„Matyčiau pakankamai solidų partijos ir programinių nuostatų atstovavimą“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji įvardijo, kad Liberalų sąjūdžiui svarbu kuo sklandžiau perimti „buksuojančius darbus“ – situaciją sveikatos apsaugos srityje, ekonominę ir finansinę valstybės ir verslo padėtį. Pasak V. Čmilytės-Nielsen, partijai svarbu akcentuoti mokestinės bazės stabilumą, pokyčius švietimo sektoriuje.

„Liberalų sąjūdis mano, kad mes galėtume šiose derybose kalbėti apie tris ministerijas, jos susijusios su tais programiniais punktais – švietimo, aplinkos ir ekonomikos bei inovacijų ministerija. Taip pat manome, kad kaip antrą rezultatą parodžiusi koalicijos partnerė galime ir turėtume kandidatuoti ir į Seimo pirmininko postą“, – teigė Liberalų sąjūdžio vadovė.

Manome, kad kaip antrą rezultatą parodžiusi koalicijos partnerė galime ir turėtume kandidatuoti ir į Seimo pirmininko postą.

Kalbėdamas apie galimus partijos deleguotus ministrus, partijos lyderės pavaduotojas Simonas Gentvilas neslėpė, kad galėtų imtis aplinkos ministro posto.

Pasak S. Gentvilo, ekonomikos ir inovacijų ministru liberalai siūlytų Simoną Kairį, o kandidato į švietimo, mokslo ir sporto ministeriją kol kas atskleisti nepanoro.

„Mes turime labai kompetentingą asmenį, toks postas reikalauja labai autoritetingo asmens, nes jis turi bendruomenėje turėti užnugarį, kaip joks kitas ministras“, – teigė S. Gentvilas.

E. Rudelienė: pralaimėjimą vertinu kaip laimėjimą gyventojams

Liberalų sąjūdžio buvusi kandidatė į Seimą, Trakų rajono merė Edita Rudelienė neslepia nusivylimo, kad Trakų-Vievio vienmandatėje apygardoje jai nepavyko iškovoti dar vieno Seimo nario mandato partijai.

Vis dėlto, E. Rudelienės vertinimu, gyventojai išreiškė norą, kad ji tęstų darbą kaip merė.

„Kiekvienas politikas, eidamas į rinkimus, eina laimėti – tai būtų dar vienas partijos laimėjimas, mandatas frakcijoje Seime, bet šiandien šį savo pralaimėjimą Seimo rinkimuose vertinu kaip laimėjimą gyventojų atžvilgiu. Matyt, nori, kad dirbčiau toliau Trakų krašte“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė E. Rudelienė.

ELTA primena, kad Trakų-Vievio vienmandatėje apygardoje E. Rudelienė antrajame Seimo rinkimų ture pralaimėjo socialdemokratui Kęstučiui Vilkauskui. Pastarasis pelnė 55,5 proc. rinkėjų balsų, o E. Rudelienė sulaukė 41,79 proc. rinkėjų palaikymo.

S. Gentvilas: daug diskutuosime apie ilgalaikius pokyčius

S. Gentvilas pripažįsta, kad tiek liberalai, tiek Laisvės partija, tiek konservatoriai švietimą išskiria kaip prioritetinę sritį, tačiau teigia nemanąs, kad dėl skirtingo požiūrio į švietimą galimi valdančiosios koalicijos partneriai galėtų sukonfliktuoti. S. Gentvilas teigia, kad galimi koalicijos partneriai daug laiko skirs diskusijoms dėl pokyčių švietimo srityje ir dėl to prieis prie tvarių, ilgalaikių sprendimų.

„Politikoje neapsimoka investuoti į švietimą šiandien, nes rezultatą pamatysi tik po dešimtmečių, todėl reikia ilgai diskutuoti apie tai, ir mums reikia užsibrėžti, kad po Kubiliaus Butkevičiaus ir Skvernelio vyriausybių Šimonytės Vyriausybė irgi būtų ketverius metus visą kadenciją išbuvusi Vyriausybė, kuri pradeda reformas, pokyčius pirmais metais, sugeba juos įgyvendinti ir matyti tolimesnį rezultatą“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė S. Gentvilas.

Stabilumui pasiekti reikia išsamių diskusijų, nes švietimas susideda ir iš mokytojų parengimų ir iš mokyklų tinklo, ir iš aukštojo mokslo finansavimo, be galo plati sritis.

„Stabilumui pasiekti reikia išsamių diskusijų, nes švietimas susideda ir iš mokytojų parengimų ir iš mokyklų tinklo, ir iš aukštojo mokslo finansavimo, be galo plati sritis“, – taip pat pridūrė jis.

S. Gentvilas teigia nemanąs, kad galimi koalicijos partneriai galėtų sukonfliktuoti dėl švietimo srities ir prioritetų joje.

