Pasak ministrės, esant šiems scenarijams, suvaldyti migrantų srautui nebepakaktų vien ministerijai pavaldžių tarnybų, o reikėtų ir savivaldybių pagalbos.

„Yra paruoštas mūsų tam tikras planas, jei, tarkime, tie srautai būtų iki 500 asmenų per parą, iki 1000 asmenų ir iki 10 tūkst. asmenų. Kalbant apie pirmąjį planą, jei bus žmonių iki 500 asmenų, tai mes išnaudojame visas Užsieniečių registracijos centro, Pasieniečių mokyklos patalpas, įrengta ir stovyklavietė, kurioje yra virš 350 žmonių, ir po 3 parų jau būtų reikalingos savivaldybių patalpos ir maitinimas“, – po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio žurnalistams sakė ministrė.

Anot jos, pagal antrąjį scenarijų, jei per parą į Lietuvą atvyktų iki tūkstančio asmenų, be minėtų priemonių, būtų įrengta papildoma stovyklavietė tūkstančiui žmonių, po trijų parų taip pat būtų kreipiamasi pagalbos į savivaldybes.

Yra paruoštas mūsų tam tikras planas, jei, tarkime, tie srautai būtų iki 500 asmenų per parą, iki 1000 asmenų ir iki 10 tūkst. asmenų.

„Jei būtų iki 10 tūkst. asmenų per parą, kaip minėjau antrojo scenarijaus metu, būtų visa tai reikalinga ir dar papildomai dvi stovyklavietės pažeidžiamiausiuose mūsų savivaldybių rajonuose. Po dviejų parų būtų reikalingos savivaldybių patalpos ir maitinimas“, – pasakojo ji.

Ministrė sako, kad be palapinių miestelio, svarstoma nuomotis ir modulinius namelius.

„Panašu, kad gali reikėti priimti tuos sprendimus. Dabar skaičiuojamės. Tie nameliai greičiausiai būtų VSAT teritorijose. Kadangi tai lengviau padėtų užtikrinti saugumą“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

A. Bilotaitė pabrėžė, kad šiemet į Lietuvą per Baltarusiją atvyko 440 nelegalių migrantų, t.y. beveik šešis kartus daugiau, nei pernai per visus metus, todėl pradėtos diegti sienų stebėjimo sistemos – jas ketinama įdiegti per metus, o šiemet tam planuojama skirti 11,5 mln. eurų.

Išaugus migracijos srautams, Pabradėje jau įrengtas palapinių miestelis. Anot ministrės, palapinės pritaikytos net ir šaltesniam metų laikui, tačiau ateityje ketinama nuomotis ir modulinius namelius.

A. Anušauskas: scenarijai nebūtinai realūs

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžė, kad migracijos, kaip ir kariuomenės reagavimo scenarijai, nebūtinai yra realūs, bet jiems būtina ruoštis.

„Manau, kad realus optimistinis scenarijus. Migraciniai procesai, kad Lietuvą pasiektų tūkstančiai žmonių, jie tikrai nėra realūs, tačiau pasirengimas užtikrinti ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos išorės sienų apsaugą, turi būti vykdomas. Keliasdešimt pabėgėlių, atvykstančių į Lietuvą per savaitgalį – taip, tai irgi sukelia mums problemų, tai sudaro ir materialias išlaidas, naudojame žmogiškuosius resursus, kai galėtumėme juos kam nors kitam panaudoti“, – kalbėjo ministras.

Pasak A. Anušausko, Vyriausybė imamasi ir veiksmų „pačiais įvairiausiais lygiais“, jau dabar siekiant užkirsti kelią dar didesnei migracijai, ieškoma ir kontaktų su Irako pareigūnais.

Siunčia žinią migrantams

A. Bilotaitė po Valstybės gynimo tarybos posėdžio pažymėjo, kad Lietuva, siekdama suvaldyti nelegalius migrantų srautus, rūpinasi ne tik fizine sienos apsauga, bet ir priėmė teisinius sprendimus, leidžiančius apriboti migrantų judėjimą.

„Labai svarbus momentas nesudaryti ryškių prielaidų naujo migracijos kelio atsiradimui, kurį dabar bandoma formuoti. Turime labai aiškiai pasakyti, kad mūsų migracijos procedūros yra orientuotos į mūsų nacionalinio saugumo interesus“, – pirmadienį po VGT posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A. Bilotaitė.

Ministrė pabrėžė, kad teisiniai sprendimai, apribojantys migrantų judėjimą, leidžia pasiųsti žinutę, jog nelegaliai patekti į Lietuvą ir tuo pačiu po to bandyti patekti į kitas Europos Sąjungos šalis nėra paprasta.

Tai yra aiški žinia, kad nėra patogu čia atvykti ir pasiekti kitas kryptis.

„Šiuo metu yra priimtas sprendimas, kad dėl visų neteisėtai atvykstančių migrantų bus kreipiamasi į teismą dėl jų suėmimo procedūros ir tada apribojamas jų judėjimas, kas leidžia tuos žmones sulaikyti, kad jie neišvyktų, nepabėgtų. Tai yra aiški žinia, kad nėra patogu čia atvykti ir pasiekti kitas kryptis“, – tvirtino A. Bilotaitė.

Kaip numato Lietuvos Konstitucija, VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Į tarybą įeina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.

ELTA primena, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pastaruoju metu fiksuoja, palyginti su praėjusiais metais, šešis kartus išaugusius nelegalių migrantų, kertančių Lietuvos-Baltarusijos sieną, srautus. Reaguojant į situaciją pasigirdo politikų raginimai pasienyje su Baltarusija įrengti apsauginę tvorą. Kaip teigė vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė, jos vadovaujama ministerija ir kitos institucijos nagrinėja galimybes statyti tvorą.