Po fiasko rinkimuose naujo vedlio ieškojusi partija pasirinko ne įtakingų savo narių remtą Juozą Oleką, o "apačių" palaikytą Viliją Blinkevičiūtę.

Naujoji pirmininkė 61-ų Europos Parlamento (EP) narė Vilija Blinkevičiūtė užsimojusi kartu su bičiuliais partijos prarastą politinę lyderystę susigrąžinti.

Elitas palaikė konkurentą

– 30 partijos skyrių kandidatu į pirmininkus buvo iškėlę jūsų kolegą EP Juozą Oleką, 22 – jus. Kas lėmė, kad galutiniame balsavime visuotiniuose rinkimuose parama pasiskirstė priešinga proporcija – 56 proc. už jus, 44 proc. – už jūsų konkurentą?

Užvakar LSDP pirmininko rinkimų komisija patvirtino galutinius rezultatus – pirmininke išrinkta V.Blinkevičiūtė. (M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.)

– Pirmiausia esu dėkinga partijos bičiuliams, kad, nepaisant pandemijos, karantino, labai daug jų atėjo balsuoti – per 53 proc., beveik 8 tūkst. O rinkosi, matyt, įvertindami viso gyvenimo veiklą, patirtį tiek Lietuvoje, tiek Europoje.

– Daug įtakingų socialdemokratų viešai reiškė paramą J.Olekui, tad sakoma, kad esate išrinkta ne partijos elito – esate "apačių" širdžių lyderė. Ar nesibaiminate, kad už jūsų konkurentą agitavę socialdemokratai, ypač kai kurių savivaldybių merai, kaišios jums pagalius į ratus?

– Esu nekonfliktiškas, taikus, pozityvus žmogus. Turiu daug gyvenimiškosios išminties, o ji sako, kad karų kariauti nereikia – galime visi kartu sėsti prie stalo ir dirbti. Visus kviečiu bendrai dirbti, ir J.Oleką pakviečiau – pirmininko pavaduotoju, ir labai džiaugiuosi, kad jis sutiko. Rinkimai baigėsi, dedame tašką ir einame į priekį, ir tikiuosi, kad viskas bus gerai.

– Ar siūlysite į savo pavaduotojus ne tik J.Oleką, bet ir kitus du buvusius konkurentus pradiniame rinkimų etape – Vitalijų Mitrofanovą ir Liutaurą Gudžinską?

– Kai kuriems siūlysiu ir kai kurie jau sutiko, bet konkrečių pavardžių dar nenorėčiau minėti. Bet ir pirmininko pavaduotojai, ir partijos prezidiumas, ir taryba – labai atsakingi organai, ir tikrai visi bus jose.

– 2017 m., kai dėl pirmininko posto varžėsi Gintautas Paluckas ir Mindaugas Sinkevičius, žinutė buvo, kad partija atsijaunina ir atsinaujina, imsis reformų. Dabar varžėsi vos ne dvigubai vyresni konkurentai. Ar, kaip kai kas spėlioja, tai nėra sugrįžimas į ankstesnius laikus?

– Labai vertinu, kad prieš ketverius metus savo partijos vizijose, rinkimų programose sugrįžome prie socialdemokratinių vertybių. Buvo laikas, kai nuo jų buvome šiek tiek nutolę, tiesą sakant, lyg ir pamiršę, kam iš tikrųjų turi atstovauti socialdemokratai, – visų pirma, dirbantiems žmonėms. Dabar, manau, socialdemokratinių vertybių požiūriu, tikrai esame atsinaujinę.

O dėl amžiaus neturėtų būti diskriminacijos. Kai patirtis ir jaunystė eina kartu, rezultatas būna tikrai geras. Mano komandoje tikrai bus ir jaunų, ir patyrusių. Tad, manau, ir rezultatas bus atitinkamas.

Aš niekuomet neskirsčiau, neskirstysiu ir nenoriu, kad bičiuliai būtų skirstomi pagal kokias grupes. Kiekvienas įneša savo indėlį. Partija – gyvas organizmas, kaip šeima, o lyderis turi stengtis, kad joje būtų gera gyventi, būtų savitarpio pagalbos, atsakomybės vienas už kitą jausmas. Bendros idėjos turėtų vienyti, ir to pasieksime.

– Beje, jūs – pirma moteris LSDP pirmininko poste. Keičiasi požiūris į moteris ar moterų požiūris į save?

– Visų pirma, sveikinu Lietuvą, kad jau niekas nesistebi, jog premjero, Seimo pirmininko, prezidento ar partijos pirmininko postą gali užimti vienodai vyras ar moteris. Stereotipai, kad tik vyrai – su antpečiais, sulaužyti.

