Teisėjai nevertino emocijų

– Visų geopolitinių įvykių fone teismo sprendimas turėjo tarsi nublankti, bet taip neatsitiko, jį paskelbus vėl kilo nemenkas ažiotažas. Kaip tai vertinate?

– Kai prasidėjo tas žiaurus karas Ukrainoje, suvokiau, kad žmonėms būna kur kas didesnių problemų nei mano žemiški reikalai. Tai nesulyginami dalykai. Natūralu, kad per šešerius metus susidomėjimas šia byla jau buvo nuslopęs. Tik gaila, kad Lietuvoje teisingumas vykdomas labai lėtai. Jokių būdu neturiu priekaištų teismui, nes teismas organizavo per 300 posėdžių, kvietė daugiau nei 100 liudytojų, išnagrinėjo krūvas bylos dokumentų. Matyt, toks ilgas laikas buvo užprogramuotas pačioje prokuratūroje, kurioje teikti labai platūs kaltinimai su daug dalyvių. Ir viskas tam, jog sudarytų įspūdį visuomenei, kad čia labai jau išskirtinis dalykas. Tikėjausi, kad, kai teismas finišuos, susidomėjimas vėl kils šita byla. Ji yra rezonansinė, natūralu, kad dalis visuomenės laukė vienokio ar kitokio verdikto.

– Po ilgojo maratono, sprendimas jums buvo palankus, ar džiaugiatės?

– Mes gyvename teisinėje valstybėje, kur teisingumą galima pasiekti civilizuotomis teisinėmis priemonėmis. Ir bent jau pirmos instancijos teismas patvirtino tai, ką aš visus tuos metus ir kalbėjau – išteisino ir mane, ir kitos bylos dalyvius. Taip ir turėjo būti, bet euforijos nejaučiu. Niekas dar nesibaigė, mes dar susitiksime antros instancijos arba Apeliaciniame teisme. Prokuroras per 20 dienų turi galimybę apskųsti šitą teismo sprendimą. Bet labai džiaugiuosi, kad teisėjai atlaikė visuomenės spaudimą, kuris vyko nagrinėjant šią bylą. Jiems buvo tikrai nelengva. Ir teisėjai sprendimą priėmė ne skaitydami komentatorių komentarus, o įvertino šią bylą profesionaliai, vertino surinktus įrodymus, ar jie teisėtai surinkti, ar tų įrodymų pakanka. Nors prokuroras bandė parodyti, kad čia labai didelės apimties, kone istorinė byla, džiaugiuosi, kad teismas yra ta vieta, kur vadovaujamasi ne emocijomis, viešųjų ryšių triukais ar skambiomis frazėmis, o įrodymais. Ir teismas konstatavo, kad dalis tų įrodymų yra surinkta neteisėtai, o kitų įrodymų nepakankama tam, ką prokuroras norėjo įrodyti.

Niekas dar nesibaigė.

– Bet po teismo sprendimo pasigirdo vieši kalbėjimai, kad teismui spaudimą galėjo daryti net Seimo vadovė, kiek yra pagrindo tokioms kalboms?

– Vilniaus apygardos teisme šitą bylą nagrinėjo teisėjų kolegija, ir akivaizdu, kad paveikti tris teisėjus nėra taip jau paprasta. Nuo 2016 metų, kai tik ta byla prasidėjo, turiu visą kolekciją aukštų politikų – tuomečio premjero, tuometės prezidentės, Seimo frakcijų vadovų – komentarus, vertinimus. Akivaizdu, kad jie irgi galėjo turėti įtakos formuojant teisėjų nuomonę. Bet labai džiugu, kad ši teisėjų kolegija atsispyrė bet kokiems vertinimams. O didžioji dalis tų vertinimų ir buvo – esą ką čia dar teisti, šita byla yra aiški ir E.Masiulis turi būti kalėjime.

Politikai negali nekalbėti

– Bet ir dabar, priėmus teismo sprendimą, komentarų ta tema netrūko, ką apie tai manote?

