- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdančiųjų iniciatyva pradėti parlamentinį tyrimą dėl slaptų pažymų naudojimo ketvirtadienį Seime nepajudėjo į priekį.
Atmetus visus papildomus siūlymus, ką laikinoji komisija turėtų tirti, nebaigta net Seimo nutarimo projekto svarstymo stadija. Laukiama, kol komisijos iniciatoriai pateiks siūlymą, kiek komisijoje turėtų dirbti parlamentarų.
Seimas anksčiau po pateikimo yra pritaręs daugiau kaip pusės Seimo narių, daugiausia valdančiųjų ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovų, parašais paremtam siūlymui pradėti parlamentinį tyrimą dėl rezonansą sukėlusių slaptų pažymų.
Pagal projektą, komisija turėtų tirti, iš kurių informacijos šaltinių ir kas paskleidė didelį rezonansą sukėlusias žinias – viceministrų „juodąjį sąrašą“ prieš Vyriausybei atiduodant įgaliojimus po prezidento rinkimų, kelią į švietimo ir mokslo ministro postą Seimo vicepirmininkui „darbiečiui“ Vydui Gedvilui užkirtusią pažymą, duomenis apie generalinio prokuroro skyrimo procesą – esą tam įtaką bandė daryti politikai, vienai Seimo atmestų kandidačių teisėjai Editai Dambrauskienei esą siūlytą „išsipirkti“ postą. Taip pat komisija turėtų vertinti prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės bylą dėl paslapties atskleidimo, kuri baigėsi jos išteisinimu.
„Akivaizdu, jog šią laikinąją komisiją norima sudaryti ne dėl tiesios, o dėl elementarios politinės naudos. Tokiu būdu siekiama ne apriboti galimai neteisėtą poveikį teismams, prokuratūrai, STT ar kitoms valstybinėms institucijoms, o kaip tik šį poveikį išnaudoti savoms problemoms spręsti“, – apie komisijos sudarymą ketvirtadienį kalbėjo Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys.
„Netikiu, kad Seimo dauguma, kuri nedrįsta priimti įstatymo, įpareigojančio prezidentę duoti parodymus (teisėsaugai – BNS), yra įgali įvertinti galimai neteisėtą poveikį teisėsaugos institucijoms. Siūlau neeikvoti mokesčių mokėtojų pinigų imitacinės komisijos veiklai, kuri baigsis eiliniu pokiliminiu sandėriu, ir viskas liks bus kaip buvę, nes politinis šantažas jau seniai tapo neatsiejama mūsų politinės kultūros dalimi“, – kalbėjo politikas.
Liberalas Andrius Mazuronis siūlė, „jeigu linksmintis, tai su dainomis ir šokiais, jeigu daryti cirką, tai su klounais, su žirafomis ir su drambliais“. Jis ragino tuo pačiu tirti ir dabartinių valdančiųjų galimą poveikį teisėsaugai, tačiau ši iniciatyva nesulaukė pritarimo.
Komisijos sudarymą palaikęs Mišrios Seimo narių grupės narys Valerijus Simulikas tvirtino, kad ji turėtų „pasakyti, kad karalius yra nuogas arba juoda yra juoda, o ne raudona ir taip toliau“.
„Idėja – kad būtų tvarka, aiški procedūra kada, kas, už ką, dėl ko ir kokiais būdais aš galiu apsiginti“, – sakė Seimo narys.
Jam pritarė partijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Petras Gražulis: „Šiandien žmogus kaltinamas, devyni viceministrai kaltinami, kad jie yra raupsuoti, korumpuoti valstybės priešai, negali eiti valstybėje viceministrų pareigų, bet jiems net neparodoma, kuo jie kaltinami. Jie net gintis negali. (...) Ar tai yra demokratiška? Jeigu sovietiniais stalininiais laikais sprendimus priimdavo „troika“, trise, tai šiandien priima sprendimus vienas žmogus, teismų sprendimus mūsų demokratinėje Lietuvoje. Ir mano giliu įsitikinimu tuos sprendimus priima prezidentė.“
Prezidentūra iniciatyvą steigti tokią komisiją įvertino kaip „spaudimą teisėsaugai ir žiniasklaidai“.
Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė po prezidento rinkimų 2014 metais paskelbė iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gavusi pažymą apie įtarimus keliančius viceministrus, ji taip pat patvirtino, jog Vyriausybei grąžinus įgaliojimus neskirs ministrų, jei jie neatleis viceministrų iš „juodojo sąrašo“.
