- Leonardas Marcinkevičius, Benas Brunalas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nepaisant Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen praėjusią savaitę inicijuotos visų frakcijų diskusijos dėl Konstitucijos keitimo siekiant išsaugoti tiesioginius merų rinkimus, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija savo pačių iniciatyva teikia Pagrindinio šalies įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtų įteisinami tiesioginiai merų rinkimai.
LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Sysas tvirtina, kad tai yra socialdemokratų atlikti „namų darbai“, kurie galėtų būti pagrindas tolesnėms diskusijoms.
„Tai yra namų darbas. Mes ateiname jau paruošę, nes kai mes susirenkame 5-7 seniūnai, tai vis tiek mes turime turėti dokumentą, apie kurį galime kalbėti. Seimo pirmininkė žadėjo kažką paruošti, bet mes nelaukiame, kol kažkas paruoš, mes ateiname su savo paruoštu dokumentu, kuris gali būti tas dokumentas, dėl kurio mes galime kalbėtis“, – LSDP frakcijos surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A. Sysas.
Parlamentaro nuomone, didžiausia diskusija turėtų vykti dėl tiesiogiai renkamų merų įgaliojimų apibrėžimo.
„Aš manau, kad didžiausia diskusija bus dėl mero galios. Ar jis yra vykdomosios valdžios, ar įstatymų leidžiamosios valdžios atstovas“, – teigė socialdemokratas, pažymėdamas, kad LSDP neva nesiekia lenktyniauti su kitomis frakcijomis, o tiesiog siekia konstruktyvumo.
„Mes tikrai nesiruošiame čia lenktyniauti, bet mes esame konstruktyvi opozicija ir ateiname ne pasėdėti, o atnešame konkrečius įstatymus“, – tikino A. Sysas.
Mes tikrai nesiruošiame čia lenktyniauti, bet mes esame konstruktyvi opozicija ir ateiname ne pasėdėti, o atnešame konkrečius įstatymus.
ELTA primena, kad Konstitucinis Teismas praėjusią savaitę paskelbė, jog tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“.
Šis KT nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.
Tuo tarpu Seime, reaguojant į KT sprendimą, įvyko pirmasis Seimo frakcijų seniūnų susitikimas, kuriame pavyko rasti frakcijų sutarimą dėl Konstitucijos 119 straipsnio keitimo, siekiant išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką. Seimo pirmininkė V. Čmilytė–Nielsen sakė, kad atitinkamos pataisos pateikimo tikisi jau šioje pavasario sesijoje. Ji taip pat optimistiškai vertina galimybę surinkti 94 būtinus palaikymo balsus.
Seimo pirmininkė: namų darbus darome visi
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, reaguodama į socialdemokratų teikiamas Konstitucijos pataisas, teigė, kad nors su šia iniciatyva detaliai ji dar nesusipažino, tačiau neabejoja, kad ruošiantis trečiadienį suplanuotam frakcijų seniūnų susitikimui namų darbus rengia visos politinės jėgos.
„Namų darbus, matyt, visi padarėme. Yra ir pas mane galimų Konstitucijos pataisų juodraštis“, – atsakinėdama į žurnalistų klausimus Seime kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Namų darbus, matyt, visi padarėme. Yra ir pas mane galimų Konstitucijos pataisų juodraštis.
Ji priminė, kad praėjusią savaitę visų Seimo frakcijų seniūnai sutarė dėl tolesnio bendradarbiavimo bei vienos bendros iniciatyvos, kuri prieš tai būtų suderinta su visomis frakcijomis.
„Mes praėjusią savaitę susirinkę su visais frakcijų seniūnais, Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovais kalbėjome apie tai, kad svarbu derinti iniciatyvas ir išeiti su viena bendra (iniciatyva-ELTA), ir aš vis dar viliuosi, kad tai mums pavyks padaryti“, – teigė Seimo pirmininkė.
Seimo frakcijos svarsto, ar riboti merų kadencijas
V. Čmilytė-Nielsen teigia, kad su parlamento frakcijomis svarstoma, ar ateityje turėtų būti apribotos merų kadencijos. Pasak jos, po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo, kad tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijai, visos parlamentinės frakcijos sutinka, jog būtina ieškoti sprendimų, leisiančių ir toliau išlaikyti praktiką merus rinkti tiesiogiai. Tuo tarpu, ar bus atrastas sutarimas riboti merų kadencijas, aiškina politikė, kol kas yra sunku pasakyti. Jos teigimu, šiuo klausimu politinės partijos gali turėti skirtingas nuomones.