Imsis vidinės pertvarkos

– Vyravo nuomonė, kad įsiaudrinę dėl nesėkmių partijos bičiuliai šįsyk lyderio rinkimuose labiau ieško taikytojo nei reformatoriaus. Ar esate pasiryžusi imtis ryžtingos partijos vidinės pertvarkos, keisti partijos statutą, kuris jau vadinamas demokratinių procesų stabdžiu partijos viduje?

– Žinoma. Statuto pokyčių darbo grupė pateikė savo siūlymus ir dėl nario mokesčio, ir dėl galimybės įstoti į mūsų partiją. Visus juos įvertinsime ir teiksime suvažiavimo metu.

Atsižvelgsiu ir į geranorišką kritiką, kad partijos vadovai turi glaudžiau bendradarbiauti su skyriais. Štai šeštadienį važiuoju į Socialdemokratinio jaunimo sąjungos ataskaitinę–rinkiminę konferenciją. Galėjau pasveikinti nuotoliniu būdu, bet noriu pabendrauti tiesiogiai. Kitą savaitgalį vyksiu į Rokiškio skyriaus ataskaitinį–rinkiminį susirinkimą. Tiesioginis bendravimas su skyriais būtinas ir reikalingas, kad būtume susitelkę, pasitikėtume vieni kitais, galų gale, labai svarbu, kad kiekvieno eilinio skyriaus nario balsas būtų girdimas. Tikrai  klausysiu ir įsiklausysiu.

– Kokia jūsų pačios nuomonė – ką reikėtų keisti partijos statute dėl dabar kelis mėnesius trunkančio priėmimo į partiją proceso, nario mokesčio, vidinės demokratijos didinimo sudarant rinkimų sąrašus?

– Būtų gerai, jei naujus narius galėtume priimti elektroniniu būdu. Šiais laikais tai tikrai įmanoma, ir viskas vyktų greičiau, ypač dabar, per pandemiją, kai tiesiogiai tai padaryti sudėtingiau. Be to, ar šiais laikais reikalingos dvi rekomendacijos? Manau, užtenka, kad žmogus pagal savo vertybes apsisprendė būti partijos nariu, o paskui ir be rekomendacijų bus galima įsitikinti, kaip jis dirba.

Dėl nario mokesčio nedetalizuosiu, nes tai jautrus dalykas, bet apsvarstysime ir žiūrėsime, kokius sprendimus galime priimti.

Dėl rinkimų sąrašų – ir dabar juos į EP ir Seimą reitingavo partijos nariai, o ne, kaip kad anksčiau, vien taryba sprendė, kas labiausiai vertas juose būti. Aš – už tai, kad juose būtų ir patyrusių, ir jaunimo, ir moterų. Reikia, kad būtų žmonių iš skyrių, iš regionų, kur tuos žmones pažįsta, – juk kai rinkėjai reitinguoja partijos sąrašus, dažnai ieško saviškio, iš savo krašto. Labai svarbu, kad būtų įgyvendinamos kiekvieno bičiulio objektyvios galimybės. Tai labai svarbu, nes tada atsiranda ir motyvacija aktyviai dalyvauti rinkimuose, balsuoti, agituoti.

Vertybės – svarbiausia

– Pragmatiškumas prieš programiškumą – ginčijantis dėl šios dilemos dalis socialdemokratų net pasitraukė iš partijos. Kiek nuosekliai jūs pasiryžusi bekompromisiškai propaguoti ir ginti kairiąsias vertybes – valstybės vaidmens didinimą, socialinės atskirties mažinimą, samdomų darbuotojų teisių apsaugą ir pan.?

– Tam dirbau visą gyvenimą ir Lietuvoje, ir EP. Reikia, kad Lietuvoje būtų daugiau investuojama į žmones, o ne į betoną, kad iš tikrųjų čia būtų sudarytos sąlygos ir galimybės verslui kurti kokybiškas darbo vietas su visais socialiniais draudimais ir su tokiais atlyginimais, iš kurių žmonės galėtų išgyventi. Kad nebūtų vergoviškų darbo sąlygų, o tokių dar pasitaiko, kaip kad dabar per karantiną išaiškėjo, jog išvežiojantys maistą kurjeriai dirba neapdrausti. Kai taip yra ES valstybėje, vadinasi, dar daug neišspręstų problemų. Nenormalu ir tai, kad 4–5 proc. darbuotojų gauna minimalų atlyginimą. Nejaugi dar yra tiek nekvalifikuoto darbo? Tikrai ne.

