Politologai apie nekuriamą koalicinę tarybą: mažieji partneriai jaučiasi apgauti

Politologų nuomone, pagrindinė to priežastis – konservatorių siekis išlikti dominuojančia partija be koalicijos partnerių spaudimo, mat koalicinė taryba sudarytų sąlygas liberalams ir „laisviečiams“ kelti savus reikalavimus.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesoriaus Tomo Janeliūno nuomone, konservatoriai būtinybės steigti koalicinę tarybą nemato, nes, diskutuojant neoficialiai, priimami jiems palankesni politiniai sprendimai.

„Manau, kad konservatorių interesas labai aiškus. Jie šiuo metu yra dominuojanti valdančioji partija ir jiems yra paprasčiau kalbėtis su kiekvienu iš koalicijos partijų atskirai ir savo turimu svoriu pasiekti tokių susitarimų, kokių reikia būtent jiems“, – teigė T. Janeliūnas. Jo nuomone, įsteigta koalicinė taryba sudarytų galimybes liberalams kelti didesnius reikalavimus.

„Kai nėra labai aiškios institucijos, kurioje derinami kylantys nesutarimai ar išsiskiriantys interesai, tada viskas vyksta po kilimu. Tik dėl specifinių klausimų neapibrėžtu laiku yra sudaromi susitarimai. Tai toks po kilimu vykstantis politinis procesas yra konservatoriams palankesnis, o koalicinėje taryboje, aišku, situacija gali būti šiek tiek kitokia. Dvi liberalų partijos iš esmės gali oponuoti arba kelti konservatoriams reikalavimus ir atitinkamai spaudimas didžiajai valdančiajai partijai gali būti žymiai didesnis“, – pridūrė politologas.

Tai toks po kilimu vykstantis politinis procesas yra konservatoriams palankesnis, o koalicinėje taryboje, aišku, situacija gali būti šiek tiek kitokia.

Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto (MRU) Komunikacijos fakulteto docentas dr. Virgis Valentinavičius rimtų priežasčių konservatoriams nepritarti iniciatyvai kurti koalicinę tarybą teigia nematantis.

„Manau, kad konservatorius tenkina tai, kaip viskas vyksta dabar, o nepatenkinta pusė yra liberalai, tai konservatoriai per daug neskubės. Kita vertus, aš tokių rimtų priežasčių nesileisti į šiuos svarstymus nematyčiau, anksčiau ar vėliau tą reikės daryti“, – teigė V. Valentinavičius.

Visgi politologas neatmeta, kad konservatorių delsimas gali būti pagrįstas baime pakeisti esamą tvarką, nes pokyčiai, anot jo, gali tapti koalicijos griūties pradžia.

„Iš konservatorių gali būti baimės, kad koalicijos vidaus bendravimo ir valdymo tvarkos keitimai neprivestų prie koalicijos žlugimo. Bet kuriuo atveju tai reikia daryti atsargiai, bet mažesniųjų partijų skundų išklausymas būtų gera pradžia“, – teigė V. Valentinavičius ir pridūrė, kad vien reiškiamas poreikis kurti koaliciją gali būti vienas iš ženklų dėl galimos koalicijos griūties.

„Bet kuriuo atveju tokios kalbos ir tokie reikalavimai reiškia, kad trintys jau egzistuoja, tai klausimas, ką su jomis daryti. Paprasčiausias dalykas yra tartis ir bandyti pašalinti trintis ir, jeigu reikia, sukurti naujus valdymo organus ar tiesiog dažniau bendrauti. Kita vertus, trintys jau egzistuoja, tai visada yra pavojus, kad tai gali būti griūties pradžia“, – sakė V. Valentinavičius.

Atsiradusių trinčių koalicinė taryba nesumažintų

J. Janeliūno nuomone, per pirmuosius darbo metus ne kartą išryškėjus valdančiųjų trintims, koalicinės tarybos steigimas galėtų tapti vieta, kurioje politikai galėtų spręsti ginčus dar „prieš sprogimą“. Kita vertus, politologas neatmeta, kad naujai įsteigtame organe liberalai ir „laisviečiai“ turėtų galimybę išsakyti nepasitenkinimus, todėl vidiniai nesutarimai išspręsti nebūtų.

„Jei liberalų partijos nori koalicinės tarybos, vadinasi, poreikis iš tikrųjų egzistuoja. Ir egzistuoja greičiausiai dėl to, kad jie jaučiasi dažnu atveju apgauti, arba jaučia, kad susitarimai, kurie buvo sudaryti iškart po rinkimų koalicinės sutarties, nėra įgyvendinami. Vadinasi, jų įsivaizdavimu, koalicinė taryba reikalinga bent jau tam, kad būtų prižiūrimas pradinis koalicinis susitarimas, ir tai įpareigotų konservatorius skirti didesnį dėmesį tiesiog partnerių reikalavimams“, – teigė J. Janeliūnas.

Iš konservatorių gali būti baimės, kad koalicijos vidaus bendravimo ir valdymo tvarkos keitimai neprivestų prie koalicijos žlugimo.

„Bet kaip tik ten gali būti išsakomi nepasitenkinimai dažniau ir išsilieti įvairūs kaltinimai, tai koalicinė taryba nebūtinai sutrukdytų konfliktams. Bet jei jie nėra sprendžiami, anksčiau ar vėliau jie prasiveržia, gal kitokia forma, kitu laiku, tai koalicinė taryba galėtų būti ta vieta, kur nuleidžiamas garas dar prieš sprogimą“, – pridūrė politologas.

Tuo tarpu V. Valentinavičiaus nuomone, įsteigta koalicinė taryba galėtų būti vienas iš įrankių gerinti esamą situaciją.

„Aišku, kad liberalams būtų lengviau. (...) Daugiau bendravimo tokio, kokio nori liberalai, vienintelis būdas gerinti situaciją“, – kalbėjo V. Valentinavičius, kartu pridurdamas, kad naujos politinės struktūros steigimas nebūtų naudingas tik tuo atveju, jei liberalai keltų per didelius reikalavimus.

„Pati savaime koalicijos taryba nieko neišsprendžia, viskas priklauso nuo politinės valios. Jei yra politinė valia toliau bendradarbiauti, galima susitarti dėl koalicinės tarybos gražiuoju ir toliau sėkmingai dirbti. Bet jei politinė valia iš koalicinės mažesniųjų partnerių pusės jau yra pradėti stipriai kelti reikalavimus ir užimti nesutaikomas pozicijas, atitinkamai tai vestų koaliciją prie griuvimo, tai jokių tarybų kūrimas jau nebepadės“, – teigė V. Valentinavičius.

ELTA primena, kad pastaruoju metu Seimo kuluaruose mažieji koalicijos partneriai – Liberalų sąjūdžiui ir Laisvės partijai priklausantys politikai vis dažniau nuogąstauja dėl valdančiųjų darbo be koalicinės tarybos.

Seimo Laisvės frakcijos seniūno Vytauto Mitalo nuomone, neformaliai yra aptariami tik Seime svarstomi klausimai, todėl, akcentuoja jis, koalicinės tarybos įsteigimas išplėstų diskusijų lauką. Jam antrina ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, kurio teigimu, per darbo metus koalicija oficialiai susirinko vos du kartus, todėl net šalį kamavusių krizių klausimai tarp valdančiųjų aptarti nebuvo.

Vis dėlto konservatoriai poreikio steigti tarybą teigia nematantys. Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma mano, kad partijų vadovai atranda ir neformalius būdus aptarti svarbiausius politinius sprendimus, todėl, jo teigimu, koalicinės tarybos įkūrimas iš esmės darbo nepakeistų.