipriai susitelkusi pirmiausiai darbuose, susijusiuose su Ukraina ir faktiškai tai atsiliepia Vyriausybės reputacijai visuomenės akyse – ji kyla. O opozicija aiškiai baiminasi, kad šitoje situacijoje valdantieji laimi daugiau negu norėtų opozicija ir bando sukurti alternatyvią darbotvarkę, atkreipti į save dėmesį. O tokie veiksmai yra bandymų išraiška“, – komentavo politologas.

Nausėda eilinį kartą demonstruoja tai, kad jis nelabai supranta, kaip Seimas veikia ir kas jame vyksta. Jis vis dar palaiko geresnius santykius su opozicija negu su valdančiaisiais.

Be to, opozicija reikalauja ne tik žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsistatydinimo, tačiau ir iš pavasario Seimo sesijos darbotvarkės išbraukti visuomenę skaldančius projektus. Anot V. Valentinavičiaus, toks reikalavimas skamba ne tik įžūliai, bet ir absurdiškai.

„Reikalavimai nesvarstyti visuomenę skaldančių įstatymų prilygsta pasakymui nesvarstyti jokių pasiūlymų, su kuriais nesutinka opozicija. Tai jie skamba šiek tiek įžūliai ir absurdiškai. Aš racionalios logikos opozicijos veiksmuose nematau, bet labai gerai matosi desperatiškas bandymas atkreipti į save dėmesį“, – svarstė politologas.

Kiek švelniau situaciją vertina M. Jurkynas, kurio nuomone, opozicijos funkcija yra oponuoti, todėl jie gali kelti bet kokius reikalavimus. Vis tik, atkreipia dėmesį jis, tai nereiškia, kad opozicijos norai bus būtinai išgirsti.

„Opozicijos funkcijos yra oponuoti, tai reikalavimus galima kelti kokius nori. Galima bandyti rinkti parašus interpeliacijai, bet tam reikia turėti daugumą. Jeigu jos nėra, tai opozicija tik oponuoja siūlydama, kaip spręsti problemas, bet neturi jokio sprendimo balso“, – situaciją komentavo M. Jurkynas.

„Tai opozicijos reikalavimai gali būti kokie nori, bet jie neturi galios jos priimti. Jie gali kreiptis kad ir į patį poną Dievą, bet priima Lietuvoje demokratiškai išrinkta dauguma“, – pridūrė jis.

Politologų nuomone, opozicijos parengta rezoliucija yra tik simbolinis žingsnis: paprasčiausiai kelia triukšmą

Dėl pasipiktinimo valdančiaisiais susivienijusi opozicija parengė rezoliuciją, kurioje kreipiasi į prezidentą G. Nausėdą, kad šis įvertintų, ar vis dar turi pasitikėjimą žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku. Taip pat paragino Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen pasitikrinti, ar ji vis dar turi pasitikėjimą Seime. V. Valentinavičiaus vertinimu, opozicijos rezoliucija yra tik simbolinis žingsnis, siekiant sukelti dar daugiau triukšmo.

„Opozicija toliau eina tokiu karbauskiniu keliu, kai nelabai gali ką padaryti, trūksta balsų, tai tada darai simbolinius žingsnius ir paprasčiausiai keli triukšmą“, – komentavo politologas.

Opozicija toliau eina tokiu karbauskiniu keliu, kai nelabai gali ką padaryti, trūksta balsų, tai tada darai simbolinius žingsnius ir paprasčiausiai keli triukšmą.

Analogiškai opozicijos parengtą dokumentą įvertino ir M. Jurkynas, kuris rezoliuciją vadina tik komunikacine žinute. Vis tik, anot profesoriaus, iš esmės ši rezoliucija, kaip ir kiti reikalavimai, situacijos nekeičia.

„Manau, kad tai yra tam tikra komunikacinė žinutė, kad opozicija nesutinka, ji turi savo nuomonę, savo darbotvarkę, bet, kaip ir sakiau, to neužtenka norint kažką pakeisti“, – kalbėjo M. Jurkynas.

ELTA primena, kad ketvirtadienio Seimo posėdis prasidėjo chaotiškai. Prieš prasidedant rytiniam posėdžiui socialdemokratas Julius Sabatauskas žurnalistams pranešė esą visi opozicijai priklausantys vicepirmininkai yra pašalinti iš birželio mėnesio parlamento posėdžių vedimo grafikų. Ir nors J. Razma dėl sprendimo vicepirmininkų atsiprašė, opozicija nusprendė apleisti Seimo posėdžių salę. Posėdžiauti jie nutarė atskirai, Kovo 11-osios salėje.

Dėl pasipiktinimo valdančiaisiais susivienijusi opozicija parengė rezoliuciją, kurioje pateikti ambicingi siekiai. Valdantiesiems oponuojančios partijos kreipiasi į prezidentą G. Nausėdą, kad šis įvertintų, ar vis dar turi pasitikėjimą žemės ūkio ministru K.Navicku. Taip pat ragina Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen pasitikrinti, ar ji vis dar turi pasitikėjimą Seime. Dėl to opozicija kviečia surengti balsavimą parlamente.

Taip pat opozicija reikalauja besibaigiančioje Seimo pavasario sesijoje visą dėmesį skirti tik, pasak jų, būtiniausių ir neatidėliotinų socialinių ir ekonominių klausimų sprendimui.

Galiausiai dokumente valdantieji raginami gerbti demokratijos bei atsakingo valdymo principus ir užtikrinti Seimo opozicijos teises. Taip pat Seimo dauguma kviečiama „atviram dialogui dėl tolesnio Seimo darbo“ ir raginama „nedelsiant sutarti dėl naujos politinės kultūros ir sudaryti pozicijos bei opozicijos dialogo darbo grupę“.

Įsiplieskus konfliktui, prezidentas stojo opozicijos pusėn ir paragino ieškoti sprendimų.

„Šioje sudėtingoje geopolitinėje situacijoje Lietuvai kaip niekada reikalinga vienybė ir gebėjimas įsiklausyti. Deja, buldozerio principai politikoje ir beatodairiškas valdančiosios daugumos siekis „nugalėti“ oponentus bet kokiomis priemonėmis suskaldė Seimą ir atvedė į situaciją, kurios nesame matę jau keletą dešimtmečių. Prezidentas kviečia Seimo vadovybę skubiai ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų sklandų teisėkūros procesą ir neskaldytų nei parlamento, nei visuomenės“, – Eltai atsiųstame komentare nurodė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

Nesutarimai tarp valdančiųjų ir opozicijos įsiplieskė dar trečiadienį, kai Seimo daugumai oponuojančios partijos boikotavo nenumatytą posėdį. Šiame posėdyje balsuota dėl žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko interpeliacijos. Opozicija šį posėdį boikotavo, nes tikėjosi, kad dėl ministro patraukimo galės balsuoti ketvirtadienį. Visgi valdantieji šiam balsavimui sušaukė nenumatytą posėdį trečiadienį.