- Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė teigia, kad šią savaitę pradėtas rengti parlamentinių partijų susitarimas dėl užsienio politikos turėtų apimti konkrečius tikslus, šiems tikslams kylančias konkrečias grėsmes bei priemones, kaip šios grėsmės bus minimizuojamos.
Politikė viliasi, kad šis susitarimas bus parengtas jau gegužės pradžioje.
„Vakar įvyko pirmasis mūsų pasitarimas dėl užsienio politikos susitarimo. Mes pasikeitėme nuomonėmis, kas turėtų būti tame susitarime, kokio ilgio jis galėtų būti, kokios galėtų būti tos temos, kur mums reikės ilgiau padiskutuoti“, – Eltai teigė L. L. Andrikienė.
URK pirmininkė taip pat pažymi, kad susitarimą rengiančių partijos atstovų nuomone, į dokumentą nėra prasmės įtraukti abstrakčias deklaracijas arba prioritetines užsienio politikos kryptis, nes dėl šių aspektų politikų nuomonės sutampa. Pasak politikės, svarbiausias susitarimo tikslas yra suformuluoti užsienio politikos tikslus, numatyti galimas grėsmes, kurios gali kilti šių tikslų siekiant, ir nutarti kaip šias grėsmes būtų galima minimizuoti.
„Mums svarbu suformuluoti užsienio politikos tikslus nekartojant to, kas jau yra numatyta Vyriausybės programoje. Identifikuoti grėsmes, kurios kyla Lietuvai ir gali kilti realizuojant mūsų užsienio politikos tikslus ir, žinoma, mums sutarti tarpusavyje tarp politinių partijų, kaip mes tas grėsmes minimizuosime, kaip mes su jomis kovosime, kaip Lietuva pasieks savo tikslų“, – sakė ji.
L. L. Andrikienė teigia, kad planuojama, jog šis partijų susitarimas galiotų iki 2028 metų.
„Nuo 2022 iki 2028 metų bus tokie svarbūs dalykai kaip 2027 metais Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungoje. Ir mums dabar jau tam pirmininkavimui reikia ruoštis, jeigu norime pasiekti savo tikslus. Tai reiktų numatyti, kokie tie bus Lietuvos tikslai ir ko mes norime“, – akcentavo komiteto pirmininkė.
„Ukraina, pavyzdžiui, Europos Sąjungoje bus Lietuvos tikslas ar ne? Moldova Europos Sąjungoje bus Lietuvos tikslas ar ne? Kitas dalykas, kitąmet Vilniuje turėtų vykti NATO viršūnių susitikimas. Ko mes norime iš to susitikimo, ko mes sieksime. Ir dėl šitų dalykų mums iš tikrųjų reikėtų sutarti tarp politinių partijų“, – taip pat pažymėjo ji.
Politikė teigia sieksianti, kad susitarime dėl užsienio politikos atsirastų ir Kinijos bei Taivano klausimas.
„Klausimas, kuris irgi, man atrodo, turėtų būti susitarime, tai Kinija ir Taivanas. Dėl šio klausimo irgi tam tikrų purslų buvo pastaruoju metu ir mes turime dėl to susitarti“, – sakė ji.
Kitą savaitę partijos pateiks savo pasiūlymus
L. L. Andrikienė teigia, kad ketinama, jog jau ateinantį pirmadienį partijos pateiks savo pasiūlymus, kurie, jų vertinimu, turėtų atsidurti susitarimo projekte. Visgi politikė pripažįsta, kad susitarimą rengiančių politikų vizija, kaip dokumentas turėtų atrodyti, kol kas išsiskiria.
„Vieniems atrodo, kad tas susitarimas gal galėtų tilpti viename-dviejuose puslapiuose. Tuo tarpu kiti pateikė pavyzdžių, kad, tarkime, Danijos politinių partijų susitarimas yra 60 puslapių, jame išdėstytos visokios plonybės“, – atkreipė dėmesį L. L. Andrikienė.
Užsienio komiteto pirmininkė teigia, kad rengiant susitarimą bus atsižvelgiama ir į ekspertų, diplomatų nuomones. Jos teigimu, kai bus suderintas preliminarus dokumento tekstas, jis bus dar pateiktas prezidentui bei užsienio reikalų ministrui.
Viliasi, kad susitarimas bus parengtas gegužės pradžioje
Komiteto pirmininkė viliasi, kad galutinis susitarimo projektas galėtų būti parengtas jau gegužės pradžioje.
„Skaičiuojame taip, kad mes gegužės pradžioje galėtume turėti tokį susitarimą suderintą“, – sakė Seimo narė.
„Matysime, kaip mums seksis, bet apskritai aš žiūriu optimistiškai į tą darbą. Aš pažinodama savo kolegas, iš kurių didžioji dalis Užsienio reikalų komiteto narių, su kuriais mes kiekvieną dieną dirbame toje srityje, tai aš manau, kad mums turėtų pavykti pasiekti susitarimą. Gal kartais kai kuriais klausimais tai gali būti pats mažiausias bendras vardiklis, bet turėtume susitarti“, – taip pat pažymėjo ji.
L. L. Andrikienė taip pat akcentuoja, kad trečiadienį susitarimą dėl užsienio politikos rengiantys asmenys yra pakviesti į susitikimą su prezidentu.
„Rytoj mes visi esame pakviesti į Prezidentūrą, išklausysime prezidento, kokius jis užsienio politikos uždavinius mato. Manau, kad tas apsikeitimas nuomonėmis rytoj irgi yra reikalingas“, – teigė politikė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Lietuvą kitą savaitę atvyksta EVT pirmininkas Ch. Michelis, ES šalių vadovai
Į Vilnių kitą antradienį atvyks Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) ir keturių Europos Sąjungos valstybių vadovai. ...
-
Ragina kandidatus į prezidentus vienytis, kad I. Šimonytė nepatektų į antrą turą
Opozicinių „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, jog partija svarstys vienyti jėgas su kitais kandidatais prezidento rinkimuose, kad konservatorių keliama premjerė Ingrida Šimonytė nepatektų į antrąjį rinkimų turą. ...
-
D. Grybauskaitė: turime taikaus gyvenimo biudžetą daryti gynybos biudžetu19
Kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį paragino šalies politikus daugiau investuoti į krašto apsaugą ir atsikratyti taikos mentaliteto. ...
-
G. Nausėda narystės NATO minėjimo ceremonijoje: taika Europoje nėra savaime suprantamas reiškinys3
Šiandien Lietuva neturėtų, kuo džiaugtis, jeigu nebūtų priėmusi įžvalgių sprendimų nepriklausomybės pradžioje, penktadienį minint narystės NATO 20-metį sakė prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento patarėjas įvardijo, kodėl šalies vadovas neatsakė į VSD pranešėjo komisijos klausimus7
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas, atsakydamas į Seimo laikinosios komisijos klausimus, būtų legitimizavęs šią, anot Daukanto aikštės, politizuotą parlamentinį tyrimą....
-
Prezidentas žada tęsti derybas su kitais sąjungininkais dėl rotacinės oro gynybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda žada tęsti derybas su kitais sąjungininkais, siekiant Lietuvoje įgyvendinti rotacinį oro gynybos modelį. ...
-
G. Nausėda: prie tyrimo dėl galimos korupcijos krašto apsaugoje gali būti sugrįžta7
Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje, prezidentas Gitanas Nausėda perspėja, kad prie jo dar gali būti sugrįžta, jei paaiškės naujų aplinkybių. ...
-
Teisėsaugos veiksmai „darbiečių“ būstinėje – tiriant 500 tūkst. eurų pasisavinimą EP33
Po šią savaitę atliktų procesinių veiksmų Darbo partijos būstinėje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) paskelbė apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant Eu...
-
S. Skvernelis: opozicija padarė klaidą nedalyvaudama VSD pranešėjo komisijoje6
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tikina, kad kitos opozicinės frakcijos suklydo neįsitraukdamos į Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos veiklą. ...
-
Mirė žinomas Varėnos rajono politikas10
Ketvirtadienį pranešta, kad mirė žinomas Varėnos rajono politikas Rimantas Radžius. Jam buvo 62-eji. ...