- Austėja Masiokaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po sekmadienį įvykusių rinkimų savivaldybių tarybose šiek tiek padaugės moterų, tačiau pagal lyčių lygybę Lietuva ir toliau atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio.
Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, naujose tarybose dirbs 424 moterys ir 1037 vyrai. Moterys sudarys 29 proc. tarybos narių – keturiais procentiniais punktais daugiau nei dabar.
Iš 19 per pirmąjį turą išrinktų merų trys yra moterys. Dar vienuolika moterų varžysis antrajame ture – Elektrėnų, Kelmės, Klaipėdos, Lazdijų, Mažeikių, Plungės, Prienų, Šilutės, Trakų ir Ukmergės rajonuose bei Visagine.
Vidutiniškai ES moterys sudaro 32 proc. tarybos narių ir 15 proc. merių, rodo Vilniuje įsikūrusio Europos lyčių lygybės instituto duomenys.
Ekspertai: lygybė svarbi visuomenei
Pasak lyčių lygybės ekspertų, vyrų dominavimas politikoje gali lemti, kad ignoruojami moterims svarbūs klausimai.
„Moterys ir vyrai mūsų visuomenėje turi skirtingas patirtis, kartais susiduria su skirtingomis problemomis. Kai kažkuri lytis nėra atstovaujama – tikėtina, kad bus pražiūrimos ir tos problemos, interesai ar aspektai, su kuriais susiduria kita lytis“, – BNS sakė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos projekto „Savivaldybės sėkmės kodas – lyčių lygybė“ vadovė Rūta Juodelytė.
Europos lyčių lygybės instituto vadovės Virginijos Langbakk teigimu, dėl susiklosčiusių tradicinių lyčių vaidmenų, Lietuvos moterys turi patirties ir žinių apie savivaldoje sprendžiamus socialinius, švietimo ir rūpybos klausimus.
„Kadangi moteriai yra priskirta rolė gimdyti, prižiūrėti vaikus, moterys daugiau žino apie tokius dalykus. Todėl teoriškai, jeigu moterų savivaldybėse būtų daugiau, jos turėtų matyti, koks yra poreikis globai, rūpybai ir mokslui“, – BNS sakė ji.
Kai kažkuri lytis nėra atstovaujama – tikėtina, kad bus pražiūrimos ir tos problemos, interesai ar aspektai, su kuriais susiduria kita lytis.
V. Langbakk pabrėžė, kad idealiu atveju, jei vyrai ir moterys dalintųsi rūpinimosi šeima naštą, šis skirtumas neturėtų būti ryškus, tačiau pagal susiklosčiusią tradiciją, moterys geriau pažįstamos su vaikų ar senelių slaugos ir rūpybos klausimais, nes joms tenka juos spręsti asmeniniame gyvenime.
Pasak jos, priežastys, nepakankamą moterų atstovavimą politikoje lemia ir aukščiausių politikų skiriamas dėmesys, ir kultūrinės tradicijos, ir darbo kultūros bei namų ruošos darbų pasiskirstymo šeimoje įpročiai.
VRK duomenys rodo, jog moterų atstovavimas savivaldoje svyravo: 1997 metais moterys sudarė 22 proc. tarybų narių, o 2000-aisiais – 18 procentų, 2002-aisiais – 21 proc., o 2007 ir 2011 metais – po 22 proc. tarybos narių.
Kaimyninėse šalyse moterų daugiau
Šiuose rinkimuose į savivaldą kandidatavo 7 470 vyrų ir 6 261 moterų.
Dėl mero posto besivaržančių vyrų dalis buvo gerokai didesnė: 78 proc. iš visų 413 kandidatų.
Besibaigiančią savivaldybės tarybos kadenciją moterys vadovavo šešioms savivaldybėms iš šešiasdešimties: Birštono merė Nijolė Dirginčienė, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė, Trakų rajono mėrė Edita Rudeliene, Visagino merė Dalia Štraupaitė ir Vilniaus rajono merė Marija Rekst. 2017 metais Marijampolės mere išrinkta Irena Lunskienė.
N. Dirginčienė, Ž. Pinskuvienė ir M. Rekst į šias pareigas buvo perrinktos jau pirmajame rinkimų ture sekmadienį.
Daugiausiai moterų yra Islandijos (44 proc.) bei Švedijos (43 proc.) savivaldybių tarybose, mažiausiai – Rumunijos (12,4 proc.) ir Kipro (15,3 proc.).
Moterų merių daugiausiai Švedijoje (36,9 proc.) ir Norvegijoje (28 proc.), mažiausiai – Čekijoje (4,2 proc.) ir Rumunijoje (4,5 proc.).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EP rinkimai: devynios partijos VRK privalo pateikti surinktus parašus
Ketvirtadienis yra paskutinė dienai, kai dalis Europos Parlamento (EP) rinkimuose dalyvaujančių partijų privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikti surinktus rinkėjų parašus. ...
-
KT skelbs sprendimą Seimo nario R. Žemaitaičio apkaltos byloje2
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs išvadą Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos byloje. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Prezidentas lankysis Vokietijos brigados būstinėje Vilniuje
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiks su Vokietijos brigados pirminio valdymo elemento kariais ir aplankys brigados būstinę Vilniuje. ...
-
Parlamente – antras balsavimas dėl VSD pranešėjo komisijos išvados
Seimas ketvirtadienį planuoja antrą kartą balsuoti dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvados. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Liberalai inicijuoja gynybos forumą, diskutuos kaip finansuoti krašto apsaugą5
Valdančiajai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis inicijuoja gynybos forumą, kuriame partijos nariai su ekspertais diskutuos dėl tvaraus gynybos finansavimo ir suformuos siūlymus Vyriausybei. ...
-
Prezidentas įvertino savo ir I. Šimonytės kadencijos klaidas: ji ne politikė43
Vertindamas savo ir premjerės Ingridos Šimonytės didžiausias klaidas, antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad konservatorės užsispyrimas ne visada yra gera savybė. ...
-
G. Nausėda: ne paslaptis, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti teisėjų klanus4
Antrosios kadencijos poste siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti vadinamuosius teisėjų klanus. ...
-
G. Nausėda: jei K. Navickas nesugebėtų atsakyti į klausimus, turiu teisę netvirtinti jo ministru3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jeigu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nesugebėtų atsakyti į jam skirtus nepatogius klausimus, tuomet šalies vadovas gali netvirtinti jo Vyriausybėje, ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus po pr...