Ministras aiškinasi dėl švietimo lėšų „betonui“: planas buvo gelbėti darbo vietas

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius gina Vyriausybės sprendimą lėšas koronaviruso padariniams šalinti švietimo srityje skirti statyboms.

Ministras sutinka, kad per 100 mln. eurų švietimo sričiai teko infrastruktūros projektams, tačiau tvirtina, kad toks ir buvo planas – gelbėti darbo vietas. Dėl Vyriausybės gegužės pradžioje paskirstytų pinigų ekonomikos skatinimui ministras trečiadienį aiškinosi Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) posėdyje.

„Ar iš to milijono eurų, kuris skirtas išskirtinai statyboms ir visokiai infrastruktūrai gerinti, bent vienas euras yra paskirtas žmonėms, atlyginimams ar kažkokioms kompensacijoms?“, – ministro klausė ŠMK narys konservatorius Vytautas Juozapaitis.

Ministras teigė, kad klausimas buvo svarstomas „ekonomikos gaivinimo kontekste, kaip būtų galima pasiekti, kad per tas investicijas, kurios ateina į šveitimą, daugiausiai tobulinant infrastruktūrą, dalyvautų tie žmonės, kurie praradę darbo vietas, pajams, šeimos nesaugios“.

„Buvo nuspręsta, kad reikia pabaigti kai kuriuos tęstinius arba pratęsti projektus, kurie labai svarbūs ir įstrigę, papildyti jų eigą tomis lėšomis, kurios leistų įgyvendinti ekonomikos gaivinimo planą, pagrindinis tikslas tai buvo“, – teigė A. Monkevičius.

Anot jo, lėšos teks ne tik statyboms – taip pat perkama kompiuterių rizikos grupės mokytojams, kurie dirbs nuotoliniu būdu, autobusiukams mokiniams pavežėti.

Ar iš to milijono eurų, kuris skirtas išskirtinai statyboms ir visokiai infrastruktūrai gerinti, bent vienas euras yra paskirtas žmonėms, atlyginimams ar kažkokioms kompensacijoms?

„Tikimės, kad konkurso būdu nupirksime kompiuterius iki rugpjūčio vidurio, kad galėtume padėti mokytojams, kurie rizikos grupėj būdami toliau dirbs nuotoliniu būdu, ir taip pat geltonieji autobusiukai, dalis jų bus pritaikyti specialiųjų poreikių vaikams“, – teigė ministras. Mokytojų darbo vietų kompiuterizavimui yra skirta 1,5 mln. eurų, geltoniesiems autobusiukams – 2 mln. eurų.

Iš viso Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sričiai skirta 93,8 mln. eurų, beveik visos lėšos tenka mokyklų renovacijai, rekonstrukcijai, remontams, statyboms. Taip pat per 10 mln. eurų tenka universitetų pastatų rekonstrukcijoms.

Liberalų vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen apie tokį pinigų paskirstymą teigė, jog „ciniškesnis žmogus pasakytų, kad liūto dalis išeina ne tiek švietimui, kiek statyboms“.

„Sutikite, kad priekaištų galima išgirsti ir jie pagrįsti, nes šimtas milijonų nemenka suma, iš skolintų lėšų skiriama, tačiau atrodo, kad pabarstoma po truputį virš šimto skirtingų objektų, kyla nemažai klausimų dėl šio sprendimo“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Ta investicija į infrastruktūrą, ne bet kokia, ne į tiltus, ne į kelius, ne į kažkokius pastatus, į švietimo geresnes sąlygas. (...) Mano galva, čia suderinti du dalykai: tai, ko labai reikia šveitimui, ir ko reikia statybininkams, kad jų šeimos turėtų atlyginimą, turėtų darbą, kad kartu tai ekonomikoj suktųsi, vartojimas ir taip toliau. Mano galva, tai yra teisinga, tai yra gerai“, – sprendimą gynė ministras.

Simboliška, bet tai yra rūpestis ne ugdymo kokybe, o tik jo fasadine puse.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Gintaras Steponavičius komentuodamas Vyriausybės sprendimą BNS sakė, kad „daugiau nei 100 mln. eurų skirti statytoms, remontams, betonavimui tik patvirtina valdančiųjų požiūrį į švietimą“.

„Simboliška, bet tai yra rūpestis ne ugdymo kokybe, o tik jo fasadine puse. Pavyzdžiui, Kultūros ministerija bent 13,6 mln. eurų ne statyboms, o prasmingoms veikloms skyrė. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tuo metu – į betoną“, – teigė parlamentaras.

Vyriausybė gegužės pradžioje paskirstė 345 mln. eurų ekonomikos skatinimui. Tai buvo antroji dalis iš Vyriausybės skirtų 500 mln. eurų skubiems valstybės finansuojamiems projektams – pirma 155 mln. eurų dalis buvo paskirstyta anksčiau.

Daugiausia – 94 mln. eurų skirta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, iš jų 9 mln. eurų – studentų bendrabučių atnaujinimui, 8 mln. eurų  – Žiemos sporto centro Kaune statybai, daugelio mokyklų pastatų ir infrastruktūros atnaujinimui.

S. Skvernelis: padedame statybų sektoriui

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad opozicija, kritikuodama Vyriausybės sprendimą didžiąją dalį lėšų koronaviruso padariniams šalinti švietimo srityje skirti statyboms, nesupranta, kokia yra šių lėšų paskirtis. Vyriausybės vadovo teigimu, koronaviruso padariniams šalinti skirtos lėšos yra trumpalaikės ir yra skirtos ekonomikos skatinimui, o ne švietimo sistemos gerinimui.

„Matyt, opozicija nelabai susigaudo, kokioje situacijoje mes dabar esame ir kam yra skiriamos lėšos, kurios yra naudojamos mūsų ekonomikos atskirų sektorių skatinimui. Šiuo atveju pagrindinis principas yra, kad būtų padedama mūsų atskiriems sektoriams, tarp jų ir statybų sektoriams, kartu sprendžiant ir įsisenėjus infrastruktūros problemas, kurių turėjo tiek sveikatos priežiūros, tiek kultūros sektoriai, tiek ir švietimo sektorius“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje trečiadienį teigė S. Skvernelis.

Ministras pirmininkas akcentuoja, kad ekonomikos skatinimui skirtos lėšos nėra ilgalaikės lėšos. Premjeras teigia, kad švietimo sektoriaus pertvarkai, jo optimizavimui bei efektyvumui kiekvienais metais yra numatomos atskirtos lėšos valstybės biudžete.

„Tai, kas susiję su švietimo sistemos pertvarka, optimizacija ir efektyvinimu, tam lėšos yra numatomos mūsų biudžete ir jos kiekvienais metais Vyriausybės kadencijos metu buvo didinamos: ar tai būtų mokytojų atlyginimai, ikimokyklinio ugdymo specialistų atlyginimai, ar programų pakeitimas, finansavimas ar tiesiog mokymo inovatyvių būdų diegimas ir finansavimas“, – tikino premjeras.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių