- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Buvusiam Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, europarlamentarui konservatoriui Vytautui Landsbergiui turi būti oficialiai įtvirtintas valstybės vadovo statusas, sako opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos kriškčionių demokratų partijos pirmininkas, opozicijos lyderis Andrius Kubilius.
Pasak A.Kubiliaus, 1990-1992 metais parlamento pirmininku buvęs V.Landsbergis faktiškai ėjo valstybės vadovo pareigas, o jo statusas šias pareigas baigus iki šiol "nėra sutvarkytas ir išspręstas", kaip kitiems buvusiems valstybės vadovams.
A.Kubilius sakė nematęs Seimo posėdžių sekretoriate parlamento pirmininkės, Darbo partijos vadovės Loretos Graužinienės įregistruoto projekto, bet patvirtino, jog su Seimo vadovybe kalbėta dėl V.Landsbergio statuso įtvirtinimo.
"Tokių minčių ir idėjų yra buvę, esam apie tai kalbėjęsi, išties profesorius V.Landsbergis būdamas Atkuriamojo Seimo pirmininku pagal to meto laikinąją Konstituciją buvo įvardijamas kaip aukščiausias pareigas einantis valstybės pareigūnas, faktiškai ėjo valstybės vadovo pareigas, ir jo statusas šiuo atžvilgiu pasibaigus toms pareigoms nėra sutvarkytas ir išspręstas, kaip išspręstas kitų buvusių valstybės vadovų statusas", - BNS sakė A.Kubilius.
"Aš nesu susipažinęs detaliau su projektu, kuris įregistruotas, bet pati mintis man yra aiški, ir jei ten tvarkingai teisiškai sudėliota, manau, kad tikrai vertas dėmesio projektas", - pažymėjo opozicijos lyderis.
Klausiamas, ar iniciatyva neprieštarautų Konstitucinio Teismo nutarimui, kad Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko statusas nėra tapatus prezidento, A.Kubilius sakė tokios prieštaros nematantis.
"Nemačiau projekto, bet, kaip suprantu, nekalbama apie prezidento statusą, kalbama apie pirmojo faktinio valstybės vadovo statusą, jis yra ypatingas, jis yra kitoks nei prezidento, bet jis irgi yra vadovo statutas, ir tą reikia teisiškai sutvarkyt", - sakė konservatorių lyderis.
Seimo pirmininkė "darbietė" L.Graužinienė antradienį įregistravo įstatymo projektą, kuris Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui V.Landsbergiui oficialiai pripažintų valstybės vadovo statusą ir taip pat numatytų prezidento turimas privilegijas.
L.Graužinienės įregistruotame projekte konstatuojama, kad "Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas yra pirmasis 1990 metais kovo 11 dieną atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas".
Ši nuostata įrašyta straipsnyje dėl "Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko, kaip valstybės vadovo, teisinio statuso išskirtinumo".
Pažymima, kad Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas 1990-1992 metais turėjo ir vykdė "konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus, kurie prilygo prezidento įgaliojimams".
Taip pat atskiru straipsniu nustatoma, kad "Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko valstybinį aprūpinimą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai".
Projekto aiškinamajame rašte tvirtinama, kad priėmus teikiamą įstatymo projektą reikės pakeisti teisės aktus, kurie reglamentuoja prezidento valstybinį aprūpinimą. Kadenciją baigę prezidentai yra aprūpinami rezidencija, apsauga, valstybės apmokamu sekretoriumi, gauna valstybinę rentą, kuri siekia 50 proc. prezidento darbo užmokesčio dydžio per mėnesį.
Konstitucinis Teismas 2002 metų birželį paskelbė, kad "1990-1992 metais dirbusios Aukščiausiosios Tarybos pirmininko statusas nėra tapatus 1992 metais Konstitucijoje įtvirtinto Respublikos prezidento, kaip valstybės vadovo, statusui".
Tuomet Konstitucinis Teismas nagrinėjo Valstybinių pensijų įstatymo pataisas, kuriomis buvo numatyta, jog "Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, išėjusiam iš valstybės tarnybos, skiriama ir mokama Respublikos prezidento valstybinė pensija pagal Prezidento įstatymą".
KT pabrėžė, kad prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus ir skiriasi nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso.