Pagaliau, ar pakankamai yra prieinamų socialinių, ugdymo, taip pat ir ikimokyklinio, paslaugų? Miestuose šios srities problemos būna net didesnės nei rajonuose. Reikia didinti švietimo kokybę ir prieinamumą, kad vaikai nebūtų skirstomi pagal tėvų pajamas. Dar daug neartų dirvonų.

– Tad neketinate kviesti grįžti į LSDP socialdarbiečius, kurie labiau laikėsi pragmatiškumo?

– Mūsų partija moderni, atvira, europietiška. Į ją priimame visus norinčius joje būti, išpažįstančius jos vertybes. Jei kurie buvę partijos nariai mano, kad vėl nori būti mūsų gretose, durys neužvertos.

Savivaldybių rinkimai

– Sakėte, kad dabar pirmutinis darbas laimėti savivaldybių rinkimus. Kaip?

– Ir dabar turime aktyvių merų, vicemerų, tarybų narių, aktyvių bičiulių, kuriems ne tas pats, kaip gyvena žmonės jų savivaldybėse. Pirmiausia ir remsiuosi tais vietos žmonėmis, savivaldybininkais, kurie užsidegę spręsti problemas vietose.

Ir švietimo, ir sveikatos, ir teisėsaugos, ir gatvių apšvietimo ar žvyrkelių asfaltavimo – daug problemų turi spręsti savivaldybės. Kad ir naktį prikelti, turime žinoti savo miesto, kaimo, gatvės problemas, susitikti su žmonėmis, diskutuoti apie jas ir pasiūlyti sprendimų būdus. Tada žmonės mumis patikės. Žodžiu, norint laimėti savivaldybių rinkimus, būtina žinoti problemas, siūlyti sprendimus, pasirinkti tinkamą lyderį, suformuoti komandą ir visame tame darbe aktyviai dalyvauti jau dabar.

– Ar įsivaizduojate, kad socialdemokratai per artimiausius vienus ar dvejus rinkimus galėtų turėti merą Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje?

– Viską galima įsivaizduoti. Bet kad tai taptų realybe, reikia labai daug dirbti.

– Beje, už kokį jūs merų modelį: ar rinkimai – tiesioginiai, meras – vykdomoji valdžia ar tarybos pirmininkas ir kiek kadencijų jis galėtų dirbti?

– Socialdemokratai ir aš taip pat – vienareikšmiškai už tiesioginius merų rinkimus. Esame už tokius mero įgaliojimus, kokie yra dabar. O dėl kadencijų paklauskime žmonių: jei meras gerai dirba, kodėl jį reikėtų pakeisti? Juk merą renka žmonės: jei jis blogai dirbs, neatlieps žmonių lūkesčių, niekas jo daugiau nerinks. Reikia labai rimtai pagalvoti prieš keičiant, nes keitimas nebūtinai būtų į gera.

– Tačiau esamas modelis, kaip nutarė Konstitucinis Teismas, prieštarauja Konstitucijai: merai negali būti renkami tiesiogiai ir turėti dabartinius įgaliojimus.

– Tai mes nagrinėsime. Bet man atrodo svarbiausia, kad socialdemokratai – už tiesioginius merų rinkimus. Tai turime pirmiausiai įtvirtinti. O tie judesiai, kurie Seime neatliekami ar kurie atliekami, kelia tam tikrą nerimą, kad valdžioje esantys konservatoriai ir liberalai nesugebės taip bendradarbiauti, jog Konstitucija būtų pakeista iki savivaldos rinkimų. Laiko ne tiek daug.

Opozicinės sutarties nereikia

– Seime socialdemokratai su kitomis opozicinėmis frakcijomis į sąjungą neina, su valdžios frakcijomis – juo labiau. Tai kokia socialdemokratų misija Seime, kad kituose rinkimuose ir vėl neištiktų pati didžiausia nesėkmė partijos istorijoje?

– Mūsų trylika socialdemokratų Seime yra šaunuoliai: tikrai aktyvūs, registruoja įstatymų pataisas. Bet kad dirbdamas opozicijoje gali pasiekti rezultatą tik sudaręs opozicinę koaliciją, nesu tikra. Kiti sako – tada turime opozicijos lyderį. Pasirodo, tai dėl posto, o ne dėl sprendimų priėmimo. Galima ir taip susėsti prie bendro stalo ir sutarti, kokius projektus teikiame kartu, dėl kurių susitariame, kurių nepalaikome. Nematau, kad tikrai būtų pagerėjusi dviejų opozicinių partijų, pasirašiusių opozicijos sutartį, veikla. Man atrodo, kad atvirkščiai, jos kaip tik pradėjo labiau ginčytis.

– Ar esate pasiryžusi vesti partiją į Seimo rinkimus 2024 m.?