– Apmaudu, kad išvados nepadarytos, ir vėl pasipylė vertinimai. Vėl lipame ant to paties grėblio. Ir čia norėčiau padėkoti Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai, kuris paprašė susilaikyti nuo komentarų ir vertinimų, kol nėra galutinio teismo sprendimo, nes, neabejoju, kad šitas sprendimas bus skundžiamas. Dabar girdžiu buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo Dainius Žalimo komentavimą, kuris teigia, kad kartėlė labai aukštai pakelta korupcinių bylų įrodinėjime. Jis, beje, gana ironiškai vertino tą teismo sprendimą. Labai apmaudu, kad teisėjas, vadovavęs Konstituciniam Teismui, kuris puikiai supranta, kad teismas yra atskira valdžia, pats savo kolegų darbą vertina ironiškai. Juk yra ne viena byla Europos Žmogaus Teisių Teisme, kur teigiama, kad aukštų pareigūnų ar politikų vertinimai, bylai nesibaigus, turi įtakos tai bylai. Tokiu būdu yra pažeidžiama Konstitucija, žmogaus teisės. Norėčiau pasiremti advokato Gintauto Bartkaus mintimis, jog kai kas, rinkdamas politinius balus, politikavo ir visuomenei sukėlė nepagrįstų lūkesčių, kad visi bylos dalyviai turi būti nuteisti. Ir kai tie lūkesčiai neišsipildo, natūralu, kad kyla visuomenės pasipiktinimas, ir tada pradedama kalbėti apie nepasitikėjimą teismais, politikais, kad teismą esą nupirko. Bet su tokiais žmonėmis nėra ką diskutuoti, nes visuomenėje yra dalis tokių, kurie mano, kad žemė plokščia ir laikosi ant keturių dramblių. Tie žmonės, kurie kvestionuoja teismų sprendimus, jie nesutinka, kad gyvena teisinėje valstybėje, nesutinka su Konstitucija ir nesutinka su esama santvarka.

– Bet nemenka dalis tokių komentuotojų yra žinomi politikos veikėjai, ar jie supranta, ką šiuo atveju daro?

– Niekas niekada neapribos politikų kalbėjimo, jie yra gimę kalbėti, ir į tai žiūriu gana atlaidžiai. Bet tie, kurie užima aukštas pareigas arba ruošiasi jas užimti, tai, manau, šįkart praleido progą patylėti. Teismo sprendimus reikia gerbti, kokie jie bebūtų. Tai yra toks sprendimas ir su tuo reikia susitaikyti.

Prezidentės liudyti nepakvietė

– Buvo tokių viešųjų asmenų, kurie pasigedo prezidentės Dalios Grybauskaitės liudijimų šioje byloje, ar jų reikėjo?

– Ne kartą to ilgo alinančio proceso metu akcentavau, kad į bylą turėjo būti įtraukti tam tikri mano ir buvusios prezidentės elektroniniai susirašinėjimai, kur yra minimi bylos kaltinamieji, ta pati kompanija "MG Baltic" ir su ja susiję asmenys. Tačiau to nebuvo padaryta, tai rodo, kad teisėsauga, rinkdama informaciją, ją atrūšiavo ir ne viską pateikė teismui ir visuomenei. Buvo kviečiami kai kurie visiškai nereikšmingi liudytojai, kurie su šita byla nieko bendra neturėjo, o tuo metu nepakviesta liudyti nei buvusi prezidentė, su kuria tiesiogiai apie tai bendravome, nei jos laiškai nebuvo įtraukti į bylą.

– Ar tai būtų jums padėję?

– Jei prokuroras būtų buvęs objektyvus, jis turėjo įtraukti į bylą viską, kas su ja susiję. Mes patys oficialiai prašėme, kad prezidentės laiškai būtų įtraukti, bet tas prašymas Generalinės prokuratūros buvo atmestas, neva įrodymų kaltinimui pateikti užtenka. Akivaizdu, kad iš pat pradžių šita byla buvo politizuota iš pačių teisėsaugos institucijų ir ji buvo separuojama. Bet į bylą turi būti įtraukta viskas, o ne tik tai, kas patogu prokurorui, ir neįtraukta, kas jam nepatogu. Šiuo atvejų šita byla yra labai blogas pavyzdys, kaip teisėsauga neturėtų manipuliuoti Baudžiamojo proceso kodeksu.

