- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo komitetuose baigiamosios diskusijos dėl urėdijų reformos tikriausiai prasidės be nepriklausomų ekspertų Vyriausybės siūlomos pertvarkos vertinimo, kurio yra pareikalavęs maždaug pusšimtis Seimo narių iš visų frakcijų, išskyrus „valstiečius“.
Aplinkos komiteto vadovas Kęstutis Mažeika sako, kad reformos svarstymas Seime stringa, nes neatsiranda ekspertų, kurie sutiktų įvertinti planuojamą miškų ūkio pertvarką ir Seimui pateiktų išvadą. Parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis įsitikinęs, kad reformos svarstymas bus tęsiamas ir be ekspertinio vertinimo.
„Jeigu nėra norinčių pateikti (ekspertinį vertinimą - BNS), tai tos išvados nėra privalomos. Tiesiog jų nereikia. Seimas turi ir miškininkų, ir suprančių tuos klausimus“, - BNS teigė V.Pranckietis. Jis taip pat informavo, kad bus teikiamos pataisos dėl tokių išvadų Seimui nebeteikimo.
Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius balandžio pradžioje jau registravo Seimo statuto pataisą, kuria siūloma „įvertinimo užsakymo klausimą“ leisti spręsti Seimui - jeigu parlamentarai pritartų , kad reikia tokios ekspertizės, ji būtų užsakoma. Dabar pagal statutą penktadaliui Seimo narių arba komitetui paprašius ekspertų išvada yra privaloma.
Aplinkos komiteto vadovas BNS sakė, kad komitetas urėdijos reformos imsis tik gavęs arba ekspertų išvadas dėl jos, arba atsakymą iš Seimo valdybos, kad ekspertizė neįvyko.
„Kai Seimo valdyba skiria tik 100 eurų ekspertams už tą darbą - atsakyti į 10 klausimų - o tai gilus ir daug darbo reikalaujantis darbas, man keista, kad galėtų atsirasti normalūs, kompetentingi ekspertai ir būtų galima remtis jų išvadomis. Kreipiausi į Seimo valdybą su klausimu, kodėl taip yra. Gavau atsakymą, kad Seimas neturi pinigų tokiems dalykams“, - BNS sakė K.Mažeika.
Tuo tarpu Seimo vadovas mano, kad ekspertizė neturėtų daug kainuoti.
„Duodame tiek, kiek reikia - nuo 1 iki 100 eurų. Jie (ekspertai- BNS) turi perskaityti keletą lapų teksto ir tas darbas nereikalauja tyrimų, kokių nors analizių (...)“, - BNS sakė V.Pranckietis. Jis pripažino, kad yra gautas vieną pasiūlymas ekspertizę atlikti už 30 tūkst. eurų.
K.Mažeika mano, kad ekspertų išvadų buvo prašoma specialiai - siekiant vilkinti miškų ūkio reformos svarstymą.
„Man keista, kad Seimo nariai, kurie paprašė ekspertizės, žinojo tokius dalykus ir taip gaunasi, kad yra vilkinimas proceso ir trukdymas. Nes kenčia miško darbuotojai, kurie yra nežinomybėje, kuri naudos neduoda niekam - kenčia darbo rezultatai, krenta motyvacija“, - tvirtino parlamentaras.
K.Mažeikos tvirtinimu, iš smulkių ir vidutinių medienos apdirbimo įmonių jau sulaukta priekaištų dėl nežinomybės.
„Gauname iš verslininkų, kuriems reikalinga žaliava (mediena) signalų, kad pradeda stigti žaliavos - neparuošia laiku, neparduoda“, - BNS teigė K.Mažeika, tačiau nenurodė, kokių įmonių veiklą trikdo Seime stringanti reforma.
Vyriausybės siūlomos miškų urėdijų reformą nepriklausomi ekspertai turėtų įvertinti Seimo valdybos sprendimu, nes valdyba gavo maždaug 50 parlamentarų iš liberalų, socialdemokratų, „tvarkiečių“, lenkų ir konservatorių frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės prašymą dėl ekspertinio vertinimo.
Prašymą dėl ekspertinio vertinimo buvo parėmę ir „valstiečių“ frakcijos nariai Kęstutis Smirnovas bei Valerijus Simulikas, bet vėliau jie savo parašus atsiėmė. Seimo statutas numato, kad pataisų ekspertinis vertinimas privalo būti pateiktas, jeigu to reikalauja penktadalis Seimo narių.
