Opozicija susitarimo dėl užsienio politikos pasirašyti neskuba: piktinasi konservatorių fantazijomis

Valdantiesiems oponuojantys atstovai teigia, kad paskutiniame susitarimo dėl užsienio politikos projekte prirašyta „vėjų“ ir „konservatorių fantazijų“, todėl pasirašyti šio dokumento jie tikrai neskubės.

Dar ketvirtadienį L. Andrikienė teigė turinti vilties penktadienį sulaukti galutinių partijų atstovų sprendimų dėl maždaug du mėnesius rengto susitarimo. URK pirmininkė Eltai tvirtino, kad tikisi sulaukti partijų pritarimo.  

S. Skvernelis: jei nebus korekcijų – pasirašyti negalėsime

Partijai „Vardan Lietuvos“ vadovaujantis Saulius Skvernelis abejoja susitarimo perspektyvomis, mat, jo teigimu, daugelis dokumente esančių nuostatų yra „persmelktos“ liberaliosios dešiniosios ideologijos.

„Užsienio politikos pagrindinis principas, kad Lietuvos žmonių interesas turėtų būti prioritetinis, toje „rašliavoje“ nėra išsaugotas. Yra ir daugiau dalykų, kurie iš tikrųjų labai ideologizuoti, persmelkti liberaliąja dešiniąja ideologija, išskirtos atskiros valstybės, kurioms skiriamas ypatingas dėmesys“, – teigė S. Skvernelis.

Seimo nario teigimu, parlamentinių partijų rengtame susitarime yra skiriamas per didelis dėmesys pozicijai dėl Taivano, mat, jo teigimu mėginama „įteisinti“ valdančiųjų priimtus sprendimus atidaryti Taivaniečių atstovybę. Taip pat, S. Skvernelio nuomone, į dokumentą įtraukti ir kiti, anot jo, nesuprantami siūlymai, kurie neturėtų būti partijų politinėje darbotvarkėje.

Preambulėje prirašyta tokių vėjų, kad iš tikrųjų šiuo metu, jei nebus korekcijų, tai mes negalėsime pasirašyti.

„Labai sureikšminama Taivano pozicija arba noras de facto įteisinti tas klaidas, kurios buvo padarytos anksčiau. Taip pat daugybė tokių techninių visiškai nesuprantamų siūlymų, kurie apskritai ne tik susitarime, bet ir partijų politinėje darbotvarkėje neturėtų būti. Pavyzdžiui, siūlymai sudaryti tarppartinę grupę pasirengti Lietuvos pirmininkavimui 2027 metais arba sudaryti tarppartinę grupę, kad būtų pasiruošta kitais metais vykstančiam NATO samitui“, – piktino S. Skvernelis bei suabejojo, ar dokumente galėtų atsirasti jo vadovaujamos partijos parašas.

„Preambulėje prirašyta tokių vėjų, kad iš tikrųjų šiuo metu, jei nebus korekcijų, tai mes negalėsime pasirašyti“, – pridūrė jis.

Nors S. Skvernelis teigia matąs perspektyvą, kad sąlyčio taškai bus surasti, tačiau, pažymi jis, jei nebus atsižvelgta į visų partijų lūkesčius, partijų atstovams dokumente sudėti parašus nėra prasmės.

„Aš manau, kad jei kalbame apie konceptualų strateginį dokumentą, kuris apimtų bendrus principus, tikslus, tai matau prasmę rengti susitarimus. Bet jei siekiama įvilkti savo ideologiją ir tą ideologiją per padarytas klaidas bandyti įvynioti į gražų popierėlį, jį bandyti parduoti politinėms partijoms, tai tikrai prasmės nėra“, – pažymėjo partijos „Vardan Lietuvos“ vadovas.

V. Fiodorovas: galutinės nuomonės kol kas neturime

Kritikos partijų parengtam dokumentui negaili ir Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas. Jo teigimu, susitarime pilna „konservatorių fantazijų“, todėl ne tik „darbiečiai“, bet, anot V. Fiodorovo, ir kitų parlamentinių partijų nariai kelia klausimą, ar toks susitarimas apskritai yra reikalingas.

„Į dokumentą turbūt sudėtos visos konservatorių fantazijos, kitos opozicinės partijos taip pat vertina, kad Kinijos klausimas yra stipriai sutirštintas. Tai mes kalbame dėl to, diskutuojame ir neturime galutinės nuomonės, ar pritarti, ar ne“, – teigė V. Fiodorovas kartu pridurdamas, kad susitarimas yra reikalingas, tačiau būtina ieškoti kompromiso.