– Mes renkame pirmininką kas dvejus metus, tad pagyvensime – pamatysime. Jei tuo metu būčiau partijos pirmininkė, privalėčiau tai daryti.

– Daug kas prognozavo, kad LSDP dabar rinko pirmininką vienai kadencijai, o po dvejų metų gal vėl kandidatuos M.Sinkevičius. O jūs pati kaip nusiteikusi?

– Aš visiškai nemąsčiau apie kadencijas – viskas priklausys, kaip seksis dirbti, kokių rezultatų pasieksime, koks bus pasitikėjimas – ir partijos narių, ir visų žmonių, ir tik tada galėsiu pasakyti. Tikrai ne dabar.

Turiu daug gyvenimiškosios išminties, o ji sako, kad karų kariauti nereikia – galime visi kartu sėsti prie stalo ir dirbti.

– Buvote Seimo narė, ministrė, padarėte europinę politinę karjerą, esate kandidatavusi į Lietuvos prezidentus. 2024 m. – ir EP, ir prezidento, ir Seimo rinkimai. Tad kuriuose iš jų ketinate kandidatuoti? Kuri sritis jums, kaip politikei, įdomiausia?

– Sprendimų nesu padariusi, nes tikrai dar daug laiko. Tikrai žinau, kur niekada nekandidatuosiu, bet to dar nepasakysiu.

Europinės tendencijos

– Esate viena iš nedaugelio lietuvių, padariusių karjerą EP, kai kas abejojo, ar norėsite grįžti į nacionalinę politiką. Bet, kaip supratau, neketinate atsisakyti EP mandato?

– Ne. EP pusantrų metų dirbame nuotoliniu būdu, išskyrus kai kurias derybas, kurias turėjau vesti tiesiogiai. Kai įveiksime pandemiją ir pradėsime dirbti kaip anksčiau, EP nariui svarbiausia tiesiogiai dalyvauti sesijose, kurios vyksta kartą per mėnesį savaitę ar keturias dienas. Nemanau, kad savaitei išvykus į kitą ES šalį, esant dabartinėms technologinėms galimybėms, nukentėtų veikla partijoje. Kita vertus, jau sutariau, kad vienas mano ligšiolines pareigas EP – Lietuvos socialdemokratų delegacijos pirmininko – perima J.Olekas.

Esu EP Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pirmoji vicepirmininkė, bet, jei matysiu, kad šios pareigos nesuderinamos su vadovavimu LSDP, jų atsisakysiu. Praėjusią kadenciją buvau EP Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė. Jei ir dabar būčiau buvusi komiteto pirmininke, tikrai nebūčiau dalyvavusi partijos pirmininko rinkimuose, nes tai tikrai būtų nesuderinama.

– Europoje socialdemokratai populiaresni, turi didesnę jaunimo paramą. Kuo nuo jų skiriasi Lietuvos socialdemokratai?

– Lietuvos socialdemokratai taip pat populiarūs. Visuomet buvome parlamentinė partija, tai didelis žmonių pasitikėjimas. Taip, senosios demokratijos Europos valstybėse jaunimas gausiau balsuoja už socialdemokratus, ir tai logiška, nes socialdemokratai yra ta politinė jėga, kuri tiesiogine to žodžio prasme atstovauja jauniems žmonėms. Jie dažnai neturi lygių galimybių į išsilavinimą, darbą, būstą, jiems sunku išlaikyti šeimas, vaikus. Lygias galimybes gali pasiūlyti ir įgyvendinti socialdemokratinė politika. Tai turime daugiau skleisti ir Lietuvos žmonėms, taip pat ir jaunimui. Dabar atrodo, kad jei jaunimas – tai liberalus. Bet kai įsigilini į socialinius ekonominius klausimus, jaunimas turėtų būti socialdemokratų pusėje.

– Daug metų socialdemokratai su konservatoriais tarpusavyje kovojo dėl pirmos vietos rinkimuose. Dabar LSDP vietą užėmė "valstiečiai". Ar atsiimsite iš jų prarastas pozicijas?

– Privalome. Tiesiog privalome taip dirbti, taip elgtis, kad mumis patikėtų. Ir dirbsime.

Vilija Blinkevičiūtė

Amžius: 61.

Išsilavinimas: teisininkė.

Pareigos: EP narė.

Ankstesnės pareigos: Seimo narė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, viceministrė.

LSDP: nuo 2006 m.

Ankstesni LSDP pirmininkai

Kazimieras Antanavičius 1989–1991

Aloyzas Sakalas 1991–1998

Vytenis Andriukaitis 1998–2001

Algirdas Mykolas Brazauskas 2001–2007

Gediminas Kirkilas 2007–2009

Algirdas Butkevičius 2009–2017

Gintautas Paluckas 2017–2021