„Aš manyčiau, kad iš Konstitucinio Teismo išaiškinimo sektų, kad reikėtų svarstyti kadencijų apribojimą. Klausimas dabar yra, ar tai reikėtų reguliuoti teikiant Konstitucijos pataisą, ar galima tai palikti apspręsti įstatymo pakeitimu. Kaip tik dėl to mes rytoj padiskutuosim su frakcijos seniūnais“, – Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Aš manyčiau, kad iš Konstitucinio Teismo išaiškinimo sektų, kad reikėtų svarstyti kadencijų apribojimą.
„Dėl tiesioginių merų rinkimų visi vienareikšmiškai sako, kad mes turėtume keisti Konstituciją, ir palaiko tiesioginius merų rinkimus. Iš esmės dėl balsavimo būdo išsaugojimo sutarimas yra politinis. Dėl kadencijų – tai yra kita diskusija, ir šiandien aš dar nesu pasirengusi atsakyti į klausimą, ar visi vienodai mato“, – pridūrė liberalė.
Kiek galėtų būti siūloma įstatymu įtvirtinti merų kadencijų, teigė V. Čmilytė-Nielsen, kol kas anksti svarstyti.
„Tai šiek tiek ankstyvas klausimas. Nuomonės čia gali šiek tiek skirtis, bet, manau, kad galima rasti bendrą vardiklį“, – teigė ji.
ELTA primena, kad Konstitucinis Teismas praėjusią savaitę paskelbė, jog tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“.
Šis KT nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.
Tuo tarpu Seime, reaguojant į Konstitucinio Teismo sprendimą, įvyko pirmasis Seimo frakcijų seniūnų susitikimas, kuriame pavyko rasti frakcijų sutarimą dėl Konstitucijos 119 straipsnio keitimo, siekiant išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką. Seimo pirmininkė V. Čmilytė–Nielsen sakė, kad atitinkamos pataisos pateikimo tikisi jau šioje pavasario sesijoje. Ji taip pat optimistiškai vertino galimybę surinkti 94 būtinus palaikymo balsus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidento patarėjas įvardijo, kodėl šalies vadovas neatsakė į VSD pranešėjo komisijos klausimus3
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas, atsakydamas į Seimo laikinosios komisijos klausimus, būtų legitimizavęs šią, anot Daukanto aikštės, politizuotą parlamentinį tyrimą....
-
Prezidentas žada tęsti derybas su kitais sąjungininkais dėl rotacinės oro gynybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda žada tęsti derybas su kitais sąjungininkais, siekiant Lietuvoje įgyvendinti rotacinį oro gynybos modelį. ...
-
G. Nausėda: prie tyrimo dėl galimos korupcijos krašto apsaugoje gali būti sugrįžta7
Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje, prezidentas Gitanas Nausėda perspėja, kad prie jo dar gali būti sugrįžta, jei paaiškės naujų aplinkybių. ...
-
Teisėsaugos veiksmai „darbiečių“ būstinėje – tiriant 500 tūkst. eurų pasisavinimą EP16
Po šią savaitę atliktų procesinių veiksmų Darbo partijos būstinėje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) paskelbė apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant Eu...
-
S. Skvernelis: opozicija padarė klaidą nedalyvaudama VSD pranešėjo komisijoje6
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tikina, kad kitos opozicinės frakcijos suklydo neįsitraukdamos į Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos veiklą. ...
-
Mirė žinomas Varėnos rajono politikas9
Ketvirtadienį pranešta, kad mirė žinomas Varėnos rajono politikas Rimantas Radžius. Jam buvo 62-eji. ...
-
Neatmeta galimybės, kad A. Veryga trauksis iš prezidento rinkimų, o „valstiečiai“ rems I. Vėgėlę34
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis mano, kad „valstiečiai“ gali persigalvoti dėl savo kandidato prezidento rinkimuose ir kelti ne partietį Aurelijų Verygą, o remti advokato Igno Vėgėlės kandidatūr...
-
I. Šimonytė: Lietuvos narystė NATO yra milžiniškas valstybės pasiekimas7
Lietuvai minint 20-ąsias narystės NATO metines, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sveikina šalies žmones. Pasak jos, narystė Aljanse yra milžiniškas valstybės pasiekimas. ...
-
Po FNTT pareigūnų apsilankymo Darbo partijos būstinėje apklaustas V. Gapšys2
Teisėsaugai atliekant ikiteisminį tyrimą, galimai susijusį su Darbo partijos atstovų veikla Europos Parlamente (EP), liudytoju apklaustas šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atliekantis parlamentaras Vytautas Gapšys. ...
-
Pranešėjas T. Gailius tikina pats paviešinęs savo tapatybę4
Generalinei prokuratūrai pareiškus, kad Seimo laikinoji komisija atskleidė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus asmens duomenis, jis pats sako su šiuo priekaištu komisijai nesutinkantis. ...