Pasiekimas: po pirmosios instancijos teismo sprendimo E.Masiulis teigia, jog išteisinimo ir tikėjęsis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Apie garsiąją pinigų dėžutę

– Bet tie pinigai vis tiek buvo ir visuomenei dėl jų vis dar kyla klausimų.

– Niekas ir neneigė, kad jų nebuvo. Bet tai yra paskola ir buvo raštiškas paskolos susitarimas. Juk, kai Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai, tie džeimsai bondai, pateko į mano automobilį, tą paskolos susitarimą jie užfiksavo savo vaizdo įraše. Ir po to jie patys ignoravo visą šitą dalyką. Paskui teismas galiausiai ir rėmėsi šita sutartimi.

– Teigta, kad pinigai buvo pažymėti. Kas ir kur juos pažymėjo? Ar banke?

– Ne, pinigus, įlindę į mano automobilį, pažymėjo STT agentai, nufilmavo juos, taip pat ir paskolos sutartį. Ir visai nesuprantama, kodėl, kai aš tą paskolos susitarimą pateikiau prokurorui ikiteisminio tyrimo metu, jis siuntė jį į Klaipėdos teismo ekspertizę, kad būtų patikrinta, ar tas STT agentų nufilmuotas ir mano pateiktas dokumentas yra identiški. Ekspertizė patvirtino, kad identiški. Bet kurį laiką šitą esminį faktą prokuroras slėpė ir neįtraukė jo į bylą.

– Ar paskui tas dokumentas buvo įtrauktas į bylą?

– Taip, jis buvo įtrauktas mūsų reikalavimu dar ikiteisminio tyrimo metu. Manau, jei prokuroras būtų buvęs objektyvus, pateikus šį dokumentą, jis būtų turėjęs nutraukti tyrimą. Mes prašėme, kad jis tai padarytų. Sutinku, kad ta paskolos sutartis neatitiko civilinės teisės, buvo nepatvirtinta notaro. Tai buvo mano problema. Prisipažįstu, kaip politikas negalėjau taip daryti, bet tai nėra Baudžiamojo kodekso dalykai, tai yra Civilinės teisės pažeidimas. Tačiau pradžioje apie tą sutartį siekta nutylėti, bet mums pavyko tą dokumentą parodyti teismui. Maža to, kai STT agentai, puikiai žinodami, kad turiu tą susitarimą, atėjo pas mane į butą daryti kratą, sąmoningai pravertė tą dokumentą, nors pagal teismo nutartį jie turėjo ieškoti ne tik pinigų, bet ir su jais susijusių dokumentų. Tik tąkart jie jokių dokumentų neieškojo, o žinodami, kad tas susitarimas yra, jie jį tiesiog pravertė. Yra viskas užfiksuota, jie patys filmavo kratą.

– O kodėl jūs pats iš karto to paskolos susitarimo nepateikėte?

– Kai iš ryto ruošiesi vaikus vežti į mokyklą, o tuo metu į tavo namus įsiveržia penki juodai apsirengę vyrai, aišku, buvo stresas. Tik paklausiau, kuo esu kaltinamas. Jie pasakė, kad niekuo. Tuo metu dar buvo Seimo narys, turėjau imunitetą, jie man negalėjo pateikti jokių įtarimų. Kai nebuvau niekuo kaltinamas, iš kur galėjau žinoti, kokius dokumentus jiems turiu pateikti? Čia buvo labai daug manipuliacijos, ir kai dabar prisimenu visus įvykius, kad ir kaip tai beskambėtų sąmoksliškai, už viso to juntamas tam tikras politinio užsakymo kvapas.

– Kodėl taip manote?

– Kai jau pateikiau paskolos susitarimą, po visų ekspertizių prokuroras, jei būtų objektyviai vertinęs, turėjo nutraukti bylą, o viskas išsivyniojo iki šešerių metų bylinėjimosi, išleista daugybė valstybės pinigų, o kiek dar yra reputacinių, moralinių nuostolių, kurie neįvertinami jokiais pinigais.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Kriminalinės žvalgybos logika

– Kalbant apie pinigų pažymėjimą, koks buvo to tikslas?

