- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo opozicija antradienį blokavo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų priėmimą: valdančiųjų balsais įvedus reikšmingos žalos sveikatai kriterijų, vėliau opozicija nesiregistravo galutinai balsuoti dėl projekto priėmimo.
Balsuojant už viso įstatymo priėmimą, registravosi 68 parlamentarai. Įstatymo priėmimo stadijoje balsuojant privalo dalyvauti ne mažiau kaip pusė Seimo narių – t. y. 71 parlamentaras, todėl balsavimas atidėtas.
Antradienį pastraipsniui balsuojant dėl įstatymo pataisų pritarta „valstiečių“ vadovo Ramūno Karbauskio siūlymui dėl reikšmingos žalos kriterijaus. Pagrindinis Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas tam buvo nepritaręs.
Šiuo siūlymu numatyta, kad vaikas iš specialistų akiratin patekusių tėvų būtų paimamas, jeigu jie „nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei“.
Į posėdį dėl šios formuluotės opozicijos iniciatyva iškviestas socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigė, kad įvedus papildomus kriterijus kyla rizika, jog specialistai turės rinktis – apsaugoti vaiką arba save.
Pasak jo, šios sąvokos įrašymas į įstatymą nereiškia, kad bus pateisinamas tam tikro laipsnio smurtas prieš vaikus, tačiau vaiko teisių apsaugos specialistai vertindami situaciją turės numatyti galimas jos pasekmes, o tai ne visada įmanoma.
„Specialistai nurodo riziką, kad vertinamuoju faktorių tampa „daug“, vadinasi, mes turėsime vertinti ir realų pavojų, ir numatyti pasekmes. Visose situacijose numatyti to praktiškai neįmanoma. Rizika egzistuoja, kai mes įvedame daugiau vertinamųjų faktorių, tose abejotinose situacijose specialistai turės rinktis, ką apsaugoti – vaiką ar save, ir to labiausiai norisi išvengti“, – antradienį Seime sakė L. Kukuraitis.
„Tokios rizikos, kad mes pateisiname smurtą prieš vaikus, reikšmingos žalos įvedimas nesukuria. Riziką kelia ne pats reikšmingos žalos įvedimas, o kad atsiranda daugiau faktorių, kuriuos turės vertinti darbuotojas“, – pažymėjo jis.
Seimo komitetas apie minimą formuluotę buvo pasisakęs, kad įvedant papildomai reikšmingos žalos galimybę „negalėtų būti tinkamai visapusiškai užtikrinta vaiko apsauga ir gerovė“. Komitetas argumentavo, kad reikšmingos žalos pasekmės vaikui nebūtinai iš karto atsiras ir negalės būti pamatuotos specialistų: į ateitį sunku nuspėti ar įvertinti, kokią žalą vaikas patirs.
Balsuodamas dėl įstatymo Seimas priėmė komiteto aprobuotą formuluotę, kad „vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią galimas tik kraštutiniu atveju, kai tai yra neišvengiama ir būtina, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba reikšmingos žalos jo sveikatai atsiradimui, ir nėra galimybių vaiko apsaugoti kitais būdais“.
Reikšminga žala sveikatai apibrėžta kaip fizinio, seksualinio, psichologinio smurto prieš vaiką arba vaiko nepriežiūros ar smurto stebėjimo (kai vaikas yra smurto liudininkas) pasekmė, pasireiškianti vaiko fizinės ir psichinės sveikatos, normalios raidos sutrikdymu.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas keičiamas po visuomenėje kilusio rezonanso dėl iš šeimos paimtų vaikų.
Pataisos parengtos sujungus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei „valstiečių“ vadovo R. Karbauskio pateiktus siūlymus.
Daugiausiai diskusijų Seime svarstant projektą kėlė vaikų saugumo sąvoka, ją dalis parlamentarų siūlė iš viso braukti iš įstatymo.
Seimas paliko šią sąvoką, bet ją apibrėžė siauriau – kaip fizinį ir psichinį saugumą, tarp sąlygų vaiko paėmimui buvo įrašytas realus pavojus dėl jo saugumo.
Taip pat pritarta siūlymui leisti vaiką iki 6 metų trumpam palikti su vyresniais šeimos nariais, jei jiems ir nėra 14 metų. Pagal pataisą, palikimu be priežiūros nelaikomas iki 15 minučių vaiko palikimas saugioje aplinkoje su 7–13 metų asmenimis, kurie pagal savo brandą yra pajėgūs esamoje situacijoje juo pasirūpinti.
Įstatyme iki šiol numatyta, kad vaiko tėvai turi pasirūpinti, jog be objektyvios būtinybės vaikas iki 6 metų neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.
Taip pat nustatyta, kad vaiko teisių apsaugos institucijoms renkant bet kokius su vaiku ar jo šeima susijusius duomenis, vaiko tėvai apie tai informuojami, išskyrus tuos atvejus, kai toks informacijos pateikimas prieštarauja vaiko interesams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
G. Kniukšta traukiasi iš prezidento rinkimų
Gintautas Kniukšta nedalyvaus šalies prezidento rinkimuose. ...
-
Premjerė teigė norinti pamatyti įslaptintą Seimo komisijos medžiagą2
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad prieš apsispręsdama, ar palaikyti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadas, norėtų susipažinti su jos surinkta, bet įslaptinta medžiaga. ...
-
Į prezidentus kandidatuojantis D. Žalimas VRK pateikė per 22 tūkst. rinkėjų parašų1
Prezidento posto siekiantis Dainius Žalimas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 22 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. ...
-
NATO pulkininkas P. Nielsenas: Lietuva niekada nebus viena, čia saugu gyventi25
Narystės NATO dvidešimtmetį mininti Lietuva yra saugi vieta gyventi ir priklausydama Aljansui ji niekada nebebus viena, sako NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadas pulkininkas Peteris Nielsenas. ...
-
V. Fiodorovas teigia esąs pavargęs nuo Darbo partiją lydinčių skandalų: galbūt laikas pasileisti1
„Darbiečių“ frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas teigia esąs pavargęs nuo Darbo partiją nuolat lydinčių skandalingų istorijų. Todėl politika teigia turįs partijai pasiūlymą „pasileisti“. ...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Darbo partijos būstinėje – neramumai: už vieno asmens veiksmus gali tekti atsakyti visai partijai?7
Darbo partija – vėl teisėsaugos akiratyje. Jos būstinėje antradienį apsilankė Finansinių nusikaltimų tyrimų (FNTT) tyrėjai. Tiesa, Europos prokuratūra neatskleidžia, dėl ko konkrečiai pradėjo tyrimą. Dabartinis partijos pirminin...
-
Premjerė apie ambasadoriaus Lenkijoje paieškas: tai – vis dar procese1
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad naujojo Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje paieškos vis dar vyksta. ...
-
V. Bakas apie Seimo VSD pranešėjo komisijos išvadą: tik aklas gali nematyti įrodymų7
Prezidentas Gitanas Nausėda neturėtų menkinti laikinosios komisijos darbo, sako parlamentiniam tyrimui dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istorijos vadovavęs parlamentaras Vytautas Bakas. Pasak jo, tik aklas gali nematyti tyrimo i...