- Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl karo Ukrainoje pademonstruota Seimo narių vienybė truko neilgai. Vos prasidėjus Seimo pavasario sesijai, tarp valdančiųjų ir opozicijos įsiplieskė nesutarimai dėl Seimo pavasario sesijos darbotvarkės.
Opozicija reikalauja, kad karo Ukrainoje kontekste valdantieji iš sesijos darbotvarkės išbrauktų Partnerystės įstatymą bei atsisakytų planų ratifikuoti Stambulo konvenciją. Valdančiai koalicijai oponuojančių partijų teigimu, šie klausimai kriziniu laikotarpiu negali būti svarstomi, nes jų kėlimas skaldo šalies gyventojus.
Nors politologai pabrėžia, kad šie klausimai niekaip nėra susiję su Ukrainoje vykstančiu karu, todėl jų sprendimas neturėtų būti atidėliojamas, visgi, pasak jų, valdantiesiems reikia suprati, kad šiuo metu visuomenės dėmesys yra sukoncentruotas kitur. Todėl, ekspertų įsitikinimu, tikėtis kad su žmogaus teisėmis susiję klausimai šioje Seimo sesijoje bus išgirsti ir sulauks reikiamo palaikymo – mažai tikimybės.
Šansų, kad šie įstatymai bus priimti – nedaug
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė Jūratė Novagrockienė mano, kad, nepaisant opozicijos pasipriešinimo, su žmogaus teisėmis susijusius klausimus būtina spręsti.
„Nepaisant to, kad vyksta baisus karas Ukrainoje, tai nereiškia, kad nuo vidaus problemų turime atsiriboti, sakyti, kad jų nėra ir jų nereikia spręsti. Natūralu, kad jas reikia spręsti. Tačiau svarbu suprati tai, kad karo dimensija jau visiškai naujus klausimus į darbotvarkę iškelia“, – Eltai sakė J. Novagrockienė.
Profesorės teigimu, natūralu, kad susidariusi situacija aktualizuoja klausimus, susijusius su valstybės saugumo užtikrinimu, nuo karo bėgančių pabėgėlių aprūpinimu, pagalba Ukrainai. Todėl, pasak jos, nieko keisto, kad kai kurie vidaus klausimai, įskaitant ir Partnerystės įstatymą, visuomenėje šiuo metu šiek yra šiek tiek nustumti į antrą planą.
Nepaisant to, kad vyksta baisus karas Ukrainoje, tai nereiškia, kad nuo vidaus problemų turime atsiriboti, sakyti, kad jų nėra ir jų nereikia spręsti.
Todėl, politologės nuomone, šansų, kad karo Ukrainoje kontekste su žmogaus teisėmis susiję klausimai bus išgirsti ir sulauks pakankamo palaikymo Seime, – nedaug.
„Tai, kad Laisvės partijos atstovų yra keliamas Partnerystės klausimas, gerai. Bet, iš kitos pusės, jų šansai būti išgirstiems ir kažkokį vieną ar kitą sprendimą priimti yra dar mažesni negu buvo tuomet, kai buvo pirmą kartą buvo teikiamas projektas. Tai, aš manau, kad šie klausimai niekur nedingo, juos reikia spręsti, bet jie tiesiog yra pasmerkti nesėkmei dėl tos paprastos priežasties, kad dabar jie nesulauks pakankamo palaikymo Seime“, – sakė J. Novargrockienė.
L. Balandžio / BNS nuotr.
„Nes pati visuomenė labai akivaizdžiai yra labiau susirūpinusi saugumo klausimais. Pavyzdžiui, klausimas, kuris prievarta buvo ištrauktas į dienos šviesą ir galų gale vidaus reikalų ministrė pradėjo tuo rūpintis, tai slėptuvių klausimas. Visiškai natūralu, kad dabar žmonėms labiau rūpi tai, kur, pavyzdžiui, pasislėpti, jeigu sukauktų sirenos“, – atkreipė dėmesį ji.
Opozicijos argumentacija neatrodo solidi
Savo ruožtu Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Rima Urbonaitė teigia, kad jos nestebina opozicijos bandymai išnaudoti karo Ukrainoje kontekstą, siekiant iš Seimo pavasario sesijos darbotvarkės išbraukti Partnerystės įstatymą, Stambulo konvenciją ar mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimą.
„Manęs nestebina, kad tie, kurie nenori, kad šie klausimai atsidurtų darbotvarkėje, dabar naudoja visus įmanomus argumentus, kad tik į darbotvarkę šie klausimai nebūtų įtraukti. Tas karo kontekstas, kuriuo dabar yra prisidengiama, jis nestebina, kad yra kaip argumentas pasirinktas“, – Eltai sakė R. Urbonaitė.
Kai kurie opozicijos politikai buvo net superaktyvūs ir ankstesnėse sesijose, kai tie klausimai svarstomi buvo, ir labai stipriai prisidėjo prie to paties kiršinimo.
Visgi politologė akcentuoja, kad karas Ukrainoje niekaip nėra nesusijęs su žmogaus teisų klausimais.
„Pavyzdžiui, partnerystės klausimas jis niekur nėra dingęs, nepriklausomai nuo to, ar Ukrainoje karas vyksta, ar nevyksta. O jeigu politikai patys nori labai daug kiršinimo šiuo klausimu, tai čia jau yra kitas aspektas“, – teigė ji.
R. Urbonaitė mano, kad opozicijos pasirinkta argumentacija, siekiant išbraukti jiems nepriimtinus klausimus, neatrodo solidi. Jos teigimu, politikai, siekdami savo tikslų, nueina paprasčiausiu keliu, sakydami, kad šių klausimų kėlimas kiršina visuomenę.
„Kai kurie opozicijos politikai buvo net superaktyvūs ir ankstesnėse sesijose, kai tie klausimai svarstomi buvo, ir labai stipriai prisidėjo prie to paties kiršinimo. O dabar jau staiga tampa tais, kurie yra labai stipriai kalbantys apie vienybę“, – atkreipė dėmesį ji.
MRU dėstytojos teigimu, tokią retoriką naudojanti opozicija galimai apskritai siekia užkirsti kelią šių klausimų bet kokiam patekimui į Seimo darbotvarkę.
„Man atrodo, kad tai yra gana pavojingas precedentas, nes tada galima prisidengti bet kuo. Kitaip tariant: kas nustatys, kada ateis tas laikas, kai Lietuvoje nebebus aktuali vienybė. Juk net ir Ukrainos karui pasibaigus vienybė lygiai taip pat bus aktuali. Visuomenės susitelkimas visada bus aktualus. Taigi tai reiškia, kad tokiu būdu mes niekada šių klausimų galime nebeturėti darbotvarkėje“, – akcentavo politologė.
„Tai kokiu pagrindu tai yra daroma, aš tikrai nuoširdžiai nesuprantu, nes, man atrodo, kad parlamentas yra vieta diskusijoms. O jeigu mes dabar įvedinėsime praktiką, kad mes net į darbotvarkę neįtraukiame dėl to, kad kažkas kažkam nepatinka, tai mes net neturėsime jokios diskusijų stadijos“, – pažymėjo R. Urbonaitė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją7
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada14
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti59
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti10
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...