Reformos ekspertizės reikalaujantys parlamentarai nori gauti atsakymus į beveik 10 klausimų - koks valstybinių miškų valdymo modelis taikomas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, ar Lietuvoje siūlomas centralizavimas sumažins korupciją ir didins skaidrumą, o medienos pramonei bus sudarytos palankesnės sąlygos apsirūpinti žaliava, kiek miškų ūkio pertvarka pareikalaus išlaidų iš biudžeto, kokia bus jos įtaka darbo vietų kūrimui ir išlaikymui, koks reformos kaštų ir naudos santykis bei ekonominis pagrįstumas. Taip pat buvo prašoma palyginti siūlomą miškus valdysiančios įmonės statusą su kitais statusais.
Planuojama urėdijų pertvarka jau buvo svarstoma Kaimo reikalų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetuose. Kaimo reikalų komitetas siūlomai pertvarkai pritarė, tuo metu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ne, tačiau nusprendė, kad prie reformos svarstymo dar gali grįšti, kai bus gautas nepriklausomų ekspertų vertinimas.
Urėdijų pertvarkos planas numato, kad vietoj Generalinės urėdijos ir 42 rajonuose esančių urėdijų bus įsteigta 25 skyrius turinti viena valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“, kuriai pradėjus veikti valstybinių miškų turtas bus naudojamas efektyviau. Prie šios įmonės ketinama prijungti ir Miškotvarkos institutą, kuriame dabar dirba 96 žmonės, o ateityje jų liks perpus mažiau.
Dabar visus valstybinius miškus valdo Generalinė miškų urėdija ir 42 miškų urėdijos, jose dirba apie 4 tūkst. miškininkų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl lietuviai nenori kelti kvalifikacijos?
Užimtumo tarnyba skelbia, kad darbo ieškantys vyresnio amžiaus gyventojai mokytis ir tobulėti žada, tačiau realiai to nedaro. Plačiau šia tema komentavo Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė. ...
-
Verslas Seimo pirmininkės prašo inicijuoti Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūrą4
Politikus didinti išlaidas gynybai iki 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) raginantis verslas teigia Seimo pirmininkei perdavęs prašymą tarp partijų inicijuoti Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūros procesą. Anot Lietuvos ver...
-
Atlikti tarnybą šaukiami ir rezervistai: vakar dirbo vandens parke, o šiandien – jau karys6
Į Gaižiūnų poligone esanti mobilųjį logistikos punktą atkeliavo pirmieji 50 rezervo karių, pašauktų į visuotinius mokymus. Tai – anksčiau tarnavę šauktiniai, dabar gyvenę civilinį gyvenimą, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Sukritikavo valdžią dėl verslo žlugdymo nesiimant iniciatyvos: čia – anekdotas1
Klaipėdos rajono verslininkai, 25 sklypų palei Palangos plentą savininkai, rajono valdžią kaltina žlugdant verslą. Esą valdžia kone porą dešimtmečių neinicijuoja jungiamojo kelio įrengimo, nors verslininkai pasiruošę prie kelio...
-
ŠMSM – dar daugiau kritikos: viskas sujaukta1
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) bendrojo lavinimo mokyklose užsimojo ugdyti sportininkus profesionalus. Skelbia, kad gimnazijose reikalinga kurti atskiras klases sportininkams ir taip prisidėti prie profesionalų auginimo. ...
-
Diskusijos dėl stadiono apšvietimo: pasiūlė įsigyti užuolaidas
Dėl neseniai įrengto naujo stadiono prie „Gilijos“ pradinės mokyklos kilo diskusijos – esą stadiono apšvietimas įjungiamas dar nesutemus, o šviesos į daugiabučių namų langus plieskia per naktį. Taip pat klaipėdiečiai...
-
Užimtumo tarnyba: per penkmetį kvalifikaciją mokymuose kėlė kas trečias lietuvis
Didesnė dalis lietuvių palankiai vertina mokymąsi visą gyvenimą, tačiau tik trečdalis per praėjusius penkerius metus kėlė kvalifikaciją, rodo Užimtumo tarnybos užsakymu atlikta „Vilmorus“ gyventojų apklausa. ...
-
Klaipėdos senamiestyje mašinos vėl stovės kitaip7
Klaipėdos senamiestyje vėl sugrąžinama anksčiau buvusi automobilių stovėjimo tvarka – mašinas vėl teks statyti išilgai gatvės, ne statmenai į pastatus. ...
-
Arkivyskupas G. L. Grušas: svarbiausia atrasti savo pašaukimą
Bažnyčia yra pasaulietinė organizacija, nors dažnai apie ją galvodami įsivaizduojame vien savo parapiją, sako Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas, Europos Vyskupų Konferencijų tarybos pirmininkas Gintaras Linas Gru&scaro...
-
Danės skvero fontanas kol kas dar negros19
Danės skvero fontanas šį sezoną nedžiugins klaipėdiečių ir miesto svečių. Pernai per vasaros liūtį nepataisomai nukentėjusios po grindiniu esančios techninės fontano įrangos nebus spėta sutaisyti. Tačiau likę miesto fontanai bus įjung...