Politinis sezonas – ant įtampų žaizdro: pandemija, migrantų krizė, kontroversiški projektai

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Seimo rudens sesija rugsėjo 10-ąją prasidės kartu su mitingu, dar neaišku – legaliu ar ne. Aistras kaitina pandemija, nelegalių migrantų krizė ir žadami kontroversiškai vertinami projektai.

Atidaro naujus frontus?

Tokios įtampų puokštės naujo politinio sezono pradžiai neteko gauti dar nė vienai valdančiajai daugumai. Augantys COVID-19 pandemijos skaičiai, įstrigusi vakcinavimo kampanija, nelegalūs migrantai Baltarusijos pasienyje ir pabėgėliai iš Afganistano, aštrėjantys santykiai ne tik su Baltarusija, bet ir Kinija. Nepatenkintųjų, protestuojančiųjų, kritikuojančiųjų, kaip ir tuo bandančių pasinaudoti valstybės priešų tik daugėja.

Opozicijos lyderis Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Saulius Skvernelis piktinasi: „Įtampų daug, tačiau ir patys valdantieji jų susikuria ten, kur jų galėtų ir nebūti. Tačiau jie atidaro vis naujus kovos frontus. Paskui visais jais kovoja. Tikiuosi, kad jie pamatavę savo galimybes ir jėgas, nes įtampa gana aukšta. Valstybei nenaudingas nestabilumas, ypač kalbant apie geopolitinę situaciją, kurią iš dalies kažkuria prasme susikūrė ir valdantieji.“

S.Skvernelio manymu, kad ir ką paimtume – pandemijos ar nelegalių migrantų krizių valdymą – valdantieji susikuria problemų. Jis vardija: vakcinacijos kampanija patyrė fiasko, o skatinančios skiepytis kaip ir visai nebuvo. Tada imtasi botago politikos, bet, opozicijos lyderio įsitikinimu, matome, kad tai nepriveda prie nieko gero, o veda prie dar didesnio susipriešinimo. Maža, kad turime problemų su Baltarusija, ieškoma priešų ir šalies viduje, klijuojame antivalstybininkų etiketes tiems, kas kitų pažiūrų ir nuomonių.

Opozicijos lyderis S.Skvernelis pastebi, kad ir patys valdantieji įtampų susikuria ten, kur jų galėtų ir nebūti. (P. Paleckio/Fotobanko nuotr.)

„Ar bus noras kalbėtis, girdėti ir kitas nuomones, netrukus bus matyti“, – sako S.Skvernelis.

Grįžimas į mokyklas, universitetus didins užsikrėtimų COVID-19 skaičių, tad nors ir vakcinacijos tempai pastarosioms savaitėmis didesni nei vasarą, tačiau gali prireikti nepopuliarių griežtesnių priemonių.

Karščiausia kėdė

Dėl nemokėjimo kalbėtis dabartiniai valdantieji susilaukia kritikos ne tik iš opozicijos. Merai, eilinį kartą kokį juos tiesiogiai liečiantį sprendimą išgirdę iš žiniasklaidos, piktinasi, kodėl valdantieji ignoruoja vietos valdžią, su jais ne tik nebendraujama, bet net nesuprantama, kad reikia bendrauti.

Arogancija, negebėjimas komunikuoti, užsidarymas kabinetuose, silpnos, neturinčios politinės patirties ministrų komandos – tokių vertinimų valdantieji susilaukia net ir iš savo partijos narių. Prieš pat Seimo sesiją pasklidusi žinia, kad valdančiųjų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis į savo, kaip užsienio reikalų ministro, patarėjus neva kviečiasi kontroversiškai vertinamą veikėją iš praeities – Albiną Janušką, jau beveik porą dešimtmečių tituluojamą valstybininkų klano vienu svarbiausių veikėjų, pilkuoju kardinalu, tik dar kartą parodė, kad ir po beveik dvejų metų valdžioje ministrai vis dar bando lopyti savo komandas, deja, ne pačiais autoritetingiausiais egzemplioriais. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys taip pat vis susilaukia kritikos ne tik pats, bet ir dėl sunkiai suformuotos komandos, kuriai, kaip ir ministrui, akivaizdžiai trūksta politinės patirties.

Kai kurie ministrai savo trūkumus bando spręsti keisdami atstovus spaudai. Tačiau tai tas pats, kas tikėtis, kad, pakeitus telefoną, pašviesės juo išsakomos mintys.

Opozicijos lyderis S.Skvernelis neatmeta: jei valdantieji įsikibę laikysis savo nepavykusių ministrų, gali būti imamasi interpeliacijų. Tačiau pripažįsta, nors apie jas kalbama ne pirmą savaitę, norint, kad jos būtų sėkmingos, neužtenka net visų opozicijos balsų, jei valdančioji dauguma beatodairiškai gina saviškius.

Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius neabejoja, kad Vyriausybės kritika dėl krizių – tiek pandemijos, tiek nelegalių migrantų – valdymo tęsis. Grįžimas į mokyklas, universitetus didins užsikrėtimų COVID-19 skaičių, tad nors ir vakcinacijos tempai pastarosioms savaitėmis didesni nei vasarą, tačiau gali prireikti nepopuliarių griežtesnių priemonių.

Reikės spręsti ir migrantų klausimą. Rudens sesijoje žadėta svarstyti galimybę negavusiesiems prieglobsčio grąžinti teisę pateikti apeliacijas. „Tai aštrus klausimas. Kuo toliau, tuo labiau kelsime klausimą, ką daryti su migrantais, kurie yra Lietuvoje. Jų sugrąžinimo į kilmės šalis procesai užtrunka, ES šiuo klausimu turi sutartis tik su keliomis šalimis. Vis labiau reikės suprasti, kad nemažai jų čia liks. Iškils integracijos klausimai“, – mano M.Baltrukevičius.

Tad, pasak jo, rudens sesijoje gali būti ir interpeliacijų, tačiau, pažiūrėjus į politinių jėgų išsidėstymą, nepanašu, kad būtų realu kurį ministrą nuversti. Nebent kuris jų prarastų ir pačių valdančiųjų pasitikėjimą, bet tada yra kitų priemonių jiems pakeisti.

„Iš Vyriausybės pusės gali kilti dilemų, ar dabartinės valdančiosios koalicijos lyderiams kartais apsimesti, kad jiems tinka, kaip tvarkomasi su krizėmis, ar kartais inicijuoti ir sunkesnį sprendimą, bet pasiekti lyderystės tose srityse, kurios dabar kelia daugiausia problemų“, – svarsto M.Baltrukevičius. Jo vertinimu, dabar karščiausia – Agnės Bilotaitės kėdė.

S.Skvernelio intriga

Viena didžiausių prasidėsiančios Seimo sesijos politinių intrigų – kiek pažengusi Ramūno Karbauskio ir S.Skvernelio santykių krizė: ar pagaliau įvyks jų skyrybos ir bus įsteigta nauja frakcija iš buvusių „valstiečių“, gal dar kelių Seimo vienišių.

„Kol kas jokių naujų žinių šiuo klausimu nėra, – juokiasi S.Skvernelis, neneigdamas, kad kalbų apie tai yra. – Apie tai kalbama nuo 2016 m.“

Tiesa, bet dabar naujos frakcijos susikūrimo jau laukia net keli buvę LVŽS frakcijos nariai – skandalingai pašalintas iš partijos R.Karbauskio kritikas Tomas Tomilinas, neapsikentęs LVŽS frakcijoje S.Skvernelio Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas, jau praėjusią kadenciją iš jos pasitraukęs Vytautas Bakas. Skaičiuojama, kad S.Skverneliui pavyktų suburti kiek daugiau nei minimalią septynių Seimo narių frakciją.

Tiesa, pagrindinis klausimas būtų, ne kaip ji pakeistų politinių jėgų pusiausvyrą Seime. Daugelis politologų mano, kad susilpnėjusi LVŽS frakcija būtų į naudą valdantiesiems. Vis dėlto, pasak M.Baltrukevičiaus, vargu ar naujoji S.Skvernelio frakcija čia ką keistų, nes ir kol S.Skvernelis yra su LVŽS, opozicija bendrai koordinuotai veikti turi mažai sąlyčio taškų, neatrodo labai tvirtai. „Socialdemokratai akivaizdžiai stengiasi nesivelti į daugelį politinių rietenų Seime, renkasi tarsi trečiąjį kelią. LVŽS ir Darbo partija turi daugiau sąlyčio taškų, tačiau irgi sutaria ne visais klausimais. Nauja Regionų frakcija kol kas nelabai matoma“, – susiskaldžiusią opoziciją vertina politologas.

Bet svarbesnis klausimas būtų ne nauja S.Skvernelio frakcija, o nauja jo vadovaujama partija, mat tik taip jie gautų iš valstybės finansinę dotaciją. Be jos svajoti apie būsimą sėkmę rinkimuose – sudėtinga. Jei S.Skvernelis suburtų naują partiją, tai jau būtų rimtesnė politinė intriga.

