„Jei žvelgtume į valdančiųjų partijų strategiją ir jų rinkiminių kampanijų taktiką apskritai tai dažniausiai mes matytume blitzkriego scenarijus, kai kampanijos būdavo trumpos bei akcentuotos“, – Eltai teigė A. Krupavičius. Visgi, jo teigimu, toks iš dalies neįprastas žingsnis yra nesunkiai paaiškinamas.

Politologo nuomone, R. Karbauskis teisingai supranta, kad 2020 m. rinkimuose pagrindinė kova vyks dėl vienmandačių apygardų, kuriose trinčių ir neaiškumo bus kur kas daugiau nei buvo 2016 m. rinkimuose.

„Gali būti, kad dvikovoms vienmandatėse apygardose prireiks net fotofinišo“, –akcentavo A. Krupavičius.

Tokią situaciją, įsitikinęs A. Krupavičius, lems bent jau kelios priežastys. Pirmiausia, jo teigimu, politinių jėgų konkurencijai vienmandatėse apygardose toną užduos tai, kad visuomenė, nepaisant esamos situacijos reitingų lentelėje, yra nusivylusi visomis politinėmis jėgomis be išimties. Todėl skirtingai nei buvo 2016 m., nė viena politinė jėga dalyvausianti kovoje dėl mandatų, vienmandatėse apygardose neturės išskirtinio pranašumo.

„Visos partijos turi aiškias lubas ir grindis. Nėra tokios partijos, kuri šiandien galėtų gauti 40 proc. balsų, ar stipriau patraukti iš centro kairės ar centro dešinės stovyklos svyruojančius žmones. Pavyzdžiui, per 2016 m. vykusius rinkimus dauguma rinkėjų buvo vis dar nusivylę konservatoriais, o socialdemokratais  buvo tik spėję nusivilti. Tokia konfigūracija antrajame rinkimų ture vienmandatėse apygardose valstiečiams buvo daugiau nei palanki. Šiandien šios abi partijos – ir LSDP, ir konservatoriai – vienmandatėse rinkimų apygardose tikrai bus konkurencingesnės. Kitaip tariant, antrą kartą į tą patį vandenį valstiečiai jau neįbris“, – sakė VDU profesorius.

Visgi per trejetą metų reitingus išbarstę „valstiečiai“, A. Krupavičiaus nuomone, nėra tragiškoje situacijoje. Nors 2020 m. jie ir nebeturės naujumo faktoriaus, pakankamai vangūs politiniai oponentai sudaro prielaidas, kad susimobilizavę „valstiečiai“ dar gali solidžiai pasirodyti rinkimų metu.

„Nepaisant to, kad „valstiečių“ reitingai sumažėję, jie vis dar yra konkurencinga partija. O tai, kaip šis procentas keisis, priklausys nuo rinkiminės kampanijos. R. Karbauskio taktika, matyt, yra nukreipta į regionus, siekiant susigrąžinti bent jau dalį už juos 2016 m. rinkimuose balsavusių rinkėjų.

Žvelgiant į „valstiečių“ situaciją per centro kairės prizmę, galima sakyti, kad esama padėtis nėra labai bloga. Pagrindiniai „valstiečių“ konkurentai šioje politinio spektro pusėje kol kas nesugeba įtikinti svyruojančių rinkėjų. Viena vertus LSDP rezultatai paskutiniuose rinkimuose buvo neblogi, tačiau kita vertus, jei lygintume situaciją su 2012 m., tai socialdemokratai nerodo jokio proveržio. Kitaip tariant, LSDP kol kas nedemonstruoja, kad yra numeris vienas centro kairėje“, – kalbėjo politologas.

Panaši situacija ir su konservatorių partija, dėstė politikos ekspertas.

„Konservatoriai savo padėtį pataisė, tačiau ne iki tiek, kad galėtų sakyti, jog einame pergalingai į rinkimus. Pavyzdžiui, jų reitingas... Atrodo, kad jau pakyla ir kils, tačiau vėl grįžta atgal prie savo stiklinių lubų ar dar žemiau“, – sakė A. Krupavičius.

Kitas svarbus veiksnys, galėjęs lemti ankstyvą valdančios partijos rinkiminį startą, pasak eksperto, yra visuomeninių komitetų faktorius. Politologo nuomone, sėkmingai savivaldos rinkimuose pasirodžiusių visuomeninių komitetų lyderiai vienmandatėse apygardose kelia įtampas ir neapibrėžtumo jausmą politinėms partijoms.

Nekyla didesnių abejonių, kad premjeras jau artimiausiu metu pasakys, jog rinkimuose dalyvaus su „valstiečiais“.

„Visuomeninių rinkimų komitetų veiksnys gali būti siurprizas vienmandatėse apygardose. Tai gali sujaukti situaciją“, – pabrėžė jis.

Apibendrindamas diskusiją A. Krupavičius teigė, kad R. Karbauskio pareiškimus apie pasitraukimą iš postų reikėtų vertinti būtent kaip rinkiminės kampanijos pradžią. Jo teigimu, R. Karbauskis, puikiai suprasdamas, kad būtent vienmandatėse vyks intensyviausios politinės varžybos, atsilošti elektoratą sieks važinėdamas po regionus.

