„Ką gali reikšti toks precedentas? Net neabejoju, ką mes matėme ir Lenkijos atveju, Lukašenka bando pasinaudodamas žmogaus teisių klausimu spausti mus, lenkus ir latvius. Tai sudėtingas klausimas, nes iš tikrųjų ir Lietuvoje, ir Lenkijoje tikrai yra žmonių, kurie nuoširdžiai tiki žmogaus teisių klausimais, jų universalumu, tomis vertybėmis. Bet kartais atrodo, kad formuojasi kažkokia nebyli sąjunga, nes yra valstybės sprendimai apgręžinėti migrantus, ir tai yra vienintelis sprendimas, kuris šiuo atveju mus išgelbėjo“, – LRT radijui trečiadienį teigė L. Kasčiūnas.

Konservatorius nuogąstauja, kad kai kurie EŽTT sprendimai galėtų sukelti rimtų iššūkių Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Faktas, kad gali atsirasti ir advokatų, kurie gali iš to ieškoti įvairių pasipelnymo galimybių, ir įvairių kitų organizacijų, kurios, galbūt net ir tikėdamos kažkokiais kilniais tikslais, gali pasitarnauti Lukašenkos sprendimui per Lietuvą gabenti nelegalius migrantus.

„Dabar įsivaizduokime tokį precedentą, kuris galėtų paskatinti Žmogaus Teisių Teismą torpeduoti pačią apgręžinėjimo politiką. Tokiu atveju mes turėsime labai rimtą iššūkį. Kaip tada bus su mūsų nacionaliniu saugumu ir Lietuvos Respublikos žmonių teisėmis į viešąjį saugumą ir visus kitus dalykus“, – sakė NSGK pirmininkas, kartu pabrėždamas, kad paties teismo kompetencija jis neabejoja.

„Jokiu būdu neabejoju teismo kompetencija. Mane netgi pozityviai nustebino kai kurie teismo (EŽTT – ELTA) sprendimai. Kai buvo klausimai dėl Lenkijos ir Latvijos, tai buvo pasakyta labai aiškiai, kad pareigos visus priimti šitos šalys neturi. Tai reiškia, apgręžimo politika kaip ir yra pateisinama. Tik reikia pasirūpinti jau esančių migrantų teisėmis, buitimi ir sąlygomis. Šitoje vietoje aš visiškai sutinku, kad taip reikia padaryti“, – tikino jis.

Tačiau, politiko manymu, aktyviai žmogaus teises ginančiomis organizacijomis ir nelegaliems migrantams atstovaujančiais advokatais gali pasinaudoti Baltarusija.

„Faktas, kad gali atsirasti ir advokatų, kurie gali iš to ieškoti įvairių pasipelnymo galimybių, ir įvairių kitų organizacijų, kurios, galbūt net ir tikėdamos kažkokiais kilniais tikslais, gali pasitarnauti Lukašenkos sprendimui per Lietuvą gabenti nelegalius migrantus“, – tikino L. Kasčiūnas.

ELTA primena, kad antradienį 5 afganistaniečiai, kurių EŽTT neleido išsiųsti iš Lietuvos, užfiksuoti Lietuvos teritorijoje.

Apie afganistaniečių buvimo vietą pranešta tiesioginėje Delfi TV transliacijoje.

EŽTT praėjusį trečiadienį nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje Sadeed ir kt. prieš Lietuvą dėl penkių Afganistano piliečių, kurie bandė patekti į Lietuvą iš Baltarusijos ir dabar tvirtina, kad slapstosi Lietuvoje. Priemonė bus taikoma iki 2021 m. rugsėjo 29 d. imtinai.

Teismo pranešime teigiama, kad pareiškėjai yra Afganistano piliečiai. Tvirtinama, kad jie atvyko į Baltarusiją rugpjūčio mėnesį. Nuo to laiko jie keletą kartų bandė atvykti į Lietuvą, siekdami tarptautinės apsaugos.