„Kad susitarimas yra reikalingas, tai faktas (...), bet susitikimuose buvo diskusijos, kad arba eikime į kompromisą, arba visai susitarimo gali nebūti“, – pridūrė jis.

V. Fiodorovo nuomone, L. Andrikienės pareiškimai esą susitarime atsižvelgta į visų partijų pasiūlymus ir sąlyčio taškai yra atrasti, yra drąsus. Kadangi, pažymi jis, susitarimas toli gražu nėra pasiektas.

„Andrikienės pasakymas, kad dėl visko susitarėme, yra labai drąsus. Iki galo susitarimas nėra pasiektas ir tikrai bent jau mūsų partija pasiūlymų ir pastabų turės“, – teigė V. Fiodorovas.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Andrikienė. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

G. Surplys: tik po L. Andrikienės reakcijos į pastabas bus aišku, ką darysime toliau

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) parlamentaras Giedrius Surplys pažymi, kad kol kas galutinis sprendimas taip pat nėra priimtas ir, jo teigimu, šiuo metu laukiama L. Andrikienės reakcijos į „valstiečių“ pateiktas pastabas.

„Laukiame reakcijos iš grupės vadovės Laimos Andrikienės, o kai jas gausime, bus aišku, ką darome toliau“, – komentavo G. Surplys.

Be to, opozicijoje esantys „valstiečiai“ dar šią savaitę pranešė apie ketinimus pasitraukti iš susitarimo, jei valdantieji priims kelis jiems neįtinkančius įstatymo projektus. Visgi, panašu, kad nuo šios idėjos politikai atsitraukia.

„Mes žiūrime ir į bendrą politinę situaciją Lietuvoje ir keistus projektus, kurie atsiranda Seimo darbotvarkėje, nors nebuvo planuoti. Tai žiūrime į bendrą kontekstą ir galvojame, ar galima pasirašinėti susitarimą, jei nėra pasitikėjimo vieni kitais. Bet šiaip mes judame to susitarimo link, svarstysime projektą savo taryboje“, – kalbėjo G. Surplys.

G. Paluckas: susitarimo perspektyvos miglotos

Socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas taip pat abejoja parlamentinių partijų susitarimu. Anot G. Palucko, apibrėžiant Lietuvos santykius su Rusija, daugybė nuostatų yra sąmoningai ideologizuotos ir klausimai kyla dėl apibrėžtų santykių su Kinija.

„Užsienio politikos susitarimas iš tikrųjų stringa, ir jo perspektyvos gerokai miglotesnės nei gynybos susitarimo“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė G. Paluckas.

Anot socialdemokrato, daugiausia klausimų kelia Lietuvos politika Kinijos ir Rusijos atžvilgiu, kadangi, G. Paluckas pažymi, konservatoriai šias dvi šalis mato kaip vieną „blogio ašį“.

Užsienio politikos susitarimas iš tikrųjų stringa, ir jo perspektyvos gerokai miglotesnės nei gynybos susitarimo.

„Šnekantis partijų atstovams išsiskyrė fundamentalūs nuomonių skirtumai pirmiausia dėl santykio Lietuvos, Europos su Rusijos ir Kinijos ašimi. Kolegos konservatoriai mato tai kaip vieną blogio ašį, mes savo ruožtu sakome, kad vis tik Kiniją reikia visomis pastangomis – ekonominėmis, diplomatinėmis, politinėmis – atsieti nuo Rusijos“, – aiškino G. Paluckas.

Klausimų G. Paluckui kyla ir dėl apibrėžtų Lietuvos ir Rusijos tolesnių santykių. Mat, jo teigimu, daugybė nuostatų yra sąmoningai ideologizuotos, todėl, anot jo, realizuojant užsienio politikos susitarimą, parlamentinių partijų atstovai pasiklysta dviprasmybėse.

„Santykis su Rusija yra dabar visiems dabar aiškus, visos partijos sutaria, bet klausimas apie ateitį. Formuluojame taip, kad Rusija bus deputinizuota. Atleiskite, ką tai reiškia? Kai Putino nebus ar Putino ir jo režimo nebus, ar Rusija turi atsisakyti savo revizionizmo ir revanšizmo? Tai yra ideologinė formuluotė, emocinė, bet kai prieiname prie diplomatinių priemonių, kuriomis reikėtų realizuoti šitą užsienio politikos susitarimą, visi pasiklysta dviprasmybėse“, – teigė G. Paluckas.

„Yra daugybė nuostatų, kurios yra akivaizdžiai ir sąmoningai ideologizuotos“, – pridūrė jis.