- Rugilė Augustaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Opozicijos atstovai, dar prieš metus Lietuvos pasitraukimą iš 17+1 formato vadinę neapgalvotu simboliniu žingsniu, sukėlusiu viešojoje erdvėje nereikalingą triukšmą, šiandien Latvijos ir Estijos pasitraukimo nelinkę sureikšminti.
Ketvirtadienį estų ir latvių Vyriausybėms pranešus apie sprendimą pasitraukti iš bendradarbiavimo formato su Pekinu, Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas teigia, esą šis sprendimas yra savalaikis, kadangi formatas, anot jo, šiuo metu nėra aktualus nei Kinijai, nei Europos Sąjungos valstybėms.
„O kas dabar pasikeitė? Kokį tai davė apčiuopiamą ar neapčiuopiamą rezultatą? Formatas 16+1, turint galvoje apskritai santykių pasaulyje kontekstą, jis yra tiesiog miręs. Tai vieni net nesivargina iš jo išeiti, kiti padarė žingsnius“, – penktadienį Eltai teigė G. Paluckas.
Nors, socialdemokrato nuomone, šis Rygos ir Talino sprendimas nebuvo priimtas sekant Lietuvos pėdomis, vis dėlto, džiaugiasi jis, Lietuva bent jau neliko „viena ant ledo“.
Aišku, mes ne kartą esame prašę kolegų estų ir latvių, kad jie mus palaikytų, nes mums nesmagu, mes vieni plakamės, blaškomės.
„Aišku, mes ne kartą esame prašę kolegų estų ir latvių, kad jie mus palaikytų, nes mums nesmagu, mes vieni plakamės, blaškomės. O kadangi dabar jau niekam tas 16+1 nėra aktualu dėl įtemptų santykių, tai aš apskritai nemanau, kad čia yra kažkoks pasiekimas. Atvirkščiai, tas formatas jau yra neaktualus ir neegzistuojantis, belikęs tik formalus. Tai čia ačiū latviams, estams, kad nepaliko mūsų vienų ant ledo, bet tai neturi jau jokio praktinio poveikio, nieko“, – komentavo G. Paluckas.
Tokios pat nuomonės laikosi ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis. Jo teigimu, šiuo metu didelės prasmės būti bendradarbiavimo formate su Kinija Baltijos šalims nėra.
„Kuo toliau, tuo labiau šiuo geopolitiniu laikotarpiu kiekviena valstybė pamato, ar tai yra aktualu, tai dabar didelės prasmės šiuo metu tas formatas tikrai nesuteikia, bent jau mūsų regiono valstybėms“, – kalbėjo S. Skvernelis, kartu pridurdamas, kad šiuo sprendimus nesistebi.
„Čia yra latvių ir estų Vyriausybių apsisprendimas ir jis nestebina. Tiek Latvijoje, tiek Estijoje šiuo metu yra analogiškai kaip mūsų – konservatorių Vyriausybės, premjerai ir tokia pati situacija. Turime panašią ekonominę situaciją, panašias problemas ir panašią užsienio politiką, tai nieko nestebina“, – pridūrė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis.
ELTA primena, kad ketvirtadienį, praėjus daugiau nei metams, kai Lietuva pasitraukė iš bendradarbiavimo formato su Kinija „17+1“, jos pavyzdžiu pasekė Estija ir Latvija.
Patvirtinęs sprendimą trauktis iš bendradarbiavimo su Kinija formato 2021 m. gegužę, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino ir kitas ES valstybes apleisti iniciatyvą. Jo teigimu, kur kas efektyviau, jei ES valstybės su Kinija bendradarbiautų formatu 27+1. Tai sukėlė Pekino pasipiktinimą.
Sprendimą kritikavo ir opozicija, kuri teigė, kad išėjimas iš šio formato prilygsta informacijos praradimui ir Lietuvos lyderystė, Vakarų valstybėms užduodant toną, pastebėta nebus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Vėgėlė tikina, kad VRK išvada dėl rinkėjų papirkinėjimo yra nepagrįsta3
Prezidento posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė sako, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išvada, jog dovanodamas gėles moterims jis papirkinėjo rinkėjus, yra nepagrįsta. ...
-
„Vardan Lietuvos“ keliamas A. Širinskienės klausimas: R. Baškienė sako, kad niekas nenori kolegės11
Jau kurį laiką parlamento koridoriuose netilus kalboms apie tai, jog Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė ketina jungtis prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos, politinės jėgos lyderis Saulius Sk...
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
A. Bilotaitė įvardijo, kas lems Lietuvos sprendimą dėl migrantų priėmimo6
Vidaus reikalų ministrė sako, kad Lietuvos apsisprendimą, ar priimti daugiau nei pusantro šimto migrantų, lems būsima finansinė ir grėsmių situacija. ...
-
G. Nausėda apie balsavimą JAV dėl pagalbos Ukrainai: dabar pats metas pasielgti teisingai
Jungtinių Valstijų (JAV) Atstovų Rūmams šeštadienį ketinant balsuoti dėl pagalbos Ukrainai paketo, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „dabar yra pats metas pasielgti teisingai“. ...
-
G. Nausėda: Europa pajėgi suteikti Ukrainai jos prašomų „Patriot“ sistemų
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europa yra pajėgi suteikti Ukrainai jos prašomų „Patriot“ oro gynybos sistemų. ...
-
I. Šimonytė: ne visi kandidatai į švietimo ministrus gali norėti priimti šį pasiūlymą2
Svarstydama apie kandidatus į švietimo ministrus, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad „pavardžių visada yra“, bet ne visi jos akimis tinkami pretendentai gali norėti šiuo metu priimti pasiūlymą vadovauti ministerijai. ...
-
D. Žalimas klaida vadina žmonos ir „laisviečių“ sutartį dėl konsultacijų35
Valdančiųjų „laisviečių“ kandidatas prezidento rinkimuose Dainius Žalimas sako, kad partijos ir jo žmonos sutartis dėl konsultacijų rinkimų kampanijos metu buvo klaida, o išmokėti pinigai grąžinti. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
VRK: dovanodamas gėles moterims Kaziuko mugėje I. Vėgėlė papirkinėjo rinkėjus41
Kandidatas į prezidentus advokatas Ignas Vėgėlė, dovanodamas gėles moterims Kovo 8–osios proga Vilniuje, Kaziuko mugėje, pažeidė draudimą papirkti rinkėjus, ketvirtadienį nutarė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...