„Profesionalų yra tiek Laisvės partijoje, tiek konservatorių, tiek ir liberalų, tai aš nemanau, kad mes čia sukonfliktuosime.  Atvirkščiai, mes praleisime labai daug laiko diskutuodami, ką iš tikrųjų reikia padaryti ir kaip susitarti, kad tai būtų tvarūs sprendimai dvidešimtmečiams“, – akcentavo jis.

Tuo tarpu Liberalų sąjūdžio buvusi kandidatė į Seimą, Trakų rajono merė E. Rudelienė akcentuoja, kad apie švietimą reikia diskutuoti ne tik formuojant valdančiąją daugumą ar tariantis dėl švietimo ministro posto. Jos teigimu, siekiant užtikrinti stabilumą švietimo srityje būtinas partijų susitarimas.

„Turėtų būti visų partijų susitarimas, tai, ką šnekėjome prieš rinkimus, kad vis dėlto švietimas taptų prioritetinis, ir ne kiekvienais metais būtų kaitaliojama“, – sakė E. Rudelienė, akcentuodama, kad partijos turi sutarti dėl procento, kuris stabiliai, kiekvienais metais, nuo biudžeto būtų skiriamas švietimo sričiai.

Su Laisvės partija mato „ilgą meilės istoriją“

S. Gentvilas teigė nematantys problemų dėl koalicijos tariantis su Laisvės partija. Pasak politiko, daugiausia klausimų gali kilti patiems konservatoriams, ieškant sutarimo partijos viduje.

„Aš nematau mums problemos su Laisvės partija, tariantis dėl koalicinės sutarties. (...) Skirtumai tarp mūsų buvo labiau asmenybės, bet ne politinės programos. Žvelgiant į priekį, aš manau, bus didesnis iššūkis konservatoriams susitarti viduje, kuris flangas formuos jų politiką šioje kadencijoje – ar liberalusis, ar krikdemiškas“, – komentavo jis.

„Su Laisvės partija matau ilgą meilės istoriją, kuri tęsis toliau. Man atrodo, kažkuria prasme liberalų rinkėjui labai pasisekė“, – pridūrė S. Gentvilas.

Žvelgiant į priekį, aš manau, bus didesnis iššūkis konservatoriams susitarti viduje, kuris flangas formuos jų politiką šioje kadencijoje – ar liberalusis, ar krikdemiškas.

Pasak Liberalų sąjūdžio pirmininkės pavaduotojo, kovojant su pandemija šiuo metu itin svarbus kuo daugiau kalbėtis su visuomene.

„Ką reikia greitai pasakyti, virusas yra tarp mūsų, reikia kalbėti su visuomene. Pavasarį buvo „Koronastop“ milžiniška kampanija, šiandien esame kelis kartus didesnėje antrojoje bangoje, tačiau visuomenės informavimas yra bent keletą kartų mažesnis per Vyriausybės prizmę, viešuosius ryšius, nėra investuojama į tai. Ir tai yra blogai, nes visuomenė nes visuomenė priima skeptiškiau šitą dalyką“, – kalbėjo jis.

„Prisiminkime vieną iš strateginių klaidų, aš sakyčiau, kovą, balandį tribūną užėmė Aurelijus Veryga. Tuo metu pagal sociologines apklausas jis buvo, kaip bevertinsim, nepopuliariausias Lietuvoje politikas, tik po to pakilo jo reitingas. Dalies visuomenės net ir teisingi A. Verygos pasisakymai buvo automatiškai atmetami, nes žmonės neturėjo pasitikėjimo kredito. Tai rodo, kad neturime suteikti politikams tribūnos tokiais momentais, o turime pasikliauti profesionalais“ ,– pridūrė politikas.

Lenkija – strateginis partneris, tačiau yra „bet“

Anot Liberalų sąjūdžio, Lenkija yra viena iš svarbiausių Lietuvos strateginių partnerių tiek Europos Sąjungoje, tiek NATO, tačiau šios šalies problemų negalima ignoruoti.

„Turime vieną „bet“, bet labai stiprų „bet“. Mes negalime pateisinti teismų perėmimo, negalime pateisinti žiniasklaidos cenzūros, negalime pateisinti kai kurių pažeidimų prieš žmogaus teises ir demokratinius principus, kurie jau ES mastu įvardinti, vien dėl to, kad Lenkija yra strateginis Lietuvos partneris“, – kalbėjo S. Gentvilas.

„Mes turime užtikrinti, kad Lenkijoje būtų gyvybinga ir žiniasklaida, ir opozicija, ir gerbiamos žmonių teisės“, – pridūrė jis. 

Iki šiol opozicijoje buvę liberalai rinkimuose iškovojo 13 mandatų ir dalyvauja derybose dėl dėl centro-dešinės valdančiosios koalicijos su rinkimus laimėjusiais Tėvynes sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais ir Laisvės partija.

Konservatoriai Seimo rinkimuose iškovojo 50 mandatų, Laisvės partija – 11. Šios jėgos turėtų 74 narių daugumą Seime.

Aktyvumas.