Quantcast

Naują gynybos susitarimą partijos pasirašys savaitės pabaigoje

Naują gynybos susitarimą partijos pasirašys savaitės pabaigoje, po dokumentu nebus opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio parašo.

Seime atstovaujamų politinių partijų susitarimo dėl Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos artimiausio laikotarpio sustiprinimo pasirašymas paskelbtas penktadienį 11 val. Seimo Konstitucijos salėje.

Susitarimą rengusiai grupei vadovavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas BNS yra sakęs, jog iš partijų atstovų sulaukęs teigiamus atsakymus dėl dokumento, išskyrus LVŽS.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis anksčiau BNS yra patvirtinęs, kad nepasirašys naujo susitarimo, nes nemato prasmės.

Gegužę šios partijos taryba nusprendė, kad susitarime dėl gynybos „valstiečiai“ dalyvaus tik gavę valdančiųjų pažadą kol kas nesvarstyti „visuomenę skaldančių“ iniciatyvų. Tokio pažado jiems gauti nepavyko.

Susitarimo projekte nubrėžtos trys artimiausio laikotarpio kryptys siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakui į hibridines atakas.

Rengiant dokumentą, partijų atstovams nepavyko sutarti dėl siekio įvesti visuotinį šaukimą ir konkretaus gynybos finansavimo procento. Nutarta šiais klausimais apsiriboti abstraktesnėmis nuostatomis.

Vietoj privalomo visuotinio šaukimo dokumente įrašyta, kad „siekiant reikšmingai padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo rezervo formavimą, priimti sprendimą dėl nuoseklaus privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimo pagal krašto gynybos poreikius, lygiagrečiai vystant alternatyviosios karo tarnybos sistemą“.

Pagal projektą, susitarime taip pat būtų konstatuota, jog šiemet pasiektas ankstesnis įsipareigojimas gynybai skirti 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio sumą, tokius asignavimus bus siekiama išlaikyti, o „tolesnis gynybos finansavimas turi būti siejamas su krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiais“.

Šis susitarimas turėtų galioti iki 2030 metų.

Lietuvos politikai rengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos nutarė Rusijai vasarį pradėjus invaziją į Ukrainą.

2018 metų rugsėjį parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partiją, pasirašė susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP. Dokumente taip pat numatyta 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių