Partijų lyderiai įvertino VRK pirmininkę: toliau dirbti galimybės jai nemato

Socialdemokratų partijos lyderis Gintautas Paluckas Eltai teigė, kad VRK reikia naujo pirmininko, nes kyla labai daug pagrįstų abejonių dėl L. Matjošaitytės administracinių gebėjimų.

„VRK per jos vadovavimo laikotarpį priėmė daugybę dviprasmiškų ir keistų sprendimų. Dalis tų sprendimų netgi prieštarauja vieni kitiems. Kalbu apie tai, kaip politikai turėtų elgtis vienu ar kitu atveju. Prisiminkime, kaip VRK buvo interpretuojama „Naisių teatro“ gastrolių per Lietuvą veikla, kur teatro renginiuose buvo skatinama palaikyti šio teatro mecenatą Karbauskį. Nuspręsta, kad tai – ne pažeidimas. Arba kitus galimus rinkėjų papirkinėjimo atvejus. Tarkim, jei politikas švenčių metų padovanoja apelsinų – pažeidimas, o kai jau Seimo sausainiais vaišina – ne“, – Eltai sakė G. Paluckas.

Anot jo, L. Matjošaitytės vadovavimo laikotarpiu VRK vykdyta praktika įnešė daug pagrįstų abejonių dėl politinio objektyvumo.

„Galų gale, daugeliu atvejų VRK pirmininkė tiesiog lankstėsi pagal valdančiųjų valią. Nematau galimybės jai toliau dirbti ir labai abejoju, ar jos kadenciją Seimas pratęs“, – teigė G. Paluckas.

Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis taip pat pripažino, kad VRK kėlė nemažai diskusijų dėl priimamų sprendimų nuoseklumo.

„Tai išskirtinai svarbi ir atsakinga pozicija, kurioje kiekviena klaida ar net nesusipratimas gali daryti poveikį valstybės demokratiniams procesams ir kenkti pasitikėjimui jais. Ruošiantis buvusiems rinkimams, situacijų būta įvairių, ypač pandemijos akivaizdoje. Tad (VRK kadencijos darbą – ELTA) vertinsime ir atsakingai, tačiau ir kritiškai“, – Eltai teigė TS-LKD lyderis G. Landsbergis.

Tuo metu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen teigia, kad Zenono Vaigausko scenarijus, kuomet VRK pirmininku jis buvo daugiau nei 20 metų, neturėtų kartotis.

Tenka pripažinti, kad pastaroji VRK kadencija kėlė nemažai diskusijų dėl priimamų sprendimų nuoseklumo, gebėjimo į rinkimų procesus žvelgti moderniai, bet tuo pačiu ir patikimai.

„Kadencijų skaičius savaime darbo kokybės negarantuoja, tai priklauso tik nuo pareigas einančių asmenų kompetencijos. Tenka pripažinti, kad pastaroji VRK kadencija kėlė nemažai diskusijų dėl priimamų sprendimų nuoseklumo, gebėjimo į rinkimų procesus žvelgti moderniai, bet tuo pačiu ir patikimai. Nors per pastaruosius Seimo rinkimus jau pamatėme, kad galima išvengti perdėtai ilgo balsų skaičiavimo ar grubių klaidų, manau, kad būsimų rinkimų iššūkiams pasitikti Seimas kels kitokio požiūrio reikalavimus“, – teigė ji.

R. Karbauskis: nesuprantu, kodėl keliami priekaištai L. Matjošaitytei, juk konservatoriai laimėjo rinkimus

Skirtingai nei kiti partijų pirmininkai, LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad L. Matjošaitytė susitvarkė su savo pareigomis geriau, negu kas tikėjosi. Anot jo, visi VRK organizuoti rinkimai praėjo sklandžiai ir dėl to jokių priekaištų VRK pirmininkei nebuvo pareikšta.

„L. Matjošaitytė susitvarkė geriau, negu kas nors tikėjosi. Manau, kad nei dešinieji, nei kairieji jai neturėtų labai daug pretenzijų reikšti, juk ir dešinieji rinkimus laimėjo prie L. Matjošaitytės. O mes taip pat nemanome, kad ji padarė ką nors, kad mes pralaimėtume. Manau, kad tai žmogus, kuris įgijo tam tikrą patirtį, nes jis vadovavo sudėtingomis aplinkybėmis. Prisiminkite, kaip opozicija elgėsi mūsų atžvilgiu, užvertė VRK visokiausiais skundais ir t. t. Ji be perstojo juos nagrinėjo. Paskui buvo labai keistas VRK narys nuo konservatorių pusės iš Druskininkų rajono, kuris savo elgesiu labai apsunkino VRK darbą. Dabar, jeigu jos kadencija prasitęstų, tai VRK iš tikrųjų galėtų pradėti dirbti ties kokybiniais pokyčiais“, – Eltai sakė R. Karbauskis.

„Kadencijoje buvo daug iššūkių, tiek Prezidento, Europos Parlamento, Seimo rinkimai. Bet VRK visa tai įveikė ir negirdėjau pretenzijų iš savo kolegų dėl VRK veiklos. Tai, manau, VRK pirmininkė turėtų tęsti darbą“, – teigė jis.

ELTA primena, kad L. Matjošaitytė VRK pirmininkė tapo 2017 m. birželį. Prieš ją VRK pirmininkas buvo Zenonas Vaigauskas, kuris komisijai vadovavo daugiau kaip 20 metų – nuo 1994-ųjų.

Vyriausiąją rinkimų komisiją sudaro Seimas po eilinių ar pirmalaikių Seimo rinkimų praėjus ne mažiau kaip 140 ir ne daugiau kaip 200 dienų. VRK pirmininką slaptu balsavimu skiria Seimas Seimo pirmininko teikimu.

Vyriausioji rinkimų komisija sudaroma iš: komisijos pirmininko, teisingumo ministro pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų dviejų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, prezidento pasiūlytų dviejų aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų, partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir darbo rinkimų ir referendumų komisijose patirties.