Projektai kels aistrų

Rudens sesijoje prognozuojama aistrų ne tik dėl pandemijos ar nelegalios migracijos valdymo. „Panašu, kad valdantieji per daug negalvoja apie įtampas, nes kai kurie Seimo rudens sesijoje keliami klausimai įsiūbuos nemažai aistrų“, – neabejoja M.Baltrukevičius. Jis vardija: lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas, lengvųjų narkotikų dekriminalizavimas, Lukiškių aikštės įstatymo panaikinimas. Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, jo manymu, padidins įtampų ne kiek visuomenėje, kiek tarp valdančiųjų ir LVŽS. Kol kas politologas įžvelgia tik atsitraukimą dėl Stambulo konvencijos – jos ratifikavimo klausimas rudens sesijoje neplanuojamas, apsiribojant atskirų joje numatytų priemonių projektais.

Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas konservatorius Jurgis Razma taip pat neabejoja: bus projektų, kurie kels aštrių diskusijų visuomenėje. Bus grįžta prie Laisvės frakcijos iniciatyvos – Partnerystės įstatymo projekto. Kitas aistras keliantis projektas – Vyriausybės teikiamas Tautinių mažumų įstatymas. Diskusijų kelia ir asmenvardžių rašymo dokumentuose projektai, jų yra keli. „Šie projektai sukels ideologinių diskusijų. Matysime, kiek bus valios ieškoti kompromiso. Manau, jis įmanomas. Bet nereikėtų įsivaizduoti, kad visus šiuos projektus pavyks priimti“, – sako J.Razma.

Jo prognozėmis, nemažų diskusijų sukels ir sveikatos srities įstatymų projektai – dėl sveikatos įstaigų tinklo reformos, greitosios medicinos pagalbos centralizavimo, dėl pandemijos valdymo – siūlymo apmokėti darbdaviui už privalomą testavimą ar skirti ligos išmoką nevakcinuotiems asmenims, susirgusiems COVID-19. „Iki galo tų projektų dar nesvarstėme, bet, manau, jie bus aštriai kritikuojami“, – sako Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas.

Konstitucijos pataisos

Žinoma, Seimo rudens sesijoje vienas esminių darbų – priimti kitų metų valstybės, savivaldybių, „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus. Šįsyk išskirtinumas tas, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo ir su biudžeto priėmimu priimami mokestiniai įstatymai negalės įsigalioti anksčiau nei po pusės metų. Tai, neabejoja J.Razma, verslui, visuomenei suteikia papildomos ramybės. Tad, priimant biudžetą, bus galima remtis tik tais įstatymų pakeitimais, kurie priimti pavasario sesijoje ir įsigalios nuo 2022 m. sausio 1 d.

J.Razma pripažįsta, kad nėra paprasta įgyvendinti pažadą mažinti teisės aktų projektų srautą – ir frakcijos, ir komitetai priteikė nemažai siūlymų, tik Vyriausybė gal kiek labiau laikosi šios nuostatos. (V.Skaraičio/Fotobanko nuotr.)

Planuojama priimti socialinio jautrumo turinčių projektų, pavyzdžiui, dėl kitokios pensijų indeksavimo formulės ir ryškesnio jų didinimo, dėl didesnių išmokų už globojamus vaikus, valstybės tarnautojų algų bazinio dydžio didinimo. Tai, tikisi J.Razma, šiek tiek leis sušvelninti socialinę diferenciaciją.

Kitas akcentas – švietimo srities projektai: pataisos Mokslo ir studijų įstatyme dėl stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimų ir kitų aspektų, taip pat Profesinio mokymo įstatymo pakeitimai.

Laukia svarbūs Konstitucijos pakeitimai. „Norėtume kuo greičiau priimti Konstitucijos pataisas, įteisinančias tiesioginius merų rinkimus. Taip pat bus svarstomos kitos pataisos – dėl kandidatavimo į Seimą nuo 21 metų, galų gale išspręsime priesaiką pažeidusių asmenų kandidatavimo į Seimą, kitaip sakant garsiosios Rolando Pakso istorijos, klausimą“, – sako J.Razma.

Taip pat, pasak jo, reikia kuo greičiau priimti Referendumo įstatymą, nes dabar yra tam tikras teisinis vakuumas – šis įstatymas nebegalioja, o iniciatyvų referendumams netrūksta, tad viskas vyksta teisiniame chaose. Iš Seimo pavasario sesijos likęs labai svarbus Viešųjų pirkimų įstatymo projektas, kuriame sujungtos ir Vyriausybės, ir Prezidento iniciatyvos, kurios turėtų duoti juntamą postūmį šiems procesams išskaidrinti.

