Nepaisant to, artėjant Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos vizitui Lietuvoje, Eltos kalbinti politologai teigia, kad Lietuvos aukščiausiųjų vadovų pozicija turi likti diplomatiška ir subtili. Pasak ekspertų, Lietuva neturi prabangos sau leisti susigadinti santykius su kaimynine valstybe.

Kaip Eltai sakė Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas, tokie dvišaliai prezidentų susitikimai yra gera proga aptarti abiem pusėms svarbius aspektus. Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvai bendraujant su Lenkija yra itin svarbūs infrastruktūriniai, energetiniai, geopolitiniai klausimai.

„Sunku pasakyti, ar prezidentas Nausėda nuspręs kalbėtis ir apie įstatymo viršenybės bei žmogaus teisių reikalus Lenkijoje, ar, vardan pažangos sprendžiant kitus svarbius Lietuvai klausimus, nuspręs nekelti šios temos“, – Eltai sakė prof. R. Vilpišauskas.

Visgi, kaip pastebėjo VU TSPMI ekspertas, žmogaus teisių ir įstatymo viršenybės principas aktualizavosi ES pradėjus diskusijas dėl daugiametės finansinės perspektyvos ir vadinamojo ekonomikos atsigavimo fondo skirstymo.

„Kaip žinome, ten yra numatytas lėšų panaudojimo susiejimas su įstatymo viršenybės principo taikymu ES valstybėse, ir Lenkijos premjeras (Mateuszas Morawieckis – ELTA) yra viešai pareiškęs kritiką bei paminėjęs, kad Lenkija gali vetuoti tokį susitarimą. Lyg ir atrodytų svarbu, iš Lietuvos interesų pusės žiūrint, išsakyti ir Lietuvos poziciją“, – sakė R. Vilpišauskas.

Tai, kas vyksta Lenkijoje, yra tiesioginė pasekmė to, kad Konstitucinis Tribunolas yra pajungtas politinei valdžiai.

Savo ruožtu kitas ekspertas – VU TSPMI politologas Marijušas Antonovičius atkreipė dėmesį, kad praktine prasme Lenkijoje neįvyko kažkas neįprasto. Panašių Konstitucinio Teismo pozicijų, pasak jo, Lenkijoje būta ir anksčiau.

„Tai, kas vyksta Lenkijoje, yra tiesioginė pasekmė to, kad Konstitucinis Tribunolas yra pajungtas politinei valdžiai. Žvelgiant teisiškai, kiek yra tekę matyti analizių, tai teisine prasme tas Konstitucinis Tribunolas nėra iš piršto laužtas – jis atitinka tam tikrą teisinę tradiciją Lenkijoje, nes ten abortų darymas yra griežtai apribotas Konstitucijoje.

Ir ankstesni KT yra pareiškę anksčiau kažką panašaus. (...) Ar yra universali teisė, kad kiekviena valstybė turi leisti darytis abortą? Neseniai Airijoje tas nebuvo leista ir tai niekam nekėlė problemų, nes buvo suprantama kaip vidinis dalykas“, – teigė M. Antonovičius.

Jis antrino R. Vilpišauskui, kad Lietuvą ir Lenkiją sieja daug bendrų projektų.

„Mes negalime dabartinėje situacijoje sau leisti turėti sudėtingus santykius su Lenkija“, – pabrėžė VU TSPMI politologas.

Vis dėlto R. Vilpišauskas tvirtino, kad Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai galima rasti tinkamą formatą, išsakant tiek savo poziciją dėl pagarbos žmogaus teisėms, tiek išsaugant gerus santykius su kaimynine valstybe. Kartu jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad A. Duda, viešėdamas Lietuvoje, susitiks ir su kandidate į premjeres Ingrida Šimonyte.

Pasak R. Vilpišausko, nepaisant to, kad naujoji valdančioji koalicija yra viešai pasmerkusi žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje ir Baltarusijoje, situacija Lenkijoje, teigė VU TSPMI profesorius, kelia Lietuvai sudėtingesnius klausimus.

Mes negalime dabartinėje situacijoje sau leisti turėti sudėtingus santykius su Lenkija.

„Visada yra būdas korektiškai išsakyti savo poziciją – ne ultimatumo forma, bet dialogo forma. Tam tokie formatai, kokiu dabar ir susitinka abiejų šalių vadovai, ir yra tinkami. Be to, bus įdomu, kaip vyks pokalbis tarp kandidatės į premjeres I. Šimonytės ir Lenkijos vadovo“, – teigė R. Vilpišauskas.

„Iš tiesų, ir politine, ir diplomatine prasme reikalauja subtilumo, bet kartu ir tam tikro vertybinio aiškumo“, – pripažino R. Vilpišauskas.

Savo ruožtu M. Antonovičius pridūrė, kad Lietuva šiuo klausimu turi „tam tikrą manevro laisvę“.

ELTA primena, kad spalio mėnesį Lenkijos Konstitucinis Tribunolas nusprendė, kad nėštumo nutraukimas vaisiaus apsigimimo atveju prieštarauja Konstitucijai. Tai reiškia, kad abortas yra teisėtas tik išžaginimo, kraujomaišos atvejais ir kai motinos sveikatai ir gyvybei gresia pavojus. Nuo tos dienos šalyje rengiami masiniai protestai. Tokį Lenkijos KT sprendimą pasmerkė Europos Taryba.

Moterų teisių gynimo grupės apytiksliai skaičiuoja, kad 80 000-120 000 Lenkijos moterų per metus dėl nėštumo nutraukimo vyksta į užsienį. Lenkijoje moterys susiduria su sunkumais net ir tais atvejais, kai nėštumo nutraukimas yra teisėtas. Nemažai gydytojų atsisako nutraukti nėštumą religiniais pagrindais.

Į Lietuvą antradienį darbo vizito atvyksiantį Lenkijos prezidentą A. Dudą šalies aktyvistės pasitiks protestais. Visuomeninė piliečių iniciatyva Moterų teisių judėjimas Lietuvoje teigia rodysiąs solidarumą su Lenkijos moterimis, protestuojančiomis dėl kaimyninėje valstybėje dar labiau sugriežtinto abortų įstatymo.