- Augustė Lyberytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis nepalaiko visuotinio šaukimo idėjos. Politiko teigimu, šiuo metu Lietuva nėra pasirengusi tokiems privalomosios karinės tarnybos pokyčiams, todėl turėtų stiprinti kariuomenės pajėgumus ir didinti šauktinių skaičių.
„Šiuo metu – ne (nepalaikau visuotinio šaukimo – ELTA). Tikrai pritariu ir palaikau mišrų modelį – tai stipri, didesnė profesionali kariuomenė ir išplėstas šauktinių kiekis tiek, kad būtų užtikrintas kokybiškas rezervo parengimas“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė S. Skvernelis.
„Jeigu (...) šauktinių skaičių padidintume bent dvigubai, išplėstume profesionalios kariuomenės galimybes ir jų skaičių, tie žmonės, kurie pašaukti ir išėję į rezervą taip pat būtų kviečiami į mokymus, nepalikti užmarštyje – tai (...) tokio tipo modelis yra tikrai perspektyvus“, – nurodė jis.
Ekspremjero teigimu, įvesti visuotinį šaukimą Lietuva nėra pasiruošusi – politiko manymu, nėra tam reikalingos infrastruktūros, finansavimo. Be to, pabrėžė jis, vis dar galioja pernelyg daug išimčių jaunuoliams, norintiems išvengti karinės tarnybos prievolės.
Kalbėkime realiai – tą visuotinumą užtikrinti bus sunku, nes matome, kad atsiranda visokios išimtys, galimybės sprukti iš šalies ir kažkur tai kitur tėvynę mylėti.
„Kalbėkime realiai – tą visuotinumą užtikrinti bus sunku, nes matome, kad atsiranda visokios išimtys, galimybės sprukti iš šalies ir kažkur tai kitur tėvynę mylėti“, – dėstė S. Skvernelis.
„Pati infrastruktūra – jos tiesiog nėra. Reikalingi taip pat ir seržantai, karininkai“, – tęsė jis, nurodydamas, kad prievolininkus reikia aprūpinti ir tinkama ginkluote.
Todėl, pažymėjo „Vardan Lietuvos“ pirmininkas, jeigu būtų nuspręsta įvesti visuotinį šaukimą, būtų privaloma atsakyti į klausimą, kiek tai kainuos ir iš kur Vyriausybė gaus pokyčiams būtinas lėšas.
„Jeigu kas nors nuspręs, kad tai reikia daryti – būtų gerai, kad būtų girdima ir visuomenės nuomonė ir pasakytų, kiek mums tai kainuos“, – apibendrino jis.
Pastaruoju metu diskusijas apie šalies nacionalinį saugumą įžiebė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pareiškimai ir raginimai kaip įmanoma greičiau persvarstyti šalies gynybos koncepciją. Išskirtiniame interviu Eltai politikas teigė, kad Lietuvoje vengiama kalbėti apie šaliai iškilusias egzistencines grėsmes. Be to, šalies diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Lietuva neturėtų kliautis vien tik NATO 5-ojo straipsnio teikiamomis saugumo garantijomis.
Vėliau ministras išplatino 10 punktų planą, kaip būtų galima stiprinti Lietuvos saugumą – konservatorius priminė visuotinio šaukimo idėją, ragino skirti daugiau dėmesio investicijoms į gynybos pramonę, svarstyti apie specialų mokestį krašto apsaugos reikmėms.
Savo ruožtu ekspremjeras S. Skvernelis kelia patariamojo referendumo dėl tolesnės valstybės gynybos idėją. Politiko teigimu, būtų naudinga žmonių pasiteirauti, ar ši sutinka mobilizuotis ir valstybės bei žmonių resursus nukreipti į valstybės gynybą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Vėgėlė ir G. Nausėda toliau kritikuoja vienas kitą dėl kampanijas remiančių verslo atstovų12
Kandidatai į prezidentus – advokatas Ignas Vėgėlė bei perrinkimo siekiantis šalies vadovas Gitanas Nausėda – ir toliau kritikuoja vienas kitą dėl sulaukiamos verslo atstovų paramos bei galimo viešų ir privačių interesų kon...
-
Kandidatai į prezidentus nesutarė dėl šeimos sąvokos: pasipylė kaltinimai dėl netęsiamų pažadų61
Šalies vadovo posto siekiantys kandidatai nesutaria, ar kartu gyvenančios tos pačios lyties poros yra laikomos šeima. ...
-
Buvusi Visagino merė skųs teismui VRK sprendimą neregistruoti jos kandidate į Europos Parlamentą4
Buvusi Visagino merė, partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovė Dalia Štraupaitė skųs teismui Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neregistruoti jos kandidate Europos Parlamento (EP) rinkimuose. ...
-
EP nariai iš Lietuvos menką aktyvumą teisėkūroje sieja su delegacijos dydžiu9
Europos Parlamento (EP) nariai iš Lietuvos sako, kad mažas delegacijos dydis ir dalis pasyvių politikų lemia tai, kad Lietuvos europarlamentarai yra paskutiniai pagal dalyvavimą teisėkūros procese Briuselyje. ...
-
Sporto įstatymo projektas keliauja į Seimą: siūlo didinti finansavimą, stiprinti sportininkų teises2
Penktadienį Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlomam Sporto įstatymo pakeitimų projektui, kuriuo siekiama plėsti sporto finansavimą, stiprinti skėtines sporto organizacijas, sportininkų teises. ...
-
Seimo pirmininkė palaikytų diskusijas dėl apkaltos tvarkos keitimo, bet pati neinicijuotų1
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad galima svarstyti apkaltos tvarkos keitimą, bet pati tokio pakeitimo neinicijuos. ...
-
V. Bakas: panašu, kad prezidentui gali pritrūkti „kuro“ iki antro rinkimų turo35
Prezidentui Gitanui Nausėdai toliau kritikuojant Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos darbą, jos pirmininkas Vytautas Bakas tikina, kad šalies vadovas „nusileido gana žemai“. Todėl, parlamentaro nuomone...
-
G. Nausėda nutarė nevetuoti skirtingų sankcijų rusams ir baltarusiams3
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia nutaręs nevetuoti Seimo priimto įstatymo, nepaisant to, kad sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nebuvo suvienodintos. ...
-
G. Nausėda sako, kad Civilinės sąjungos įstatymu bandoma gudrauti: šeima atsiranda iš santuokos9
Perrinkimo siekiančio prezidento Gitano Nausėdos manymu, šeima sukuriama santuokos pagrindu. Todėl, jo manymu, Civilinės sąjungos įstatymo projektą teikiantys ir palaikantys parlamentarai gudrauja, mat, pastebi šalies vadovas, mėgina įte...
-
I. Gaižiūnas pradeda eiti švietimo viceministro bendrajam ugdymui pareigas6
Švietimo, mokslo ir sporto viceministro, kuruojančio bendrąjį ugdymą, pareigas pradeda eiti Ignas Gaižiūnas, pranešė ministerija. ...