Parlamentarė pranešė pateikusi registruoti tokias Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, nes dabartinis reguliavimas „neatitinka nesusituokusių nevaisingų porų ir vienišų moterų lūkesčių ir neužtikrina lygiateisiškumo principo“.

Įstatymas nustato, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir su ja gyvenančio sutuoktinio ar partnerio lytines ląsteles, išskyrus tam tikrus atvejus atvejus, bet apibrėžta, kad pora turi būti sudariusi registruotos partnerystės sutartį.

M. Danielė pažymi, kad nors įstatymas formaliai leidžia partneriams pagalbinį apvaisinimą, bet įstatyme įtvirtintos partnerystės sutartys neegzistuoja, nes nėra priimtas partnerystę įteisinantis įstatymas.

„Kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Latvijoje, Estijoje galimybė susilaukti vaikų suteikiama daug platesniam ratui žmonių. Kitaip tariant, valstybei svarbu, kad tie, kas nori turėti vaikų, tą galimybę turėtų ir valstybė prie to prisideda. Lietuva šiandien to nedaro“, – Laisvės frakcijos pranešime cituojama M. Danielė.

Kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Latvijoje, Estijoje galimybė susilaukti vaikų suteikiama daug platesniam ratui žmonių.

Anot jos, tiek nesusituokusios poros, tiek vienišos moterys vyksta atlikti pagalbinio apvaisinimo į Latviją, kurios biudžete lieka už paslaugą mokami pinigai, kaip ir Lietuvos piliečių kaimyninėje šalyje įsteigtos klinikos.

„Dėl perdėtai ribojančių įstatymų nukenčia ir mūsų piliečiai, ir šalies biudžetas. Jei mums iš tiesų rūpi demografija, rūpi, kad žmonės gimdytų vaikus, tai metas sudaryti sąlygas to norintiems“, – sako M. Danielė.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas po ilgų diskusijų tarp žmogaus teisių klausimais liberalių ir konservatyvių politikų Seime priimtas 2016 metais, o pradėjo veikti 2017 metų pavasarį. Šios paslaugos tapo apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų ir jomis pasinaudojo keli tūkstančiai porų.

Seimas iš pradžių buvo įpareigojęs pagalbiniam apvaisinimui sukurtus embrionus saugoti neribotą terminą, bet pernai amžino saugojimo atsisakė.