"Pagal Konstituciją, įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis Respublikos prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos prezidentui - valstybės vadovui", - rašoma minėtame KT nutarime.
Anot jo, 1990 metų kovo 11 dieną atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę ir priėmus Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą valstybės vadovo institutas jame nebuvo nustatytas. Valstybės vadovo konstitucinis institutas nustatytas tik 1992 metais Konstitucijoje įtvirtinus prezidento institutą.
KT teigimu, Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pareigybė buvo laikina, ji siejama su tuometine pereinamąja teisine situacija.
"(...) akivaizdu, jog 1990-1992 metais dirbusios Aukščiausiosios Tarybos pirmininko statusas nėra tapatus 1992 metais Konstitucijoje įtvirtinto Respublikos prezidento, kaip valstybės vadovo, statusui. Taigi pagal Konstituciją, Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pareigybė skiriasi nuo Respublikos prezidento, kaip valstybės vadovo, instituto", - rašoma 2002 metų KT nutarime.
V.Landsbergis Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko pareigas ėjo 1990-1992 metais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Šimonytė prezidento planus atnaujinti Vyriausybės sudėtį vadina neetiškais5
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šalies vadovo Gitano Nausėdos ir jo patarėjų išsakyti pareikšimai dėl ketinimų po prezidento rinkimų atnaujinti Vyriausybės sudėtį yra neetiški. ...
-
I. Šimonytė referendumo kartelės mažinimą vertina atsargiai, tai vadina „delikačiu dalyku“2
Premjerė Ingrida Šimonytė atsargiai vertina svarstymus mažinti referendumo kartelę, vaidina tai „delikačiu dalyku“. ...
-
L. Kasčiūnas su JAV gynybos sekretoriumi aptarė karių buvimą Lietuvoje3
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas antradienį su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu (Loidu Ostinu) aptarė amerikiečių karių buvimą Lietuvoje, karines investicijas. ...
-
Rinkimų komisijos sudėtyje – A. G. Astrauskaitė: VRK tvirtina, kad asmuo atitinka reikalavimus3
Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) į Pilaitės rinkimų apylinkės komisiją delegavo riaušių prie Seimo byloje kaltinamą Astrą Genovaitę Astrauskaitę. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) narys Andrius Vyšniau...
-
Europos Parlamento rinkimai – nuobodūs, bet svarbūs3
Gegužė yra rinkimų mėnuo Lietuvoje, skaičiuojant ir „Euroviziją“, žinoma. Tačiau birželio pradžioje prie balsadėžių reikėtų nueiti ir vėl. Tą darys keli šimtai milijonų žmonių visoje Europoje, nes bus renkamas Europos Par...
-
G. Nausėda: įstatymas dėl „užsienio įtakos“ neigiamai paveiks Sakartvelo eurointegraciją13
Sakartvelo parlamento priimtas įstatymas dėl „užsienio įtakos“ neigiamai paveiks šios šalies eurointegracijos procesą, teigia Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
A. Landsbergienė – apie gandus: ar byra santuoka ir ar ketina emigruoti?46
Socialinių mokslų daktarė, „Vaikystės sodo“ ir „Karalienės Mortos mokyklos“ tinklų įkūrėja, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio žmona Austėja Landsbergienė apsilankė LRT radijo laidoje „Pas N...
-
LAT grąžino teismui iš naujo nagrinėti buvusio Kupiškio mero D. Bardausko bylą dėl kyšininkavimo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį panaikino apkaltinamąjį nuosprendį buvusio Kupiškio rajono mero Dainiaus Bardausko byloje ir grąžino bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. ...
-
E. Vaitkaus pasisakymus svarstys NSGK: teigia, kad nereikia skubėti smerkti2
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį spręs, ar nereikėtų detaliau įvertinti prezidento rinkimuose laimę bandžiusio ir prokremliško naratyvo skleidimu kaltinamo Eduardo Vaitkaus pasisakymų. ...
-
G. Landsbergis su kitų šalių ministrais vyksta į Sakartvelą dėl „užsienio įtakos“ įstatymo11
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su Baltijos šalių ir Islandijos kolegomis antradienį vyksta į Sakartvelą, šios šalies valdantiesiems ketinant priimti prieštaringai vertinamą „užsienio įtakos“ ...