„Medalis“ Prezidentūrai mėgintas uždėti nepelnytai

L. Kasčiūnas tvirtina, kad prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė savo pasisakymu dėl Vyriausybės darbo nelegalių migrantų krizės metu siekė uždėti nepelnytą medalį Prezidentūrai. Pasak jo, lūžį lėmę sprendimai valdant migrantų srautą per Lietuvos – Baltarusijos pasienį priklauso Vyriausybei, o medalis – pasienyje dirbantiems pareigūnams.  

„Man truputėlį vakarykštė situacija nepatiko, kad mes pradėjome dalintis medalius ir kai kas nusprendė pasiimti medalį, kuris yra toliausiai nuo vienos ar kitos institucijos“, – trečiadienį LRT Radijui sakė L. Kasčiūnas.

Konservatoriams priklausantis politikas galvoje turėjo A. Skaisgirytės antradienio pasisakymą, kuriuo tarsi leista suprasti, kad tik po pokalbio su prezidentu iki tol prastai besitvarkiusi Vyriausybė ėmėsi ryžtingų sprendimų suvaldant migrantų krizę.

Man truputėlį vakarykštė situacija nepatiko, kad mes pradėjome dalintis medalius ir kai kas nusprendė pasiimti medalį, kuris yra toliausiai nuo vienos ar kitos institucijos.

„Jeigu pačioje pradžioje matėme, kad sekasi tvarkytis gana prastai, tai maždaug po mėnesio situacija pagerėjo, kai po sušauktos Valstybės gynimo tarybos ir aiškaus prezidento pokalbio su premjere, vidaus reikalų ministre ir kitais ministrais buvo imtasi ryžtingų priemonių“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė prezidento vyriausioji patarėja. 

L. Kasčiūnas šią situaciją vertina priešingai, pažymėdamas, kad dėl kai kurių, jo požiūriu, svarbių krizės valdymui sprendimų, prezidentas kurį laiką netgi abejojo.

„Liepos viduryje mes priėmėme sprendimus Seime tam, kad nebūtų prieglobsčio teise manipuliuojama ir kada būtų laisvės ribojimas apribotas, kad eitų signalas į kilmės šalis, kad tai nėra tas kelias, per kurį reikia judėti (...). Tada buvo debatai, ar (prezidentas – ELTA) vetuos, ar nevetuos. Labai gerai, kad nebuvo vetuota ir po to buvo išreikšta parama. Tačiau, manau, kad raktinis sprendimas, šalia šio svarbaus sprendimo, buvo rugpjūčio antros dienos Vyriausybėje su Seimo NSGK dalyvavimu subrandinta ir pradėta apgręžimo politika. Manau, kad tai situaciją pakeitė iš esmės“, – teigė L. Kasčiūnas, pažymėdamas, kad iš tikrųjų medalio už krizės suvaldymą nusipelnė pasieniečiai.

„Manau, kad pasieniečiams medalį tikrai galima užkabinti“, – teigė NSGK pirmininkas.

Prezidento vyriausiosios patarėjos pasisakymą dėl Vyriausybės darbo nelegalių migrantų krizės metu antradienį sukritikavo ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. A. Skaisgirytės poziciją, esą Vyriausybė ryžtingų veiksmų suvaldant nelegalių migrantų krizę ėmėsi tik po sušauktos Valstybės gynimo tarybos (VGT) ir aiškaus pokalbio su šalies vadovu, A. Bilotaitė įvertino kaip norą „pasišildyti kitų pasiektoje šlovėje“.

Kiek anksčiau premjerė Ingrida Šimonytė taip pat kritiškai sureagavo į šį pasisakymą.

„Bandau prisiminti tą „aiškų pokalbį“. Gal be reikalo tikiuosi, kad kiti politikai, o ypač jų vardu kalbantieji, irgi vertina savo nuopelnus su tinkamu saiku. Bet norėčiau vis dar tikėtis“, – feisbuke antradienį rašė premjerė.