Marijampolės apskrityje esanti Kalvarija – vienas artimiausių miestų šalia vadinamojo Suvalkų koridoriaus.

Nors daugeliui lietuvių Suvalkai vis dar asocijuojasi su apsipirkimu Lenkijoje, Suvalkų koridorių ekspertai jau prieš kurį laiką vardijo kaip vieną silpniausių NATO vietų.

Nors dalis vietos gyventojų ramūs, tačiau yra ir kas susirūpinę tiek savo, tiek čia gyvenančių artimųjų saugumu.

„Pavojinga. Jeigu kas, tai mes čia arčiausiai, mus pirmiausia ir griebtų“, – sakė senyvo amžiaus moteris.

„Visi šneka apie tą Suvalkų koridorių. Tai ne koridorius, ten miškai“, – aiškino Kalvarijos gyventoja.

Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas. Teritorija yra tarp agresorių nasrų – iš vienos pusės Rusijai priklausanti Kaliningrado sritis, iš kitos pusės – Baltarusija. 

Vakar Lietuvos saugumą aptarė Lietuvos ir Lenkijos prezidentai. Šalių vadovai susitiko Lenkijoje.

„Tiek šioje sienos pusėje, tiek ir Lietuvos pusėje žmonės svarsto ir kelia klausimus, ar mes pakankamai esame apgynę kiekvieną savo žemės lopinėlį“, – kalbėjo G. Nausėda.

Karo atveju koridoriaus užgrobimas užvertų NATO sąjungininkams sausumos kelią iki Baltijos šalių.

Įtakingas Briuselio leidinys „Politico“ yra skelbęs – jeigu Rusija ir NATO susidurtų, Suvalkų koridorius veikiausiai taptų pirmuoju mūšio lauku.

„Apie tai pastaruoju metu daug kalbėta žiniasklaidoje Lenkijoje, Lietuvoje ir Europoje ir neabejotinai tai yra ypatingas žemės ruožas“, – susitikime sakė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Visgi prezidentai pasisako, kad vien atvažiavimu čia deklaruojama: „Ši vieta yra saugi, mes tai pareiškiame savo buvimu čia. Jūs visi mus matote čia esant“, – tvirtino A. Duda.

G. Nausėda pasidžiaugė ir saugumo pasiekimais, iškovotais NATO viršūnių susitikime Madride.

„Pirmiausia, priešakinės gynybos principas, kuris mums leidžia tikėtis ne tik daugiau dėmesio, bet ir daugiau karinės galios čia, mūsų žemėje“, – sakė G. Nausėda.

Ne mažiau nei pastangos Aljanso viduje, šiuo metu kaip niekad svarbus Lietuvos-Lenkijos karinis bendradarbiavimas. Kaip organizuoti daugiau pratybų ir kaip būtų galima padėti vieni kitiems grėsmės atveju tiek iš vienos, tiek iš kitos sienos pusės.

„Su Lenkijos Respublika esame visiški vienminčiai, visais klausimais mūsų nuomonės sutampa ir yra labai aiškios ir vertybiškai pagrįstos“, – teigė G. Nausėda.

Lietuvos prezidentas tikisi ir NATO sąjungininkų brigados dislokavimo.

„Lietuvoje Vokietijos pajėgų buvimas galėtų būti padidintas iki brigados lygio“, – sakė G. Nausėda.

Šalių vadovai aptarė tolesnę politinę, karinę, ekonominę ir humanitarinę paramą Ukrainai ir būtinybę plėsti agresoriui taikomas sankcijas.

„Galbūt mūsų nedraugai arba tos valstybės, kurios žvelgia į mus agresoriaus akimis, sulauks blogos naujienos. Šiandien jos mato mūsų vienybę, šiandien jos mato mūsų pasirengimą skirti maksimalų dėmesį gynybai ir tai yra blogoji žinia jiems“, – dėstė G. Nausėda.

Po šio susitikimo abu prezidentai vyko į Marijampolę. G. Nausėda pasisakė, jog nepaisant drastiškai išaugusios Rusijos grėsmės, Lietuva dar niekada nebuvo saugesnė, nei yra dabar.