– STT agentai pinigus pažymėjo mano automobilyje, ne pas Raimondą Kurlianskį. Logiškai mąstant, to pažymėjimo tikslas buvo stebėti, kur tie pinigai keliaus toliau. Bet jie gegužės 10 d. tuos pinigus pažymėjo, o gegužės 12 d. jie jau atėjo į mano namus ir juos paėmė. Jei jau tai buvo politikams skirti pinigai, kaip teigiama, agentai turėjo stebėti, kur juos vešiu, kam perduosiu, gal kokiems kandidatams rinkimų kampanijai, gal apmokėsiu kažkokias sąskaitas. Bet viso to neįvyko. Jie pažymėjo pinigus ir juos paskui paėmė. Kam juos pažymėjo? Bet jau pats žymėtų pinigų faktas skamba labai garsiai, tačiau šiuo atveju tas pažymėjimas nieko nereiškė ir buvo beprasmis.

– Susidaro įspūdis, kad teisėsaugos pareigūnams yra suteikiamos labai didelės galios?

– Taip ir yra. Jie gali sekti, klausytis telefoninių pokalbių, visiškai įlįsti į tavo privatų gyvenimą. Mano pokalbių pradėjo klausytis 2015 m. rugsėjo pabaigoje.

– Koks buvo motyvas jūsų klausytis?

– Teismas patvirtino leidimą klausytis, o ta sankcija kas tris mėnesius turi būti atnaujinama. Pradžioje buvo motyvuojama tuo, kad koncernas siekia suformuoti sau palankią vyriausybę. Iš pradžių šitos bylos užuomazgos kilo iš Valstybės saugumo departamento. Ir klausytis pradėjo R.Kurlianskio. Motyvai labai aptakūs, labai politizuoti. Gruodžio mėnesį agentai padarė išvadą, kad nebuvo padaryta jokių nusikalstamų veikų, todėl reikia toliau sekti. Kai prokuroras pateikė man kaltinimus, tai keturi kaltinimai apima laikotarpį nuo rugsėjo iki gruodžio, kai, pasak tų pačių teisėsaugininkų, jokių nusikalstamų veikų nebuvo nustatyta.

– Tai kokia čia yra logika?

– Logika turėtų būti tokia: jei pareigūnai užfiksavo nusikaltimą, turėtų nutraukti kriminalinę žvalgybą ir pradėti ikiteisminį tyrimą, nes įstatymai neleidžia žmogaus sekti neribotą laiką. Bet to nebuvo padaryta, o tai jau tam tikras piktnaudžiavimas. Dėl to teismas ir pasisakė, kad kriminalinės žvalgybos priemonės prieš bylos dalyvius buvo taikomos neproporcingai.

– Ar teismui kilo klausimas, kaip buvo išduotos sankcijos pasiklausymui, jei nusikaltimas, pasak tų pačių agentų, nebuvo padarytas?

– Kilo ir kitų klausimų, ne tik šis. Pavyzdžiui, gegužės 10 dieną buvo gauta Šiaulių apygardos teismo teisėjo B.Kalainio sankcija patekti į mano automobilį. Kaip tik tuo metu buvo pažymėti ir nufilmuoti pinigai bei paskolos dokumentas. Mano advokatas atliko tyrimą. Sankcijos negalima suderinti internetu, reikia fiziškai atvykti į teismą ir fiziškai pateikti prašymą teisėjui, jis turi susipažinti su prašymu, priimti sprendimą, įforminti ir atiduoti agentams ir jie, turėdami tą sprendimą, gali jau imtis veiksmų. STT teigė, kad jie gegužės 10 d. į mano automobilį Vilniuje pateko, remdamiesi tos pačios dienos Šiaulių apygardos teismo teisėjo nutartimi. Mano advokatas apskaičiavo, kad realiai tai padaryti per jų nurodytą laiką buvo neįmanoma, vadinasi, sankcija buvo gauta atgaline data.

– Ar į šitas detales teismas, nagrinėjęs jūsų bylą, atsižvelgė?

