Konstitucijos keitimas proceso metu modifikuojant pradinę iniciatorių formuluotę negalimas, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).

KT pripažino, kad 2006 metais priimta Konstitucijos 125 straipsnio pataisa, kuria panaikinama išimtinė Lietuvos banko teisė į pinigų emisiją, pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai. Konstitucija numato, kad sumanymą keisti ar papildyti Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip ketvirtadalio visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkėjų.

"Iš minėtos Konstitucijos nuostatos kyla draudimas svarstant Seime iš esmės pakeisti minėtų subjektų pateikto Konstitucijos keitimo įstatymo projekto turinį. Seimo komitetai ar kiti struktūriniai padaliniai, atskiri Seimo nariai neturi teisės pateikti Seimui svarstyti Konstitucijos keitimo įstatymo projekto, kuris iš esmės skirtųsi nuo to, kurį pateikė tokią teisę turintis subjektas", - teigia KT.

Jo nutarime tvirtinama, jog ginčijamo Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo aplinkybės rodo, kad Seime balsuoti buvo pateiktas toks šio įstatymo projektas, kuris iš esmės skyrėsi nuo Seimo narių grupės pateikto projekto, tad priimant pataisą pažeista Konstitucija.

Prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas ir Seimo statute įtvirtintas reguliavimas, nes jame nenustatytas draudimas Teisės ir teisėtvarkos komitetui iš esmės keisti ne mažesnės kaip ketvirtadalio visų Seimo narių grupės arba ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkėjų pateiktą Konstitucijos keitimo įstatymo projektą ir draudimas teikti Seimui balsuoti dėl tokio iš esmės pakeisto projekto.

Pasak KT, tai nereiškia, kad Seimas svarstydamas pateiktą sumanymą apskritai negali pakeisti pateikto projekto teksto, tačiau gali būti daromi tik neesminiai, tai yra iš esmės nekeičiantys pateikto projekto turinio, pakeitimai, kuriais siekiama projekto tekstą geriau suredaguoti lietuvių kalbos ir teisinės technikos požiūriu.

KT vertino Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimą, kuriuo iš pagrindinio šalies įstatymo išbraukta norma dėl išimtinės Lietuvos banko pinigų emisijos teisės.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos pirmininko Juliaus Sabatausko sprendimu, dėl šio nutarimo nereikės keisti Konstitucijos siekiant įsivesti eurą, nes senoji šio straipsnio nuostata negrįžta, o narystės Europos Sąjungoje įpareigojimai lieka nepaneigti.

KT konstatavo, kad pripažinus Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai neįsigalioja ankstesnė redakcija. KT pabrėžė, kad tauta referendumu yra apsisprendusi dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje, o visateisė narystė ES lemia "konstitucinį Lietuvos įsipareigojimą dalyvauti ekonominės ir pinigų sąjungos valstybių integracijoje įsivedant bendrą šios sąjungos valiutą eurą". Įgyvendinant šį Lietuvos įsipareigojimą Lietuvos banko kompetencija pinigų emisijos srityje turi būti patikėta Europos centriniam bankui, pažymi KT.

Seimas dėl Konstitucijos 125 straipsnio į KT kreipėsi siekdamas išsiaiškinti, ar tinkamai keičiama Konstitucija dėl per apkaltą pašalinto partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderio europarlamentaro Rolando Pakso galimybių vėl dalyvauti šalies vadovo ar Seimo rinkimuose. Nutarimas turėjo išaiškinti, ar svarstymo metu gali būti keičiamas pirminis grupės narių pasiūlymas dėl Konstitucijos pataisos.

Seime po pirmojo priėmimo buvo pritarta Konstitucijos 74 straipsnio pataisai, kuri leistų kandidatuoti rinkimuose per apkaltą pašalintiems asmenims.

Konstitucijos pataisai priimti reikia, kad dėl jos Seimas balsuotų du kartus su trijų mėnesių pertrauka. Per kiekvieną priėmimą reikia, kad už pataisą balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.

Tačiau iškelta abejonių, ar Konstitucija keičiama tinkamai, nes svarstymo komitete metu buvo iš esmės pakeista iniciatorių - grupės Seimo narių - pateikta nuostata.

Konstitucijos pataisomis siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo per rinkimus. EŽTT konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.

R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.