Seimo pirmininkė "darbietė" Loreta Graužinienė įregistravo įstatymo projektą, kuris Aukščiausiosios Tarybos -Atkuriamojo Seimo pirmininkui, europarlamentarui Vytautui Landsbergiui oficialiai pripažintų valstybės vadovo statusą ir suteiktų visas prezidento turimas privilegijas.

L.Graužinienės įregistruotame projekte konstatuojama, kad "Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas yra pirmasis 1990 metais kovo 11 dieną atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas".

Ši nuostata įrašyta straipsnyje dėl "Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko, kaip valstybės vadovo, teisinio statuso išskirtinumo".

Pažymima, kad Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas 1990-1992 metais turėjo ir vykdė "konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus, kurie prilygo prezidento įgaliojimams".

Taip pat atskiru straipsniu nustatoma, kad "Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko valstybinį aprūpinimą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai".

Projekto aiškinamajame rašte tvirtinama, kad priėmus teikiamą įstatymo projektą reikės pakeisti teisės aktus, kurie reglamentuoja prezidento valstybinį aprūpinimą. Kadenciją baigę prezidentai yra aprūpinami rezidencija, apsauga, valstybės apmokamu sekretoriumi, gauna valstybinę rentą, kuri siekia 50 proc. prezidento darbo užmokesčio dydžio per mėnesį.

Konstitucinis Teismas 2002 metų birželį paskelbė, kad "1990-1992 metais dirbusios Aukščiausiosios Tarybos pirmininko statusas nėra tapatus 1992 metais Konstitucijoje įtvirtinto Respublikos prezidento, kaip valstybės vadovo, statusui".

Tuomet Konstitucinis Teismas nagrinėjo Valstybinių pensijų įstatymo pataisas, kuriomis buvo numatyta, jog „Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, išėjusiam iš valstybės tarnybos, skiriama ir mokama Respublikos prezidento valstybinė pensija pagal Prezidento įstatymą."

KT pabrėžė, kad prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus ir skiriasi nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso.

"Pagal Konstituciją, įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis Respublikos prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos prezidentui - valstybės vadovui", - rašoma minėtame KT nutarime.

Anot jo, 1990 metų kovo 11 dieną atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę ir priėmus Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą valstybės vadovo institutas jame nebuvo nustatytas. Valstybės vadovo konstitucinis institutas nustatytas tik 1992 metais Konstitucijoje įtvirtinus prezidento institutą.

KT teigimu, Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pareigybė buvo laikina, ji siejama su tuometine pereinamąja teisine situacija.

"(...) akivaizdu, jog 1990-1992 metais dirbusios Aukščiausiosios Tarybos pirmininko statusas nėra tapatus 1992 metais Konstitucijoje įtvirtinto Respublikos prezidento, kaip valstybės vadovo, statusui. Taigi pagal Konstituciją, Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pareigybė skiriasi nuo Respublikos prezidento, kaip valstybės vadovo, instituto", - rašoma 2002 metų KT nutarime.