Nors viešojoje erdvėje ir Lietuvos užsienio politikoje vyrauja gan radikali, griežtai „antiputiniška“ dešiniųjų linija, visuomenėje nemaža žmonių grupė palaiko Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimą, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius filosofas Gintautas Mažeikis. Tačiau, anot LRT.lt pašnekovo, klaidinga teigti, kad šaliai grėsmę kelia rusakalbiai. Pavojų filosofas mato Kremliui „naudingais idiotais“ tituluotinų rusofobų veikloje.

Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus politologo Algio Krupavičiaus teigimu, viešoje erdvėje galima išskirti dvi pagrindines politikų reakcijų į Rusijos agresiją linijas. Labai stiprų balsą turi griežtos linijos Rusijos atžvilgiu besilaikantys politikai, tačiau didžiausią grupę sudaro nuosaikieji iš centro ir kairiųjų partijų.

„Griežtos linijos Rusijos atžvilgiu stovykloje laikas nuo laiko pirmuoju smuiku griežia prezidentė, nekalbant jau apie Vytautą Landsbergį ir kitus Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) politikus.  Beje, griežtos linijos kursą vykdo ir Užsienio reikalų ministerija.

Tačiau  didžiausią grupę sudaro nuosaikieji iš centro ir kairiųjų partijų, pasisakantys už Europos Sąjungos (ES) ir NATO spaudimą Rusijai ir konflikto Ukrainoje deeskalaciją, bet naudojantys nuosaikesnę retoriką Rusijos atžvilgiu. Matyt, rastume ir labiau prorusiškų politikų, bet pastarieji viešojoje erdvėje yra tik pavieniai atvejai“, – pastebi A. Krupavičius.

G. Mažeikis visuomenės reakcijas į Rusijos agresiją yra linkęs skirstyti pagal visuomenės grupių įtaką. Anot pašnekovo, politikų lūpomis kalba visuomenės balsas, tačiau tų balsų yra daugiau nei du ar trys.

„Kai  kalbame apie kurios nors nuomonės įtaką, mes kalbame apie tai, kiek ji lemia užsienio ar vidaus politiką, o ne tai, kiek žmonių jos laikosi. Šio šnekėjimo dalyviai yra ne tik visa visuomenė, bet ir jos elitai, kai kurie politikai“, – sako G. Mažeikis.

Vertybės svarbesnės už ekonomiką

Užsienio politikoje, anot G. Mažeikio, vyrauja radikalesni dešinieji. Tai – žmonės, pasirengę gerbti Ukrainos, Maidano pasirinkimą ir savo politiką grįsti aiškiai formuluojamomis vertybėmis.

„Tačiau paprastai tie asmenys, kurie remiasi vien vertybiniu žvilgsniu, ne visada yra linkę būti politiški ir diplomatiški. Sakyčiau, tie radikalesni dešinieji Lietuvos užsienio politikai daro didesnę įtaką todėl, kad nuolatos kalbama apie informacinius karus, rengimąsi fiziniam karui, tam tikrų blokų arba tarptautinio solidarumo grupių formavimą, karinį tarptautinį saugumą ir konkrečias priemones jį didinant. Ši radikali grupė žmonių ir ją palaikanti visuomenės dalis nėra labai susidomėjusi dabartinių ekonominių problemų sprendimu Lietuvoje“, – kalba pašnekovas.

Antroji grupė, anot G. Mažeikio, – nuosaikūs dešinieji. Nuo radikalesnių dešiniųjų juos skiria manymas, kad tų pačių vertybių būtų galima siekti ir politinėmis bei diplomatinėmis priemonėmis. Šių dešiniųjų grupių linijos, pasak pašnekovo, laikosi  dalis parlamentarų bei politikos apžvalgininkų, komentatorių.

Rusija nėra pragmatinė valstybė, tad pragmatinis požiūris negelbės

Anot G. Mažeikio, norinčių nepykdyti Rusijos, tačiau ginti savus, pirmiausia –  ekonominius interesus, Lietuvoje yra daug. Toks pragmatizmas būdingas socialdemokratinei, „darbiečių“, kai kurių „tvarkiečių“  politikai bei jos pasekėjams.

„Tačiau pragmatizmo silpnybė yra tai, kad paprastai remiamasi ekonominiais skaičiavimais, retai – vertybėmis ir idealais, kuriais remiasi ir Ukraina, ir Rusija.

Rusija šiandieną nėra pragmatinė valstybė, ji yra pasirinkusi aukoti savo gerovę, siekdama netgi mitinių tikslų – suvienyti rusakalbius, kurti rusų pasaulį, ginti jų kažkokius įsivaizduojamus interesus. Sunku įsivaizduoti, kaip Lietuvos pragmatikai galėtų pragmatiškai bendradarbiauti su šalimi, kuri nėra pragmatiška ir net neketina tokia būti“, – svarsto LRT.lt pašnekovas.

Anot G. Mažeikio, pragmatinis žvilgsnis neretai stokoja diplomatiškumo ir politiškumo – gebėjimo suderinti sunkiai suderinamas vertybes (pavyzdžiui, laisvės ir gerovės arba visuotinės lygybės ir kompetencijos).

Už litą ir žemę, kol nesusiduria su Rusija

Dar viena visuomenės grupė – patriotai, pasisakantys už tautą, žemę, litą, neseniai sukvietę į referendumą, tačiau pritilę Rusijos agresijos akivaizdoje.

„Ta grupė kurį laiką buvo nepaprastai aktyvi ir visur reiškėsi, labai daug agitavo. Šiandieną ji pasidarė truputį tylesnė. Galbūt dėl to, kad nesulaukė tinkamo populiarumo. Be to, jiems nuolat yra adresuojama kritika, kad ši grupė, visai iracionaliai gindama vietines vertybes, neretai gali tarnauti Rusijos interesams“, – kalba G. Mažeikis.

Pasak filosofo, ši kultūriniu be ne politiniu patriotiškumu pasižyminti grupė yra menkai pasirengusi kalbėti tarptautinėmis temomis, menkai supranta tarptautinio bendradarbiavimo, diplomatijos reikalus.

„Tas vietinis žvilgsnis, kaip ir pragmatikų, nėra toliaregis, stokoja politiškumo, tarptautinio, platesnio vertybių suvokimo. Jie gali būti panašūs į konservatorius, bet daugelis konservatorių plačiai aiškina savo vertybes, ir todėl jie gali būti gan tvirti, gindami šiuos idealus, o vietiniai patriotai tas vertybes sumenkina iki savo sklypo dydžio. Todėl jų kalbėjimas, nors, atrodo, ir yra suprantamas žmonėms, nesulaukia labai didelio populiarumo“, – pažymi pašnekovas.