Nevieša STT pažyma taip pat tapo kliūtimi ministro pareigas gauti V.Gedvilui. Darbo partija pateikė jo kandidatūrą vadovauti Švietimo ir mokslo ministerijai, bet teikimą gavusi prezidentė pareiškė jo neskirsianti, įvertinusi STT pateiktą informaciją, premjeras Algirdas Butkevičius tuomet vertino, kad STT pateikta medžiaga neužkerta galimybės skirti V.Gedvilą ministru.
Skiriant naują generalinį prokurorą susitikusi su Seimo valdyba prezidentė užsiminė, kad prieš pat slaptą balsavimą dėl Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio kandidatūros į generalinius prokurorus Kaišiadoryse esą įvyko susitikimas, kuriame pašaliniai asmenys bandė paveikti būsimą politikų sprendimą. Šio susitikimo dalyviais paminėti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas, šio komiteto narys Vytautas Gapšys ir Kaišiadoryse rinktas Seimo narys Bronius Bradauskas BNS kategoriškai paneigė vykus tokį susitikimą.
Prezidentė valdybos nariams taip pat pranešė turinti informacijos, kad dar vienai kandidatei į generalines prokurores teisėjai Editai Dambrauskienei esą siūlyta postą „išsipirkti“. Prokurorai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Europos Parlamento rinkimai – nuobodūs, bet svarbūs
Gegužė yra rinkimų mėnuo Lietuvoje, skaičiuojant ir „Euroviziją“, žinoma. Tačiau birželio pradžioje prie balsadėžių reikėtų nueiti ir vėl. Tą darys keli šimtai milijonų žmonių visoje Europoje, nes bus renkamas Europos Par...
-
G. Nausėda: įstatymas dėl „užsienio įtakos“ neigiamai paveiks Sakartvelo eurointegraciją3
Sakartvelo parlamento priimtas įstatymas dėl „užsienio įtakos“ neigiamai paveiks šios šalies eurointegracijos procesą, teigia Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
A. Landsbergienė – apie gandus: ar byra santuoka ir ar ketina emigruoti?11
Socialinių mokslų daktarė, „Vaikystės sodo“ ir „Karalienės Mortos mokyklos“ tinklų įkūrėja, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio žmona Austėja Landsbergienė apsilankė LRT radijo laidoje „Pas N...
-
LAT grąžino teismui iš naujo nagrinėti buvusio Kupiškio mero D. Bardausko bylą dėl kyšininkavimo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį panaikino apkaltinamąjį nuosprendį buvusio Kupiškio rajono mero Dainiaus Bardausko byloje ir grąžino bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. ...
-
E. Vaitkaus pasisakymus svarstys NSGK: teigia, kad nereikia skubėti smerkti2
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį spręs, ar nereikėtų detaliau įvertinti prezidento rinkimuose laimę bandžiusio ir prokremliško naratyvo skleidimu kaltinamo Eduardo Vaitkaus pasisakymų. ...
-
G. Landsbergis su kitų šalių ministrais vyksta į Sakartvelą dėl „užsienio įtakos“ įstatymo9
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su Baltijos šalių ir Islandijos kolegomis antradienį vyksta į Sakartvelą, šios šalies valdantiesiems ketinant priimti prieštaringai vertinamą „užsienio įtakos“ ...
-
A. Valinskas apie problemas regionuose ir E. Vaitkų: mauras savo darbą padarė37
Buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas pirmąjį rinkimų turą vadina liūdnai nuobodžiu ir lengvai prognozuotu. Anot jo, įdomiau ne kas laimės antrame ture per prezidento rinkimus, o kokie politiniai žaidimai nusimato rudenį Seimo rinkimuose. Esą a...
-
S. Skvernelis norėtų keisti bemaž visą Vyriausybę: paliktų tik du ministrus6
Antros kadencijos siekiančiam Gitanui Nausėdai pareiškus, kad jo išrinkimo atveju turėtų keistis Vyriausybės sudėtis, tokią mintį palaiko ir ekspremjeras Saulius Skvernelis. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas t...
-
Ekspertas apie nepavykusį referendumą: reikėtų išmokti pamokas21
Referendumas dėl dvigubos pilietybės nepavyko. Suskaičiavus absoliučią daugumą balsų, referendume dalyvavo 1 mln. 396 tūkst. 828 arba 59 proc. rinkėjų. Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1 mln. 11 tūkst. 14 arba 73,9 proc. balsavusiųjų,...
-
Apie E. Vaitkaus populiarumą: negalima kaltinti vien Rytų Lietuvos28
Rusišką naratyvą skleidusiam kandidatui surinkus reikšmingą balsų skaičių per prezidento rinkimus, negalima dėl to kaltinti vien Rytų Lietuvos gyventojų, sako Demokratų sąjungos lyderis Saulius Skvernelis. ...