„(...) paaiškėjo, kad ši valstiečių Vyriausybė tiesiog nori užčiaupti žurnalistus, apribodama jiems prieigą prie svarbiausių duomenų, ir taip praktiškai sužlugdydama nepriklausomus tyrimus. Ką gi - su LRT buvo išsibandyta, pamatyta, kad galima buldozeriu eiti toliau. Dabar apynasris visai žiniasklaidai. Mano asmeniniu įsitikinimu - labai silpna ir kvaila yra ta valdžia, kuri laisvo žodžio bijo. Esu tikras, kad žmonės tuos veiksmus greitai įvertins“, - mano P. Auštrevičius.

Politikas primena valdantiesiems, kad visuomeninis ir valstybinis transliuotojas nėra tapačios sąvokos. Jo teigimu, Lietuva nėra pirmoji šalis, kurioje bandoma daryti politinį spaudimą nacionaliniam transliuotojui - panašių atveju pasitaiko ne tik Lenkijoje ar Vengrijoje, bet ir Čekijoje bei Austrijoje. „Tai galioja visai Europai, nes mėginimai daryti politinę įtaką žiniasklaidai, ypač visuomeninei, nėra tokie reti. Kaip politikui man gėda matyti, kuo virto šios Seimo daugumos karas su nacionaliniu LRT kanalu, kurį, beje, Seimo pirmininkas prieš porą metų tebevadino valstybiniu“, - priminė europarlamentaras.

Dabar apynasris visai žiniasklaidai. Mano asmeniniu įsitikinimu - labai silpna ir kvaila yra ta valdžia, kuri laisvo žodžio bijo. Esu tikras, kad žmonės tuos veiksmus greitai įvertins.

P. Auštrevičius įsitikinęs, kad valdančiųjų siūlymai keisti LRT tarybos narių skyrimo tvarką neprisidės prie skaidresnio įstaigos valdymo. „Aišku, visiems mokesčių mokėtojams svarbu žinoti, ar skaidriai leidžiami jų pinigai (taip pat ir tokiose organizacijose kaip LRT). Bet ar tirti tokius dalykus, keisti visuomeninio kanalo valdymą yra žmonių valdžioje - politikų - reikalas?“, - klausia politikas.

Liberalų kandidatas siekti šalies prezidento posto pastebi, kad nuo to laiko, kai Seimo „valstiečiai“ pradėjo tirti LRT, pokyčius galima matyti ne tik institucijos vadovybėje. „Galima konstatuoti faktą, kad LRT dėl vienų ar kitų priežasčių debatų laidų nebeveda vienas populiarus žurnalistas, kėlęs vienos politinės jėgos lyderiui nepatogius klausimus. Galima konstatuoti ir tai, kad dabar vienos politinės jėgos lyderis (taip pat ir jo kolegos) vėl lankosi bei diskutuoja LRT eteryje“, - konstatuoja europarlamentaras.

Politikas ragina žiūrėti į Vakarus, kur nacionalinių transliuotojų nepriklausomybė traktuojama kaip pagrindinis laisvo žodžio ir nuomonių įvairovės garantas.

ELTA primena, kad Seimo laikinoji komisija, tyrusi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymą, finansinę bei ūkinę veiklą, trečiadienį patvirtino savo galutines išvadas. Komisija siūlo struktūriškai keisti LRT valdymą steigiant už ūkinę dalį atsakingą valdybą, tarybai paliekant šviečiamųjų funkcijų priežiūrą. Komisija taip pat siūlo keisti tarybos narių skyrimo tvarką, kad ši sutaptų su Seimo ir prezidento kadencijų pradžia.

Žurnalistų ir visuomenės pasipiktinimą trečiadienį taip pat sukėlė Vyriausybės atmesti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai, kurie turėjo grąžinti žiniasklaidai nemokamą prieigą prie Registrų centro duomenų. Vyriausybės atstovai tikino, kad pakeitimai buvo atmesti siekiant iki kitos savaitės pataisyti teisinį duomenų teikimo reguliavimą, tuo tarpu žurnalistai ir visuomenės atstovai įžvelgia valdančiųjų siekį riboti žurnalistų galimybes atlikti didelio informacijos kiekio reikalaujančius tyrimus.