– Taip, teismas įvertino visus argumentus ir konstatavo, kad kriminalinės žvalgybos priemonės buvo taikomos nesilaikant įstatymų ir neproporcingai. Taigi pagal Baudžiamąjį kodeksą, patekimas į mano automobilį buvo nelegalus ir tie įrodymai, kuriuos jie ten rado, yra negaliojantys. Bet tai net ne esmė, šiuo atveju mums pakako kitų įrodymų, kad apsigintume. Mes neneigėme, kad pinigų nebuvo, bet tai buvo paskola, ir mes turėjome tą liudijantį dokumentą.

Tarsi buvo priimtas sprendimas, kad E.Masiulis jau nurašytas ir reikia laikytis šitos linijos.

– Ši byla parodė, kad STT darbo metodai kelia abejonių?

– Akivaizdu, kad šitai tarnybai reikėtų kontrolės. Pavyzdžiui, JAV yra sudaryta taryba iš labai autoritetingų asmenų, kurie nagrinėja panašių į mūsų STT tarnybų ataskaitas, kelia nepatogius klausimus, netgi rekomenduoja atleisti kai kuriuos pareigūnus, jei mato, kad vyksta kažkokie nelegalūs dalykai. Pas mus viso to nėra. Mūsų politikai, kurie sėdi Seime, džiūgauja, kai į kokį jų oponentą nusitaiko STT, nors dažniausiai tie visi garsūs išvedimai su antrankiais šnipštu baigiasi. Antra vertus, gal jie prisibijo daryti pertvarkas. Nesakau, kad STT reikia naikinti, bet ši tarnyba turėtų būti kontroliuojama, ar ji laikosi Baudžiamojo kodekso proceso, ar laikomasi žmogaus teisių, ar nėra piktnaudžiaujama prašant sankcijų pasiklausymui ir sekimui.

Apie prigimtinę tinginystę

– Gal po jums palankaus pirmos instancijos teismo sprendimo kai kurie jūsų politiniai oponentai sunerimo, kad galite grįžti į politiką?

– Man svarbiausia, kad jie nesikištų ir nedarytų spaudimo teismui, nes neabejotinai prokurorai skųs šitą sprendimą. O kalbant apie sugrįžimą į politiką, ateis laikas, kai apsispręsiu, ar dalyvausiu toliau politikoje ar ne. Šiandien aš tokio klausimo nekeliu, man dabar svarbu reabilituotis teisine prasme, nes politine prasme, suprantu, kad prieš dalį žmonių būsiu kaltas visada, nes jie savo galvose mane nuteisė iš pat pradžių.

– Jei būsite visiškai reabilituotas, ar reikalausite kažkieno asmeninės atsakomybės dėl to, kas įvyko?

– Pareikalauti personalinės atsakomybės iš konkretaus teisėsaugos pareigūno už jo sąmoningai ar nesąmoningai padarytas klaidas, nėra tokiu galimybių, nes jie neatsako nei savo pinigais, nei savo turtu už tą žalą, kurią jie padaro. Jei teismas nustato, kad yra padarytos žalos žmogui, kuris buvo nekaltai apkaltintas, vis tiek žalą atlygins valstybė, tai yra visi mokesčių mokėtojai.

– Per tuos metus visuomenėje susidarė nuomonė, kad vis dėlto esate kaltas?

– Nenuostabu. Juk komentavo kas galėjo – ir politikai, taip pat įtakos galėjo turėti ir kai kurių portalų, siekiančių didesnio skaitomumo, skambios antraštės. Tarsi buvo priimtas sprendimas, kad E.Masiulis jau nurašytas ir reikia laikytis šitos linijos. O žmonės perskaito, kad politikas sulaikytas su dėžute, nors net nebuvau sulaikytas, taigi – dėžutė, pinigai ir politikas – skamba šlykščiai. Bet viską sudėliojus teisiškai su visomis smulkmenomis, vaizdas yra kitoks. Tik jau žmonės nebenori gilintis. Mes turbūt visi iš prigimties esame tinginiai, todėl lengviau susidaryti išankstinę nuomonę.