P. Saudargas: su A. Lukašenka reikia kalbėtis per sankcijas ir spaudimą režimui

„Iš tikrųjų būtų įdomu, jeigu dar būtų patikslinta ta pozicija, nes ji šiek tiek skyrėsi nuo to, kas anksčiau buvo kalbėta. Gal kažkokių yra naujų duomenų ar naujų tendencijų, apie kurias mes nesame girdėję. Nes iš tiesų tos problemos šaknys ir yra diktatoriaus režimas ir diktatoriaus noras pasodinti Europą ir mus prie derybų stalo su juo ir priversti kalbėtis“, – „Žinių radijui“ teigė P. Saudargas.

Seimo vicepirmininkas mano, kad šalies vadovas turėtų patikslinti, ar keičiasi Europos ir pasaulio politika. Politikas įsitikinęs, kad su A. Lukašenka reikia kalbėtis „per sankcijas ir spaudimą pačiam režimui“.

„Mūsų supratimu, vis tik kalbėjimasis su teroristais turi tam tikrą specifiką ir, matyt, savo žanrą. Tu gali nebent pasakyti, kas tavęs laukia, jeigu tu neįvykdysi reikalavimų. Ir toliau derybos su šantažuotojais ar teroristais, matyt, yra labai ribotos galimybės“, – sakė P. Saudargas.

Mūsų supratimu, vis tik kalbėjimasis su teroristais turi tam tikrą specifiką ir, matyt, savo žanrą. Tu gali nebent pasakyti, kas tavęs laukia, jeigu tu neįvykdysi reikalavimų.

„Tai čia vėlgi, ką pasaulio lyderiai paskambinę pasako, tai čia kitas klausimas, bet tas kalbėjimasis turi labai ribotas galimybes. Galima, matyt, nebent pranešti kažkokią žinią, kas jūsų laukia, per kiek laiko jūsų laukia įvairiausios sankcijos, jeigu nesiliausite (vykdyti – ELTA) savo nusikalstamos veikos, ir panašiai“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad G. Nausėda BBC radijui duotame interviu teigė esąs įsitikinęs, kad kritika dėl nelegalios migracijos sukeltų humanitarinių problemų pirmiausiai turėtų tekti ne Lenkijai ir Lietuvai, bet Aliaksandro Lukašenkos režimui.

„Manau, kad yra galimybė išspręsti šią krizę, kreipiantis į poną Lukašenką, kaip ką tik padarė Angela Merkel. Turime kalbėti su žmogumi, kuris yra atsakingas už tai, kas vyksta pasienyje. Turime kalbėti apie humanitarines problemas ne tik su Lenkija, Lietuva ir kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, bet pirmiausiai su Baltarusija, nes pati Baltarusija atsakinga už įvykius šioje valstybėje“, – BBC radijui antradienį ryte kalbėjo G. Nausėda.

Kiek vėliau prezidentas patikslino, kad kalbėjimas su Vakarų nepripažintu autokratiniu prezidentu nepaverčia jo teisėtu Baltarusijos lyderiu, pabrėžia Lietuvos vadovas.

„Lietuvos pozicija Baltarusijos režimo atžvilgiu buvo ir bus nuosekli – plečiame sankcijas režimui, reikalaujame paleisti politinius kalinius, surengti demokratiškus rinkimus ir nustoti naudoti migrantus kaip hibridinės atakos ginklus. Visas pasaulis mato režimo įkaitais tapusių migrantų žmogiškąją tragediją. Remiu Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pastangas ieškoti sprendimų repatrijuoti migrantus į jų kilmės šalis. Tarptautinės bendruomenės kalbėjimasis su A. Lukašenka, siekiant išgelbėti pasienyje įstrigusius žmones, nereiškia nei režimo legitimizavimo, nei pripažinimo“, – Prezidentūros komunikacijos grupės išplatintame pranešime teigia G. Nausėda.