- Rugilė Augustaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tęsiantis Rusijos karinei invazijai į Ukrainą parlamentarai ieško būdų, kaip užtikrinti ilgalaikę paramą kovojantiems ukrainiečiams. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas svarsto apie galimybę valstybės biudžete numatyti lėšas, skirtas Ukrainos karinėms pajėgoms. Be to, L. Kasčiūnas viliasi, kad apie tokią paramos iniciatyvą būtų galima diskutuoti ne tik Lietuvoje, tačiau ir NATO lygmeniu.
„Tikėtina, kad karas Ukrainoje bus ilgalaikis, nes rusai gali skaičiuoti vadinamą Vakarų nuovargį dėl ekonominių ar kitų priežasčių remti Ukrainą (...), todėl mano idėja, kad gynybos biudžetuose – būtų gerai, jog visų NATO šalių – atsirastų tokia paramos Ukrainai eilutė. Tai užprogramuotų paramą ilgalaike prasme. Aš nekalbu apie dydį, bet toje eilutėje būtų galima skirti lėšas pagal pirkimus, pagal gynybos pramonę, pagal galimybes“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
Anot jo, tai įpareigotų Vakarų šalis Ukrainą remti tol, kol ši pasieks pergalę.
„Tai parodytų, kad remsime tiek, kiek reikės“, – pridūrė jis.
Tikėtina, kad karas Ukrainoje bus ilgalaikis, nes rusai gali skaičiuoti vadinamą Vakarų nuovargį dėl ekonominių ar kitų priežasčių remti Ukrainą.
Vienas iš iniciatyvos autorių NSGK narys Valdas Rakutis taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu tarp rusų ir ukrainiečių kariuomenių yra susidariusi jėgų pusiausvyra, todėl jis teigia kol kas nematąs galimybės pereiti į derybas. Todėl, V. Rakučio nuomone, sąjungininkių biudžetuose atsiradusios lėšos padėtų garantuoti, kad Kyjivas bent jau išlaikytų savo poziciją.
„Konfliktas, panašu, greitai nesibaigs, atsiranda tam tikra jėgų pusiausvyra ir nėra galimybės pereiti į derybas, kadangi nei viena, nei kita pusė nekalba apie pasikeitimus. Taigi turime ruoštis ilgalaikiam karui. Jam reikia, žinoma, pinigų. Kadangi Ukraina bombarduojama, daužoma, natūralu, kad bus sunku tą balansą išlaikyti, todėl reikalingos nuolatinės lėšos. Iki šiol lėšas skirdavo Vyriausybės arba tam tikros sąjungos individualiais sprendimais, bet reikia nuolatinio mechanizmo. Tai toks sprendimas būtų savalaikis ir jis beveik garantuotų, kad Ukraina savo pozicijas, kokias turi dabar, galėtų išlaikyti neribotą laiką“, – aiškino V. Rakutis.
„Tai būtų ekonominis tvarumas visiškai netvarumo sąlygomis“, – pridūrė jis.
Vis tik, jei NATO šalims narėms nepavyktų rasti politinio sutarimo, V. Rakutis neatmeta, kad sprendimą būtų galima priimti bent jau regioniniu lygmeniu.
„Geriausias sprendimas, kad visos valstybės tam pritartų ir idėja patektų į tam tikrus dokumentus. Tai būtų politiškai pats geriausias dokumentas, bet jei paaiškėtų, kad kelios valstybės dėl skirtingų priežasčių nenorėtų dėti savo parašų, tada būtų galima pasirinkti tokį mažiau politiškai svarų, bet vis tik efektyvų būdą, tai tam tikrą regioninį susitarimą“, – aiškino jis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ir A. Duda pabrėžia Ukrainos pergalės, transatlantinio ryšio reikšmę ES saugai
Lietuvos ir Lenkijos vadovai sutaria, kad pagrindinis iššūkis Europai šiuo metu yra Rusijos karas Ukrainoje, todėl Bendrija turi spartinti Ukrainos atstatymą ir narystės procesą, taip pat išlaikyti glaudų ryšį su JAV. ...
-
Kyjive Europos socialinės politikos ministrai pasirašė bendrą deklaraciją
Šią savaitę su darbo vizitu Kyjive viešinti Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė penktadienį kartu su kitais Europos socialinės politikos ministrais pasirašė bendrą deklaraciją. ...
-
G. Landsbergis oficialiai atidarė Lietuvos ambasadą Pietų Korėjoje
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vizito Pietų Korėjoje metu penktadienį oficialiai atidarė prieš dvejus metus įkurtą Lietuvos ambasadą Seule. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų16
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
D. Grybauskaitė apie 5-ąjį NATO straipsnį: regioniniai susitarimai tampa svarbesni2
Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi Dalia Grybauskaitė sako, kad šiuo metu šaliai ypač svarbūs regioniniai gynybos susitarimai. Pasak jos, būtent atskirus regioninius sutarimus sudariusios partnerės pirmosios ateitų į pagalbą Lietuvos užp...
-
Prokuratūra: R. Žemaitaitis viešai tyčiojosi ir niekino žydų tautybės asmenis12
Prokuratūra penktadienį pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą dėl parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio pareiškimų. ...
-
I. Vėgėlė apskundė VRK išvadą dėl rinkėjų papirkinėjimo: norėjau daugiau šypsenų moterų veiduose2
Prezidento posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė teismui apskundė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad dovanodamas gėles moterims jis papirkinėjo rinkėjus. ...
-
Skandalingos išvados sukėlė dar vieną skandalą: atskleista jautri Lietuvos žvalgybos informacija?6
Skandalingai pristatytos valdančiųjų komisijos išvados dėl prezidento pažeidžiamumo kelia dar didesnį skandalą. Opozicija kaltina, kad komisijos išvadose be jokio reikalo atskleista ypač jautri Lietuvos žvalgybos informacija, o t...
-
G. Nausėdą siekianti pakeisti I. Šimonytė žada nesivaikyti populizmo: žinau, ką galiu pasiūlyti26
Antrą kartą laimę prezidento rinkimuose bandanti premjerė Ingrida Šimonytė žada „nesivaikyti pigaus populizmo“, o užsienio politikos sėkmę matuoti ne nuotraukomis, bet pasiektais nedviprasmiškais susitarimais. Konservatorių ...
-
V. Bakas kreipėsi į VSD ir VTEK: siekia išsiaiškinti, ar D. Šakalienė nenuslėpė vyro darbovietės6
Etikos ir procedūrų komisijai (EPK) vykdant tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos, jos pirmininkas Vytautas Bakas nori išsiaiškinti, ar EPK narė Dovilė Šakalienė nenuslėpė dalies informacijos...