VDU profesorius pažymi, kad regionuose R. Karbauskis žmonėms be paliovos kartos apie padidintus vaiko pinigus, didėjusias pensijas ar apskritai valdžios rodytą dėmesį socialiai pažeidžiamiesiems. Be abejonės, priduria jis, bus tęsiama ir antikonservatoriška retorika.  

„Jų taktikoje toliau bus aiškiai deklaruojama, kad „valstiečiai“ yra nuosekli antikonservatoriška partija. Ši korta bent jau daliai rinkėjų bus veiksminga“, – teigė A. Krupavičius, neabejodamas, kad šioje strategijoje dalyvaus ir premjeras Saulius Skvernelis.

„Ko gero bus veikiama kartu su S. Skverneliu. Nekyla didesnių abejonių, kad premjeras jau artimiausiu metu pasakys, jog rinkimuose dalyvaus su „valstiečiais“. Iš esmės tai jis jau ir yra pasakęs, kai tvirtino, jog jei dalyvaus rinkimuose, tai dalyvaus būtent su „valstiečiais“. Tokiu atveju vėl turėsime tandemą, kuris visai neblogai veikė 2016 m. rinkimuose. Bus tik vienas akivaizdus minusas – svyruojantį ir abejojantį rinkėją šiam tandemui pritrauki bus kur kas sudėtingiau ar net apskritai nesiseks. Tačiau vienmandatėse apygardose – tai gali pasiteisinti. Todėl tai kas yra dabar pradėta daryti yra labai logiška“, – apibendrino A. Krupavičius.

Visuomenės nuomonių tendencijos LVŽS ir R. Karbauskiui nedėkingos

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gruodžio 10–21 dienomis atliktų apklausų duomenimis, LVŽS partijų reitinge rikiuojasi už lyderių nugarų. „Valstiečiams“ paramą deklaruoja 6,9 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių. Su tokiu rodikliu valdančioji partija atsilieka nuo konservatorių (16,6 proc.), Gintauto Palucko vedamų socialdemokratų (12,2 proc.) ir Darbo partijos (8,9 proc.). Žvelgiant į visuomenės nuomonių pokyčius pastarųjų trijų metų perspektyvoje, „valstiečių“ palaikymo smukimas buvo didžiausias tarp visų politinių partijų.

„Baltijos tyrimų“ duomenimis, 2016 m. gruodį „valstiečiams“ palaikymą deklaravo 33,9 proc. piliečių, o per pastaruosius trejus metus, ankstesnius rinkimus laimėjusios partijos palaikymas sumažėjo beveik 5 kartus (minus 27 procentiniai punktai).  

Kartu R. Karbauskis negali pasigirti turintis gerus asmeninius reitingus. „Baltijos tyrimų“ duomenimis, LVŽS lyderis apskritai yra prasčiausiai vertinamas politikas Lietuvoje. Sekant gruodžio 10–21 dienomis atliktų apklausų duomenimis, R. Karbauskį palankiai vertina 16 proc. piliečių ir 76 proc. į šį politiką žiūri skeptiškai. Per pastaruosius metus R. Karbauskio palankus vertinimas sumenko net 17 procentinių punktų. Tai leido R. Karbauskiui perimti prasčiausiai vertinamo politiko titulą iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininko Valdemaro Tomaševskio.

R. Karbauskis teigia, kad nuo politinės atsakomybės nebėga

R. Karbauskis šeštadienį aiškino, kad iš Seimo „valstiečių“ frakcijos seniūno ir Seimo Kultūros komiteto pirmininko pareigų traukiasi tam, kad galėtų daugiau laiko skirti bendravimui su rinkėjais prieš artėjančius Seimo rinkimus.

„Pagrindinis tokių sprendimų tikslas – susitelkti į betarpišką bendravimą su žmonėmis visoje Lietuvoje“, – teigė R. Karbauskis.

Politikas taip pat pridūrė, kad, šalyje, pasak jo, vis dar yra jėgų, siekiančių išsaugoti savo įtakas tam, kad galėtų toliau skurdinti valstybės žmones.

„Dabar aiškiai matau, kaip tie pseudo patriotai, nesąžiningi verslininkai, biurokratai bando desperatiškai apsaugoti savo galias, įtaką, kad galėtų toliau vogti iš valstybės, skurdinti Lietuvos žmones“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė R. Karbauskis, pridurdamas, kad daugeliui netikėti jo žingsniai nėra atsitraukimas ar bėgimas nuo politinės atsakomybės.

„Mano žingsniai nėra atsitraukimas, baimė, išskaičiavimas, darau tai, kas būtina, jog po šių metų Seimo rinkimų galėtume toliau gerinti Lietuvos žmonių gyvenimą ir galutinai palaužti valstybę apiplėšusių jėgų pasipriešinimą“, – aiškino R. Karbauskis.

Po Kaune vykusio partijos Tarybos posėdžio R. Karbauskis pareiškė, kad partijos sąrašą Seimo rinkimuose siūlys vesti premjerui S. Skverneliui. Kaip Eltą patikino S. Skvernelio atstovas spaudai Tomas Beržinskas, premjeras šį pasiūlymą ketina pakomentuoti pirmadienį.