Žinių tarnybos darbuotojai atsisakė dalyvauti, remdamiesi Visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinta viešosios informacijos rengėjų, platintojų, savininko ar žurnalisto teise išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį, neatskleisti informacijos šaltinio.

Tada tokio paaiškinimo raštu užteko.

Komentaras
Dainius Radzevičius, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

Manau, kad lazdą perlenkė teisėsaugos struktūros ir teismas, kuris sankcionavo jų veiksmus. Tačiau labiausiai persistengė tie, kurie įvardijo tą informaciją kaip slaptą. Mes su kolegomis daug kartų skaitėme tą pranešimą. Nieko slapto ten neradome. Stebina, kad tokie pranešimai tampa valstybės paslaptimis, kurią kažkaip nutekino, o paskui dėl to pradėjo dar ir tyrimą. Taigi kyla klausimas, kas suinteresuotas įslaptinti dalykus, kurie nėra slapti, paskui nutekinti žurnalistams ir atlikti tyrimus dėl žurnalistų, o ne dėl pareigūnų, kurie visa tai paviešino? Tai – negražūs politiniai žaidimai, į kuriuos žurnalistai įtraukiami nuolat. Prisiminkime, R.Pakso apkaltą, kiek pažymų tada buvo paskleista – slaptų dokumentų, pokalbių išrašų. Ir tai buvo masinis reiškinys. Tada jokios žurnalistų apklausos nebuvo vykdomos. Didieji Lietuvos dienraščiai ne kartą yra paviešinę įvairias ikiteisminio tyrimo medžiagas, bet niekas jų nekvotė. Ir štai viena profesionaliausių žiniasklaidos priemonių – BNS, kuri informaciją pateikė labai subalansuotai, atsidūrė taikiklyje. Man tai kol kas nesuvokiama. Dabar žurnalistai turi imtis teisinės gynybos, nes šiandien vyksta teisinės procedūros – jos formaliai vadinamos liudytojų apklausomis, o realiai atrodo kaip įtariamųjų kvota. Jeigu demonstratyviai dviejų augalotų vyrų išsivedama žurnalistė iš Seimo, atimami kompiuteriai, daiktai, uždraudžiama bendrauti apie ikiteisminį tyrimą, procedūra labiau primena nusikaltėlių gaudymą nei liudytojų apklausą.