Seimo pirmasis vicepirmininkas pastebi, kad nėra paprasta įgyvendinti pažadą mažinti teisės aktų projektų srautą – ir frakcijos, ir komitetai priteikė nemažai siūlymų. J.Razma giria tik Vyriausybę, kad ši, palyginti su ankstesnėmis kadencijomis, gal kiek labiau laikosi šios nuostatos: antrą sesiją iš eilės ministrų kabinetas tvarkingai teikia projektų mažiau, bet pagal savo dešimt prioritetų.

Deja, pripažįsta J.Razma, kartojasi ir ankstesnių kadencijų problema: nors siūlomi įtraukti į sesijos programą, kai kurie projektai dar vis neparengti ir registruoti.

Matysime, kiek bus valios ieškoti kompromiso. Manau, jis įmanomas. Bet nereikėtų įsivaizduoti, kad visus šiuos projektus pavyks priimti.

Reikia daugiau kalbėtis

Konservatorius tikisi, kad ir opozicija palaikys tokius dalykinius projektus kaip numatytas svarstyti investicijų skatinimo paketas ar dėl skaidraus Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų skirstymo.

Bet opozicijos lyderis S.Skvernelis kritikuoja valdančiųjų požiūrį į įstatymdarystę. Pasak jo, pavasario sesijoje opozicijos projektų užregistruota daugiau nei Vyriausybės, tačiau net pateikimo stadiją sunkiai praeidavo tik vienetai. „Nors buvo ir kokybiški, ir reikalingi, bet atmetami, nes teikiami opozicijos. Juk toliau svarstant komitetuose galima juos tobulinti, rasti konsensusą ir pasiekti naudos valstybei. Tuo pamatysime, ar ir toliau bus toks valdančiųjų nusiteikimas“, – sako S.Skvernelis.

Daugiau kalbėtis ir su tais, kurie turi kitą nei valdantieji nuomonę pataria ir politologas M.Baltrukevičius. Jo vertinimu, labai geras ženklas buvo šio pirmadienio Viktorijos Čmilytės-Nielsen susitikimas su Šeimų sąjūdžio atstovais. „Tai reikalinga, nes kiek sumažina įtampą. Ir tie žmonės pajaučia, kad kažkas juos nori išklausyti, su jais kalbėtis. Tai labai svarbu. Bet yra daug klausimų, kurie potencialiai gali įpilti žibalo į ugnį, tačiau valdantieji kol kas nusiteikę užmerkti akis, kas vyksta. Vis dėlto gali prasidėti skaičiavimai, kiek verta toliau auginti visuomenės poliarizaciją, ar kai kuriems klausimams dabar tinkamiausias laikas“, – mano M.Baltrukevičius.

Pasak jo, jau vien fonas, kaip prasidės Seimo sesija, – nuo mitingo, tiesa, dar neaišku, legalaus ar nelegalaus, nes Vilniaus savivaldybės nusprendė Šeimų sąjūdžiui neišduoti leidimo rugsėjo 10-ąją mitinguoti Seimo prieigose, ženklina šį politinį sezoną kaip neeilinį – įtampų, neramumų, krizių. Iki kiek įkais šis žaizdras, priklausys ir nuo politikų išminties.



NAUJAUSI KOMENTARAI

onute

onute portretas
SKVERNE EIK GERIAU GAISRINES MAŠINAS PIRKTI TEN GERAS ATKATAS AFERISTE

Anonimas

Anonimas portretas
gal gana bajerio tau ir tavo mehanizatoriams pusti migla žmonių buvusiu ir rinkimose tikėjo kad tu esi vyras bet iš esmės sakai kad yra vertybė tavo išraiškoj manekeno aprezgytoj, tik iš išores bet vydus tavo yra tiek užterštas suteptas nėra žodio tavo visa šita hebra surinkti į viena kruva ir duoti po akmeni ir iš eiles imkim ir mesti pradėkim pagal tamstos išprusima ten nebūtų nei vieno metiko nei ant vieno medžio šakos sulipusius ir duoti kirvi kad kirstu ta šaka tikrai nerastu tavo grino veislio bėglio, kurie žinomi iki šiu dienu visi ju darbai, pridaryti blogio, viršunėse,bastą, mandatus dėt ant stalo ir viso gero pro dūris lauk bebrai namo eikite, netrugdikite juk išsiskiret taip valio startas dotas ir finišas jau juostele nutraukta, bajerio užkulisas uždarytas, visi namo,,,,

Atsakyk.

Atsakyk. portretas
Skverneli, buvai valdžioje ir nieko nenuveikei. Apart kai pirkote virusui priemones ne po 3 e--o po 12 eurų Kodėl visur tyla? Kam atiteko tie milijonai?
VISI KOMENTARAI 32
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių