- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) apsvarstė Lietuvos įmonių, turinčių verslą Rusijoje, galimą poveikį nacionaliniam saugumui, praneša LNK.
„Sisteminį priešiškų valstybių poveikį mūsų ekonomikai, o per ją ir politikai, mes esame eliminavę, suvaldę ir atrodome tikrai neblogai. Jeigu kalbėtume apie strateginius ūkio sektorius – energetiką, transportą, telekomunikacijas – priešiškų valstybių kontrolės ten nėra. Kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse situacija daug liūdnesnė. Bet šalia to mes turime karo akivaizdą ir visą sankcijų politiką. Be jokios abejonės, sankcijų politiką ES vykdo kaip vienetas, bet būna atvejų, kai yra tam tikrų apėjimų. Šalys bando padėti Rusijai apeiti, yra konsultacijų, kaip tuos pinigus išvedinėti iš kitų ES narių“, – teigė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Lietuvoje vis dar yra verslų, turinčių ryšių su Rusija, tačiau jos sudaro tik 1 proc. visų Lietuvos užsienio investicijų. Pasak L. Kasčiūno, šis NSGK posėdis buvo skirtas būtent tiems verslams įspėti.
Kuo būtų galima papildyti baudžiamąjį kodeksą, kad tie žmonės, kurie linkę padėti kažkam apeiti sankcijas, gautų per pirštus.
„Mes išgryninome idėją, kad reikėtų baudžiamajame kodekse sustiprinti bausmę, kad atgrasytų nuo tokių veiksmų Lietuvoje. Finansinių nusikaltimų tarnybos su pinigų plovimo prevencijos centru mums pasiūlys tam tikras formuluotes, kuo būtų galima papildyti baudžiamąjį kodeksą, kad tie žmonės, kurie linkę padėti kažkam apeiti sankcijas, gautų per pirštus. Identifikavome vieną silpnesnę vietą ir tą spragą ten užpildysime. Kiti dalykai susiję su tuo, kad, pavyzdžiui, dalyvauji Lietuvos politikoje ir turi verslą Lietuvoje ir Rusijoje, t. y. moki mokesčius Rusijai. Šiandieninėje karo akivaizdoje moki priešiškai valstybei mokesčius, iš kurių ji finansuoja karą Ukrainoje. Mes tokių atvejų Lietuvoje turime. Lietuvos užsienio investicijų Rusijoje yra tik 1 proc. Tie skaičiai nedideli tiek Rusijos kapitalo įmonių Lietuvoje, tiek Lietuvos kapitalo įmonių Rusijoje. Mūsų posėdis skirtas tam, kad pasiųsti signalą verslui – jeigu jis gali, geriausia būtų savanoriškai ieškoti būdų, kaip iš ten pasitraukti“, – tikino nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Viešojoje erdvėje pasigirdo nuogąstavimų, esą, lietuviško verslo nereikėtų varžyti, o verčiau leisti pačiam apsispręsti, kaip elgtis. NSGK pirmininkas įsitikinęs, kad verslo santykių palaikymas su priešiškomis valstybėmis kenkia nacionaliniam saugumui.
„Žiūrint apie kokį verslą kalbama. Jei esi politikas ir turi verslą, tai čia jau ne tik reputacijos klausimas, yra daug didesni reikalavimai. Kalbant apie kitus atvejus, yra ne tik moralinis, bet ir nacionalinio saugumo klausimas. Tu padedi šaliai, kuri kovoja prieš mūsų strateginius sąjungininkus. Viena vertus, norėtųsi sąmoningumo – čia būtų geriausias kelias, žmonės tiesiog iš ten išeidinėtų, kas iš esmės ir vyksta. Šiandien girdėjome iš verslo bendruomenės, kad jų Rusijoje konceptualiai nėra, tik likučiai, nėra plėtros. Norėtųsi, kad tas pasitraukimas vyktų savanoriškai, bet, jeigu yra galimybė iš valstybės pusės šiek tiek tų saugiklių suformuluoti... Mes dar esame diskusinėje fazėje, nes norint judėti į priekį su stipresniais draudimais, tai natūralu, kad reikia rasti ir palaikymą. Kol kas yra skirtingos nuomonės. Diskusijas pratęsime, išeisime su tam tikrais pasiūlymais. Nesakau, kad tai bus visiškas draudimas, bet su tam tikrais papildomais saugikliais dabartiniam mūsų teisiniam reguliavimui“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Jeigu esi politikoje ir turi verslą Rusijoje, kaip padaryti, kad tavęs ten neprispaustų ir netaptum Rusijos interesų atstovu Lietuvoje?
L. Kasčiūnas džiaugėsi Lietuvos sprendimu įsirengti suskystintų gamtinių dujų terminalą. Dėl jo esame atsparesni Rusijos energetiniam šantažui.
„Rusija projektavo Lietuvos baudimą dėl Kaliningrado tranzito prieš mėnesį. Anksčiau visi žiūrėtų į energetiką ir sakytų „va, čia tai mes užvošim“ – galima Vokiečius užspausti dėl energetinių dalykų su dujomis, latviams gali užsukti, o Lietuvai tu nieko negali su dujomis padaryti. Mes turime suskystintų dujų terminalą, kuris čia tiek buvo kritikuotas, bet yra gyvybiškai svarbus dalykas. Mes esame susijungę su dujų saugykla. Kai Europa svarsto, ką reikės daryti, Lietuva turi stiprų pamatą po kojomis. Per ekonomiką, per čia veikiančius Rusijos subjektus mus spausti yra beveik neįmanoma, mes pakankamai atsparūs, nes ryšius esame gerokai nutraukę. Ar gali veikti per ką nors, kas iš Lietuvos turi investicijų Rusijoje – atviras klausimas. Pasižiūrėkime giliau. Jeigu esi politikoje ir turi verslą, kuris yra Rusijoje arba kokioje kitoje priešiškoje valstybėje, kaip padaryti taip, kad tavęs ten neprispaustų ir netaptum Rusijos interesų atstovu Lietuvoje? Dėl to reikia Lietuvoje sukurti tą atsitraukimo mechanizmą, kad atitraukti politiką nuo verslo“, – komentavo L. Kasčiūnas.
Veiksmų imsis jau rugsėjį.
„Dabar iš įvairių institucijų susirenkame profesionalų ir ekspertų idėjas tiek dėl sankcijų apėjimo prevencijos, tiek dėl verslo ir politikos atskyrimo, kai tu ateini į politiką. Rugsėjo mėnesį tas idėjas mes paversime projektais, juos registruosime ir pateiksime Seimui“, – teigė L. Kasčiūnas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seime planuojama teikti siūlymą mažinti pagrindinės mokėjimo sąskaitos įkainį
Antradienį Seime ketinama pateikti Mokėjimų įstatymo bei lydinčiuosius projektus, kuriais Finansų ministerija siūlo sumažinti pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio įkainį, jį susieti su minimaliu mėnesiniu atlyginimu (MMA). ...
-
Seimui bus teikiamas siūlymas leisti VERT atestuoti energetikos įrenginius eksploatuojančius asmenis
Antradienį energetikos ministras Dainius Kreivys Seimui ketina pateikti siūlymus, kuriais siekiama Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) perduoti įgaliojimus nustatyti asmenų, turinčių teisę įrengti ir eksploatuoti energetikos įrenginius,...
-
Seime numatoma teikti iniciatyvą įpareigoti bankus teikti paskolas ir su fiksuotomis palūkanomis
Antradienį Seime planuojama teikti Finansų ministerijos parengtą Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo bei lydintį įstatymo projektą, kuriuo siūloma, kad kredito įstaigos kiekvienam nekilnojamojo turto (NT) kredito gavėjui privalėtų u...
-
I. Šimonytė su Čekijos Atstovų rūmų pirmininke aptars saugumo situaciją, paramą Ukrainai
Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį su Čekijos Atstovų rūmų pirmininke Marketa Pekarova Adamova aptars saugumo situaciją regione, paramą Ukrainai. ...
-
G. Nausėda: neišsprendus pilietybės referendumu, galima būtų svarstyti mažinti jo kartelę16
Neišsprendus dvigubos pilietybės išplėtimo klausimo referendumu, galima būtų svarstyti mažinti jo kartelę, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
G. Nausėda antrame prezidento rinkimų ture tikisi 75 proc. rinkėjų palaikymo19
Dar vienos kadencijos prezidento poste siekiantis Gitanas Nausėda sako antrame ture besitikintis 75 proc. rinkėjų palaikymo. ...
-
Po pirmojo prezidento rinkimų turo: regi I. Vėgėlę politikoje, pasiuntė žinutę socialdemokratams3
Sekmadienio naktį paaiškėjus, kad antrajame prezidento rinkimų ture – kaip ir prieš penkerius metus – susitiks perrinkimo siekiantis Gitanas Nausėda ir konservatorių kandidatė, premjerė Ingrida Šimonytė, opozicinių par...
-
Europarlamento atstovas: šie rinkimai bus lemiami visai Europai, tad verčiau jais domėtis3
Birželio pradžioje įvyksiantys Europos Parlamento rinkimai galbūt yra svarbiausi per visą senojo žemyno ir Europos Sąjungos (ES) istoriją. Tai jusdami, europiečiai ketina juose dalyvauti aktyviau nei iki šiol. ...
-
I. Šimonytė: Rusijos vykdomi GPS trikdžiai nukreipti prieš visas Ukrainos sąjungininkes
Rusijos vykdomi GPS signalų trikdžiai ir kiti sabotažo veiksmai Baltijos šalyse nukreipti ne tik prieš Lietuvą, Latviją ir Estiją, bet ir prieš kitas Ukrainą palaikančias valstybes, sako premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Premjerė: realios derybos dėl Ukrainos ir Moldovos narystės ES turi prasidėti šį pusmetį4
Premjerė Ingrida Šimonytė ragina Europos Sąjungą (ES) dar šį pusmetį pradėti „realias derybas“ su Ukraina ir Moldova dėl narystės bloke. ...