Politologai: G. Nausėdos valdantiesiems išsakyta kritika – abstrakti

Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas buvo nuosaikus, o geopolitinės situacijos ir karo Ukrainoje akcentavimas buvo tikėtinas, sako BNS kalbinti politologai.

Kita vertus, jie atkreipė dėmesį į vis ryškėjančią skirtį užsienio politikoje dėl Kinijos, o prezidento kritiką valdantiesiems vadino abstrakčia ir be aiškių siūlymų.

„Bendras įspūdis – kad atitinka įprastą žanrą: apžvelgtos pagrindinės aktualijos, žinoma, pradėta ir daugiausiai dėmesio skirta geopolitikai, Rusijos karui prieš Ukrainą ir su tuo susijusiais Lietuvai svarbiais dalykais“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas.

Anot jo, kalboje tradiciškai aptarti praėję metai ir pažerta kritikos Vyriausybei bei valdantiesiems, primenant apie savo iniciatyvas. Tai, pasak profesoriaus, iš esmės atitiko metinio pranešimo žanrą.

Dviprasmiški signalai

Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala taip pat pažymėjo, kad, kaip ir buvo galima tikėtis, daug dėmesio skirta tarptautinei politikai bei vienybei stiprinant šalie saugumą.

„Tas akcentas, kad reikalinga bus vienybė, – labai aktualus ir, ko gero, tai bus iššūkis ateityje, žinant, kad artėja įvairūs rinkimai“, – teigė jis.

Politikos ekspertas atkreipė dėmesį, kad paprastai vieningoje Lietuvos užsienio politikoje šįkart išryškėjo skirtis dėl laikysenos Kinijos atžvilgiu.

„Aspektas, kuris gali ilgainiui būti labiau skiriantis negu vienijantis, ir panašu, kad taip jau yra ir dabar, tai yra laikysena Kinijos atžvilgiu. Prezidentas apie tai irgi šiek tiek, nelabai detaliai, bet užsiminė kalboje“, – sakė L. Kojala.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Prezidentas, man atrodo, kalboje labai reikšmingai tų skirčių dar neakcentavo, bet jautėsi noras parodyti, kad galbūt ne viskas padaryta gerai iš prezidento perspektyvos žvelgiant, įgyvendinant sprendimus, susijusius su Kinija“, – tvirtino ekspertas.

R. Vilpišausko nuomone, G. Nausėdos kritika dėl Kinijos buvo gana dviprasmiška.

„Pranešimo pradžioje prabrėžta, kad Lietuva turi rinktis laisvę Vakaruose, tai lyg ir galima suprasti, kad apskritai čia kalbama apie santykius tarp Vakarų demokratijų ir autoritarinių valstybių, bet po to prieinama prie to, kas vyko praėjusiais metais tarp Lietuvos ir Kinijos, tai tiesiog apsiribota valdančiųjų kritika dėl nepasirengimo Kinijos atsakui, – sakė jis. – Taip ir lieka neaišku, kokia vis dėlto galiausiai yra prezidento pozicija, išskyrus tai, kad jis mato poreikį aktyviau padėti verslui ieškoti naujų rinkų.“

Irgi įprastas dalykas, kad kritika dažnai paliekama tokia be aiškaus prezidento siūlymo pateikimo, o kartais ir toks atrodo sąmoningai dviprasmiškas įspūdis sudaromas, kad kažkas pernelyg neliktų nepatenkintas.

TSPMI profesorius atkreipė dėmesį, kad labai abstrakti buvo ir kita Vyriausybei išsakyta kritika.

„Yra ir kritikos Vyriausybei, yra ir paraginimų, nors, kaip ir anksčiau, tie paraginimai, kaip reikėtų pertvarkyti sveikatos apsaugos tinklą ar švietimo paslaugas, apsiriboja bendrais pasakymais, iš kurių arba sunku suprasti, kaip prezidentas vertina Vyriausybės, valdančiųjų vykdomas reformas ar jų planus“, – teigė jis.

„Irgi įprastas dalykas, kad kritika dažnai paliekama tokia be aiškaus prezidento siūlymo pateikimo, o kartais ir toks atrodo sąmoningai dviprasmiškas įspūdis sudaromas, kad kažkas pernelyg neliktų nepatenkintas“, – pridūrė R. Vilpišauskas.

Pranešimas – nuoseklus, atitinkantis žanrą

Pasak L. Kojalos, bendrai vertinant pranešimas buvo „gana nuoseklus“, palyginti su ankstesniais pranešimais.

„Maždaug to ir buvo galima tikėtis. Aišku, tą patį žanrą galima suprasti įvairiai: galima jį matyti kaip apžvalgą to, kas padaryta per pastaruosius metus su tam tikromis kryptimis ateičiai, galima matyti kaip tam tikrų problemų išryškinimą. Aš manau, kad buvo čia visokių aspektų, nes per vieną valandą buvo tikrai įvairios temos aptartos“, – sakė L. Kojala.

Pasak R. Vilpišausko, dauguma prezidento paleistų sričių atitiko anksčiau jo ir jo komandos nagrinėtas temas: kalbėta apie gerovės valstybės elementus, kritikuotas pandemijos valdymas, per lėtas reagavimas į kai kurias prezidento iniciatyvas.

„Šia prasme turbūt galima būtų teigti, kad gana nuoseklus prezidentas ir šiandien kalbėdamas apie pagrindinius iššūkius“, – sakė jis.

Savo pranešime prezidentas, pasak politologo, greičiausiai siekė sureaguoti į platų temų, kuriomis diskutuojama, spektrą – nuo sporto problematikos iki struktūrinių reformų.

„Galima būtų sakyti, kad įvairių klausimų aptarimas atrodytų taip lyg gyventume įprastais laikais, bet kita vertus, pradžioje pagrindiniai akcentai buvo susieti su saugumo klausimais ir saugumui daugiausiai dėmesio buvo skirta iš visų temų šitame pranešime. Tai man atrodo, kad bendrai tos proporcijos išlaikytos“, – teigė jis.

Ketvirtadienį G. Nausėda Seime skaitė savo trečiąjį metinį pranešimą.

Jis prezidento pareigas pradėjo eiti 2019 metų liepos 12 dieną. Rinkimų kampanijoje G. Nausėda dalyvavo su Gerovės valstybės programa, kur akcentavo socialinės atskirties mažinimą ir didesnę pagarbą politikoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

LAPE SIAURINE

LAPE SIAURINE portretas
niekada netykekit bankininku,niekada

Lietuvis

Lietuvis portretas
Negerbiu Stalino , bet teisingai jis sakė, kad "tas, kas moka kritikuoti, tas turi mokėti pasiūlyti kuo tai pakeisti ir padėti tai pakeisti" kitaip pasak jo, kritika beprąsmė. Šiuo atveju š Nausėdos girdėti tik jo, kaip buvusio banko spaudos atstovo beprąsmės nuvalkiotos neįgyvendinamos frazės. Labai gaila, ką išsirinkome (kai kurie išrinko) , tą ir turime (((((
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių